Šįmet pirmąkart per ilgą paukščių stebėjimų istoriją ežere sėkmingai išsiperėjo gulbės giesmininkės. Pačiame vakariniame ežero pakraštyje, jei labai tyliai plauksi valtele, gali tikėtis pamatyti visai kitokių, nei įprasta gulbių šeimyną.
Plonakakliai geltonsnapiai tėvai aukštai iškėlę galvas nuolat stebi teritoriją. Šeši prieš kokią savaitę išskilę gulbiukai jau bus kiek paaugę ir guvūs, savo pūkų spalva šiek tiek šviesesni už nebylių jauniklius.
Pamatyti gulbes giesmininkes yra didelė sėkmė. Mat skirtingai nei ežero senbuvės gulbės nebylės, giesmininkių šeimyna yra nepaprasti slapukai. Jau pernai ežere buvo aptikta gulbių giesmininkių porą. Bet tada jos patrimitavo, kiek pasipešė dėl teritorijos su nebylėmis gulbėmis ir kažkur dingo. Šįmet istorija kartojosi, tik skirtingai nei anksčiau, didžiule kantrybe apsišarvavę rezervato specialistai pagaliau aptiko plūduriuojančių augalų salelėje – kinyje iš švendrų ir nendrių stiebų sukrautą lizdą su šešias kiaušiniais. Dabar be būtino reikalo stengiamės nesilankyti toje giesmininkių gulbių teritorijoje ir jų netrikdyti.
Rečiau būnantiems gamtoje gal verta priminti, jog gulbės giesmininkės iki šiol yra labai reti mūsų šalyje perintys paukščiai. Būriais jos tik praskrenda pro mūsų kraštą kai migruoja į perimvietes tundroje ar į žiemavietes, bet perėti pasilieka vos viena kita. Bet jau maždaug dešimt metų, kaip ornitologai stebį įdomų reiškinį – giesmininkių gulbių perėjimo arealas plečiasi iš šiaurės link pietų. Tundros paukščiai nebe taip retai peri šiaurės Lietuvoje, pagaliau atėjo eilė ir Žuvintui. Kas žino, gal netolimoje ateityje šiais balsingais paukščiais visai nesistebėsime.
Žuvinto biosferos rezervato direkcijos informacija
httpv://youtu.be/8cfB00YfKjY
