Lietuvos astronomas atrado didelį transneptūninį asteroidą (0)

Dr. Kazimieras Černis

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) dr. Kazimieras Černis Vatikano observatorijos teleskopu gautose sausio 2 d. ir sausio 5 d. CCD nuotraukose (stebėtojas R. Boyle S. J.) atrado lėtai judantį, silpnai matomą (22 ryškio) objektą, pranešė „Universiteto naujienos“.

Asteroidas buvo nufotografuotas Vėžio žvaigždyne prie pakankamai ryškios žvaigždės delta Cnc su Vatikano observatorijos 1,8 m skersmens teleskopu, įrengtu Mount Grahamo observatorijoje 3300 m virš jūros lygio (Arizona, JAV).

Nuotraukos buvo analizuojamos Vilniuje. Iš karto buvo aišku, kad tai gali būti neįprastas labai tolimas asteroidas. Pagal 50 pozicinių taškų buvo apskaičiuota pirminė apytikslė asteroido orbita, visiškai nepanaši į asteroidų žiedo už Marso orbitos objektų orbitas.

Naujo objekto orbitos elementai atrodė panašesni į neseniai Saulės sistemos pakraštyje atrasto Koiperio žiedo asteroidų orbitas su 320 metų periodu. Tuo tarpu įprastų asteroidų žiedo objektai dažniausiai aplink Saulę apsisuka per 3–5 metus. 2012 m. pradžioje naujas dangaus kūnas buvo užregistruotas Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centre kaip objektas 2012 BX85 (oficialūs atradėjai K. Černis ir R. Boyle).

Tokių didelių ir tolimų asteroidų atrandama nedaug. 2011–2012 m. jų atrasta keturi, tačiau 2012 BX85 yra antras pagal dydį.

Neseniai atrastas asteroidas 2012 BX85. R. Boyle ir V. Laugalio nuotr.

Tokios tolimos planetėlės skrieja už Neptūno orbitos, yra didelių matmenų ir dažnai tamsiai rausvos spalvos. Tik tolimesni astrometriniai stebėjimai galėjo padėti atsakyti į klausimą, kas tai per objektas, todėl būtinai reikėjo papildomų stebėjimų. Vasario–balandžio mėnesiais prie stebėjimų Arizonoje prisidėjo TFAI darbuotojas dr. V. Laugalys.

Iki balandžio 23 d. buvo atlikta 115 astrometrinių stebėjimų. 2012 m. gegužės mėn. nustatyta, kad asteroidas yra maždaug 300 km skersmens (maksimalus skersmuo galėtų būti iki 470 km, atsižvelgiant į jo paviršiaus atspindžio rodiklį), apskrieja Saulę per 284 metus, juda Koiperio žiede 6,5 mlrd. km nuo Saulės, apie 1,5 mlrd. km toliau už Plutono planetą. Šiuo metu objektas artėja prie artimiausio Saulei orbitos taško – perihelio. Šį tašką koiperoidas pasieks 2075 m. spalio 8 d., būdamas 41 a. v. nuo Saulės.