Nepaisant kliūčių Seime įvyko 2-as visuomeninės komisijos įvykiams Garliavoje ištirti posėdis (video)

Na ar jūs mieli tautiečiai kokių drignių apsiriję esate? Kaip jūs nesuvokiate elementariausių teisnių dalykų? Tiesiog stebina jūsų emocijų ir subjektyvumo nulemtas alkumas ir kurtumas. Kalbate apie vaiko teisių pažeidimus. Panagrinėkime: mergaitės gyvenamosios vietos klausimas buvo sprendžiamas teisme, nagrinėjant civilinę bylą. Toje byloje buvo paskirta teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertizės metu psichologai bendravo su pačia mergaite, bendravo su motina ir su laikinąja globėja, vertino mergaitės savijautą ir ryšį su abiem moterim. Ta pati psichologė mergaitę matė ne vieną kartą – gana ilgu laikotarpiu visų Garliavos įvykių kontekste, vertino medžiagą apie vykusius motinos ir mergaitės pasimatymus dar iki teisėjo Kondratjevo nutarties paskelbimo. Išvadoje teigiama, kad mergaitės ryšys su motina yra tikrai neblogas ir jokio priešiškumo nekonstatuota. Čia vertėtų atkreipti dėmesį į vieną aplinkybę, o būtent – po nepalankios N.V. teismo nutarties paskelbimo – iškart pasipylė tvirtinimai, kad mergaitė nenori pas mamą, tas buvo nuolat kartojama, pasitelkiama tam įrodyti tiek mergaitės piešiniai, tiek asmeniškai N.V. iniciatyva išsikviestas notaras, netgi filmuota medžiaga kur mergaitė aiškina, kad pas mamą nenori. Klausimas – kodėl taip staiga pasikeitė mergaitės savijauta ir požiūris į mamą, kodėl būtent tai nutiko po nutarties paskelbimo, kodėl staiga tuomet mergaitė jau nebenorėdavo vykti į pasimatymus su mama, nors iki tol vykdavo ir normaliai bendraudavo, ir – koks būtent tame N.V. indėlis? Taigi mergaitės nuomonė buvo įvertinti pasitelkiant specialistus, o ne bylos baigtimi tiesiogiai suinteresuotus asmenis ar tiesiog pašalinius, stoviniuojančius aplink 1-ą namą Garliavoje. Tuo teisėjas Kondratjevas ir rėmėsi, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių riboti ar atimti mamai motinystės teises bei įvertindamas, kad vaiko teisė augti kartu su mama yra pati didžiausia vaiko teisė. Taigi čia jokia konvencija nebuvo pažeista.
Dėl mergaitės paėmimo: teisėjos neliečiamumo principas galioja tik ten, kur tai susiję su jos tiesioginėmis pareigomis. Šis atvejis nėra toks. Antra – N.V. nuo pat pradžių nerodė jokio noro ir nedėjo jokių absoliučiai pastangų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas gražiuoju ir gera valia. Teismo sprendimai yra privalomi visiems. Netgi N.V. O ji akivaizdžiai kliudė ir priešinosi įgyvendinti teismo nutartį. Pagal įstatymą pareigūnai turi teisę ir privalo pašalinti visas kliūtis, kurios sudaromos trukdant įgyvendinti teismo sprendimą, kartoju – bet kokias kliūtis, net tokias kaip užbarikaduotos durys ar bet kokių žmonių priešinimasis (netgi ir N.V.). Tas ir buvo padaryta. Žinoma – mergaitė tokios akcijos metu neabejotinai buvo išgąsdinta, o kuris vaikas to neišsigąstų? Bet tai tik N.V.kaltė – nebūtų ji ir jos gerbėjai sudarę kliūčių, nebūtų sukėlę isterijos – nebūtų ir tokio mergaitės išgasčio. Tačiau sveikatos priežiūros specialistai tvirtina, kad trumpalaikė trauma yra mažesnis blogis nei ilgai užsitęsusi psichologinė trauma, nuteikinėjant mergaitę prieš motiną. O kad tai tikrai buvo daroma – specialistams dėl to abejonių nekyla. Žinoma – galima statyti ir vežimą prieš arklį (ką kai kurie žmonės net ir šiame video sėkmingai daro), o ne atvirkščiai, kaip visame pasaulyje priimta, tačiau tai jau tiesiog juokinga. Ir pabaigai norėčiau pridurti – jeigu motina tikrai nusikaltėlė – tą būtina įrodyti ir kaltą pusę nubausti. Tačiau kol kas tai nėra įrodyta, o remtiv vien emocingais išvedžiojimais – nerimta.