Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Menas

Atgiję protėvių mitai ir pasakos

Justina Zilinskaitė, www.satenai.lt
2012-05-27 23:08:38
0
Atgiję protėvių mitai ir pasakos

Menininkų grupės „Lietis“ paroda

Ko šiuolaikinis žmogus tikisi iš meno? Kas jį iš tiesų jaudina? Vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus nėra ir negali būti. Postmodernioji metacivilizacija sparčiai keičia mūsų estetinius kriterijus, plėsdama akiratį, kūrybinę laisvę, skatindama atsisakyti dogmatiškumo, istoriškumo ir idėjų hierarchijos. Tačiau tai tarsi skandina žmogų vaizdinių ir galimybių jūroje. Vis dėlto dauguma įvairiose meno formose sąmoningai ar instinktyviai ieško ne tik socialiniu, politiniu, institucijų lygmeniu svarbių konceptų, bet ir formų, idėjų, simbolių, vienaip ar kitaip padedančių spręsti fundamentalias egzistencines problemas, atveriančių langą į transcendenciją. Būtent toks yra ir specifinės mąstymo struktūros – mito tikslas: padėti individui ar kolektyvui suvokti ir išspręsti būties problemas. Tačiau mūsų epochoje daugumą anksčiau mitams ir ritualams priklausiusių funkcijų perima televizija ir kitos medijos. Jos aktyviai padeda individui integruotis į sociumą, kuria vertybių sistemas ir gyvenimo modelius. Visgi archajinis mitas nenyksta iš meninės kūrybos pasaulio. Atvirkščiai – jo galbūt vis dažniau ieško tiek žiūrovai, tiek dailės kritikai, tiek patys menininkai.

Praėjusį ketvirtadienį, skambant „Atalyjos“ folklorinėms dainoms, Baltijos gintaro meno centro galerijoje buvo atidaryta juvelyrikos ir skulptūros paroda „Ašis“. Parodoje naujausius darbus pristato grupė „Lietis“ – keturi jauni menininkai, kuriantys baltiškų papuošalų kopijas ir modernias jų interpretacijas, taip pat originalias skulptūras. Vita Lemežienė, Aurimas Lemežis, Sigita Jonynaitė ir Marius Būda kartu pradėjo dirbti 2005 metais, nuo tada ir dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose eksperimentinės archeologijos festivaliuose, istorinių rekonstrukcijų renginiuose ir rengia parodas.

Grupės „Lietis“ nariai kuria baltų tema, norėdami pratęsti archajišką ir unikalią meno tradiciją bei pritaikyti ją šiandienai. Kūrėjai teigia, kad tikroji kultūra geba atsinaujinti panašiais ir vis kitokiais pavidalais, pabrėždama savasties svarbą, žmogiškųjų vertybių stabilumą. Ši kūrybos koncepcija užkoduota ir parodos pavadinime: „Ašis“ – tai mitinė jungtis tarp sakraliojo ir profaniškojo pasaulių, tarp dabarties ir praeities, tarp mūsų ir mūsų protėvių. Menininkai atgaivina baltiškąją meninę kalbą, suteikia senajam žalvario ir akmens pasauliui naują gyvenimą, taip parodydami visa ko cikliškumą ir tradicijų grįžtamumą.

Pasak menininkų, daugelis papuošalų yra ne kopijos, o laisvos interpretacijos senųjų dirbinių tema ir konkrečių papuošalų replikos. Taigi parodoje galima pamatyti ir archeologinių radinių kopijų, ir meninių autorių interpretacijų.

Menininkams svarbiausia archeologinių radinių formos, ornamentika ir simbolių kalba. Skirtingai komponuojami segmentai padeda kaskart sukurti naujas archeologinio radinio motyvo ir transformacijos sąveikas. Taigi, menininkai šiuolaikiškai perfrazuodami baltų plastinę kalbą tarsi patys tampa nuolat atsikartojančio ciklo dalimi. „Lietis“ daugiausia dirba su baltų naudotomis medžiagomis: bronza, žalvariu, gintaru ir akmeniu. Archajiškos medžiagos suteikia kūriniams istoriškumo ir monumentalumo atspalvį. Kūrybiškai naudodami baltų meno simboliką ir plastikos elementus, autoriai sukuria dialogą tarp senojo baltų meno ir modernios meninės kalbos. Įterpdami mitologinius elementus, kviečia trumpam pasinerti į mūsų protėvių pasaulėvaizdį ir pasakas.

Vitos Lemežienės transformuoti ir prakalbinti baltų papuošalai perkelia mus į stebuklingą laumių, kaukų, slibinų pasaulį. Autorė savo darbais tarsi seka pasaką – kiek baisoką, paslaptingą, tačiau labai artimą kiekvienam. Senuosius simbolius Lemežienė perfrazuoja, suteikia jiems naują formą, tačiau išlaiko objektų metaforinę reikšmę, jų mitinę galią – tiki, kad metus per petį „Šukas laumėms baidyti“ išties už nugaros išaugs neperžengiamas miškas…

Visai kitaip akmenį ir metalą prakalbina Marius Būda – jo darbai sklidini archajiškos, vyriškos vidinės jėgos. Būdos skulptūros tarsi supriešina archajišką mitinio pasaulėvaizdžio stabilumą, patikimumą su šiandienos chaosu. Tvirti monumentalių formų akmens kalnai su pažadėtomis aukso ir sidabro viršūnėmis įkūnija harmoniją ir pasaulio tvarką. Iš pažiūros šaltas akmuo ir minimalistinė simbolika čia įprasmina amžinumą. O štai Aurimas Lemežis sukuria savuosius „pasaulio medžio“ variantus, išaugančius iš prarastojo, bet nepamiršto baltų pasaulio. Sigita Jonynaitė, kaip ir Lemežienė, moteriškai atsigręžia į pasakų pasaulį, jos skulptūrose atgyja žaltys, per amžius užmigęs protėvių dirbiniuose, nutiesiamas simbolinis žalvario tiltas, paklojamas žalvario kilimas.

Svarbiausia, kad grupės „Lietis“ menininkai, nors ir semdamiesi įkvėpimo iš baltų meno, nesiima tiesiog replikuoti. Senieji simboliai, raštai, ženklai juos įkvepia kurti autentiškus, savitus kūrinius, kuriuose santykis su praeitimi toks pat svarbus kaip ir šiandienos žmogaus žvilgsnis. Būtent todėl šie darbai gyvai kalba apie senąsias tradicijas, autoriai nemanipuliuoja paviršutiniškai naudojamais atpažįstamais vaizdiniais, o atskleidžia patį mitinio, archajiško pasaulio mąstymą, kvestionuodami tautinio identiteto meninio diskurso galimybes. Asociatyvumas kuriamas ne tik tiesioginiais simboliais ar atpažįstamomis formomis, bet ir pačia plastika, juk minimalizmas, lakoniškumas, taupumas – tai išskirtiniai požymiai, padedantys atskirti senąjį pagonišką baltų meną nuo vėlesnių liaudies tradicijų.

Kadangi parodoje žiūrovams suteikiama galimybė susipažinti ir su baltų archeologinių radinių (daugiausia papuošalų) rekonstrukcijomis, galime pamatyti, kas įkvėpė menininkus sukurti originalias interpretacijas. Taip pat pajusti baltiškosios estetikos galią: čia kiekvienas dirbinys, nesvarbu, ar tai būtų papuošalas, ar kasdienis daiktas, kaip ir kiekvienas veiksmas, mūsų protėviams turėjo slaptą simbolinę ritualinę reikšmę. Visų dirbinių kompozicija ir puošyba atspindi kosminę pasaulėjautą, kiekvienas veiksmas čia formuojamas egzistenciniu pagrindu – archajiniam žmogui būtent per buitį ir atsiskleidžia būtis, nes kiekvienas kasdienis veiksmas turi savo mitinį pirmapradį prototipą. Archajiškoje visuomenėje tikru žmogumi tampama tik sekant mitais, atkartojant dievų veiksmus ir archetipinius ritualus, taip sulydant buitį, būtį ir šventybę.

Taigi, parodoje „Ašis“ atsiskleidžia menininkų santykis su baltiškosios kultūros reliktais. Polemiškas santykis su kultūriniu kontekstu čia tampa vidinių ieškojimų dalimi ir trumpam leidžia mums pažvelgti į prarastą protėvių pasaulį, kuriame žmogaus būtis atsiveria „amžinajame dabar“.

Baltijos gintaro meno centre (Šv. Mykolo g. 12, Vilnius) paroda veiks iki liepos 14 dienos.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą
  • Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas
  • I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas
  • 4 dalykai, kuriuos būtina apgalvoti imant paskolą būstui

Kiti Straipsniai

Ekskursijos Panevėžyje

Šią vasarą – į Panevėžį: kultūra, ekskursijos ir pasivaikščiojimai su vietiniais

2025 06 09
Pirminiai pasaulio suvokimo vaizdiniai

V. Toporovas. Pirminiai pasaulio suvokimo vaizdiniai

2025 04 29
Parodos „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“ akimirka, 2025 m. | G. Keturakytės nuotr.

Nespėjote aplankyti jus dominančios parodos? Atraskite pasakojimą apie ją audiogide

2025 04 03
Kaune – sveikatos, sveikatingumo, grožio parodos

Kaune – sveikatos, sveikatingumo, grožio parodos

2025 03 21
Sartai

Šventė Dusetose laukia visų žirgų mylėtojų

2025 02 11
Vasario 16-oji Kaune

Kaunas Vasario 16-ąją minės nemokamu koncertu ir renginių gausa

2025 02 11
Šuo

VMVT primena – pakeistos išvaizdos gyvūnus renginiuose rodyti draudžiama

2025 01 23
„Istorijų šventės“ akimirka | kaunomuziejus.lt nuotr.

Kauno miesto muziejaus metai: kokie buvo 2024-ieji ir kas laukia šiemet?

2025 01 16
1639 m. M. K. Sarbievijaus knyga | lietuvosmenas.lt nuotr.

Kitąmet minimi M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metai: bus pristatomas išskirtinis XVII a. leidinys

2024 12 01
Burbiškio dvaro kalėdinis renginių ciklas „Kalėdos dvare“ | L. Prascevičiūtės nuotr.

Kalėdos Burbiškio dvare: tūkstantis žaisliukų, šimtai atvirukų ir šventinis paštas

2024 11 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos istorija pristatoma trijuose Europos miestuose

Lietuvos istorija pristatoma trijuose Europos miestuose

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai