Penktadienis, 22 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V.Jencius-Butautas. Kas sulygino su žeme Vytauto kalną Alovėje arba kodėl komunizmo ir sociademokratų šmėklos tebeklaidžioja po Lietuvos dvarus

Viktoras Jencius–Butautas, www.aidas.lt
2012 05 13 11:39
4
0
SHARES
V.Jencius-Butautas. Kas sulygino su žeme Vytauto kalną Alovėje arba kodėl komunizmo ir sociademokratų šmėklos tebeklaidžioja po Lietuvos dvarus
Kunigaikščių KĘSTUČIŲ – GEDIMINŲ Vytis XVIII amžiaus antra pusė
Kunigaikščių KĘSTUČIŲ – GEDIMINŲ Vytis XVIII amžiaus antra pusė

Maždaug 1977-aisiais metais Alytaus rajone, dabartiniame Alovės bažnytkaimyje, buvo nugriautas Alovės dvaro centrinis pastatas. Šio vandališko sumanymo iniciatorius ir vykdytojas buvo Julius Truncė. Kas žino, kiek dar likusių ir mūsų senovę menančių vertybių tuo metu negrįžtamai buvo prarasta. Šiandien tik iš pasakojimų žinome, kad kunigaikščiai Kęstučiai-Gediminai savo kilmę veda iš LDK Kęstučio ir kad giminės herbas buvo Vytis, tokia pati, kaip Lietuvos valstybės. Kaip atrodė kunigaikščių Kęstučių-Gediminų Vyties herbas iki pastarojo laiko nebuvo žinoma. Minėta Vytis nepateko į garsiąją Juozo Galkaus monografiją „Lietuvos Vytis“ar Edmundo Rimšos monografijas „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestų antspaudai“ ir „Heraldika iš praeities į dabartį“. Spaudoje pasitaikantys tvirtinimai, kad Alovės miestelis neturėjo herbo, nėra pagrindas transformuoti mūsų praeitį. Todėl teiginiai, kad Alovėje nepalikta heraldinių ženklų, kelia pagrįstų abejonių dėl tam tikros šiandien esamos faktinės medžiagos.

Alovė 1864-1915 metais buvo vadinama Aleksandrovsku. Aleksandrovsko valsčius apjungė Butrimonis, Merkinę, Nedzingę, Varėną, Alytų, Daugus, Nemunaitį. Carinė valdžia Alovėje buvo pastačiusi kalėjimą. Poteronių stotyje buvo pastatyti didžiuliai sandėliai, veikomis vadinami. Prie kunigaikščių Kęstučių-Gediminų dvaro buvo kareivinės su įtvirtinimais, prie Alovės kranto – žvalgybos bokštas. Alovė buvo paversta tvirtove. Kokį antspaudą caro laikais naudojo Aleksandrovsko valsčius?

Alovės bažnyčia taip pat turėjo savo spaudą, kuriame buvo pavaizduota kunigaikštiška palapinė (mantija) su kryžiumi centre, kuris vėliau buvo pakeistas dėl neabejotinų politinių motyvų. Algirdo Vrubliausko 2008 09 27 tvirtinimas, kad Alovėje gyvenę didikai ir dvarininkai jokių simbolių nepaliko, neatitinka tikrovės, nes ne vien žinomas bažnytinis Alovės antspaudas juos mena, bet ir Gediminų miškas bei Alovės upelis, net Gediminiške vadintas. Todėl drįstu teigti, kad naujai sukurtas Alovės miestelio herbas (herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 28 d. dekretu Nr. 1K-1420. Herbo etalono autorius dailininkas Rolandas Rimkūnas) yra istoriškai nemotyvuotas, jame neatsispindi garbinga Alovės istorija, kuri sietina su LDK Vytautu, Tyzenhauzais, kunigaikščiais Kęstučiais –Gediminais ir sovietiniais vandalizmo aktais (Alovės dvaro sulyginimas su žeme). Šiandien, deja, nutylima, kokį sovietų ordiną už šį vandalizmo aktą gavo Julius Truncė.

Alovės dvaras apie 1977 metus
Alovės dvaras apie 1977 metus

Alytaus muziejuje neeksponuojama Alovės dvaro nuotrauka ir kartu jo naikintojo J. Truncės fotografija. Jis, matyt, siekdamas kompensuoti išsilavinimo stoką (po 8 klasių neakivaizdiniu būdu baigė Daugų žemės ūkio technikumą), puolė Alovės dvarą griauti. Šiandien buvę kompartijos nariai persikrikštijo į socialdemokratus, tačiau savo juodų darbų neišsižadėjo ir neatliko viešos atgailos, o netgi atvirkščiai. Neatliko atgailos ir Julius Truncė. Socialdemokratų vadas Algirdas Butkevičius apsimeta, kad jam nežinoma, jog jo buvę ir esami bendrapartiečiai ne tik niokoja dvarus, juos neteisėtai užvaldo, bet ir panaudoja Europos Sąjungos lėšoms gauti. Komunistinio – socialdemokratinio teisingumo šaknys, deja, Lietuvoje nepakirstos ir bet kada komunizmo šmėkla gali atgimti. Algirdas Butkevičius komunistinių darbo metodų neišsižadėjo, nes jis neteisėtai, per savo patikėtinius gautą informaciją panaudojo prieš Seimo pirmininkę Ireną Degutienę. Algirdo Butkevičiaus, kaip ir jo mokytojo Algirdo Brazausko veiklos ypatybė yra ta, kad akivaizdžiai neteisėtiems veiksmams suteikiama tariamo teisingumo etiketė, deja, Troikų teismai irgi buvo teisėti, tik po jų buvo begalė lavonų ir nelaimingųjų.

Aurimas Truncė, Juliaus Truncės sūnus, sėkmingai kopia karjeros laiptais ir todėl Alovės herbas neturi jam priminti juodų darbų, kažkada jo tėvo nuveiktų… Todėl ir nėra herbe kunigaikštiškos palapinės ir Vyties joje, kuri primintų aloviečiams Vytautą Didįjį ir dvarą valdžiusius Kęstutaičius.

Pamiršo aloviečiai, kur Vytauto kalnas buvo, ant kurio jo pilaitė, anot legendos, stovėjo. Kalno būta Alovės dvaro teritorijoje, ant Alovėlės kranto, kuri dabar teka po žeme. Kalną, matyt, likvidavo tas pats J.Trucė, kai revoliuciniams šokiams aikštelę įrenginėjo Alovės dvaro centrinio pastato vietoje, o gal kiek vėliau. Kiti teigia, kad Vytauto kalną su žemę sulygino 1982 metais, kai buvo vykdoma melioracija. Ir kas patarė pasirink būtent Vytauto pilies kalną, patarėjas matyt tikėjosi pagarsėti, kaip uolus komunistas ir kovotojas su feodalizmu ir nacionalizmu. O ir lobį, matyt, šiame kalne vaikai neatsitiktinai rado, nes pokaryje būta lobių ieškotojų su KGB antpečiais.

Į Lietuvos ir Lenkijos archyvus dokumentai iš Alovės dvaro pateko įvairiais keliais. Vieni buvo dovanoti kunigaikščių Kęstučių-Gediminų palikuonių apie 1910 metus įvairioms draugijoms, kitų patekimo keliai į Lietuvos bibliotekas lieka nežinomi. Tarp Vilniaus Universiteto bibliotekos saugomų dokumentų paminėtinas kunigaikščio Juozo Gedimino įgaliojimas išduotas broliui Bernardui, 1840 02 16 Tolkiškių dvare, administruoti Alovės dvarą dar kitaip vadinama Topolino vardu (VUB F 4 – (A535) 22567). Minimo dokumento dešiniame kampe greta Juozo Gedimino parašo yra raudojo lako herbinis antspaudas. Nėra abejonių, kad tai asmeninis kunigaikščio Juozo Gedimino antspaudas. Minimame herbiniame antspaude nėra jokių išlikusių užrašų, pats antspaudas labai panašus į kunigaikščių Čartoriskių antspaudą, tik jame nėra trijų pilies bokštų, kurie simbolizavo Čartoriskių pergales mūšiuose. Pagal analogiją su panašiais antspaudais, jo pagaminimo data gali būti siejama su XVIII amžiaus antrąja puse, todėl minėtas antspaudas gali būti laikytinas kunigaikščio Jokūbo Kęstučio-Gedimino nuosavybe. Antspaudas beveik identiškas vienai iš Šklovo miesto (1762 –1767 metai) antspaudo dalių ir dar panašesnis į Šklovo antspaudo1792-1798 metų viršutinę dalį.

Asmeniniame kunigaikščio Jokūbo Kęstučio-Gedimino, vėliau paveldėjimo keliu atitekusiam jo sūnui Juozui herbe, matyti sekančios sudedamosios jo dalis: kunigaikščio palapinė (mantija), kunigaikščio kepurė ir Vytis ant skydo, pridengto kunigaikščio palapine. Iš antspaudo matyti, kad palapinės vidus yra dengtas šermuonėlių kailiu. Skydo forma artima ankstyvajam renesansui. Sumaišties įneša skyde esantis dvigubas kryžius. Vyrauja nuomonė, kad tai Jogailos kryžius, tačiau aptariama giminė yra LDK Kęstučio palikuonys ir vis dėlto naudoja dvigubą kryžių.

Kunigaikščių KĘSTUČIŲ – GEDIMINŲ Vytis XVIII amžiaus antra pusė
Kunigaikščių KĘSTUČIŲ – GEDIMINŲ Vytis XVIII amžiaus antra pusė

Kunigaikštis Jokūbas Kęstutis-Gediminas buvo 1797 metais pastatytos Alovės bažnyčios fundatorius, nuo 1778 03 16 buvo Rožinio draugijos narys ir, matyt, neatsitiktinai pirmajame Alovės bažnyčios antspaude yra kunigaikštiška palapinė, taip bažnytinė hierarchija įvertino jo nuopelnus tikėjimui. Po kunigaikščio Jokūbo Kęstučio –Gedimino mirties, Alovės bažnyčioje, vyriškoje pusėje buvo pakabinta atminimo lenta bažnyčios fundatoriui, kuri, deja, dingo sovietmečiu. Atminimo lentos tekstas yra žinomas, telieka ją vėl atkurti ir garbingai pakabinti į pirmykštę vietą Alovės bažnyčioje.

Pabaigai norisi priminti, kad Halina, Alovės dvaro savininko dukra, matyt, ne be pagrindo atsisakė savo pretenzijų į tėvų žemes, nes iki šiol bijo, kad komunistai į Sibirą vėl neišvežtų. O buvusio kolūkio pirmininko sūnus nei kuklumu, nei baime, nei gėda nepasižymi. 2010 metais Švabalaukio kaimo gyventojas „XXI amžiaus“ korespondentams pasakojo, kad šalia Alovės ežero (Akalyčios kaime) sklypą yra įsigijęs ir pats Alytaus rajono savivaldybės direktorius Aurimas Truncė. Ten, pasak kaimiečių, jau stumdoma žemė, ruošiamasi statyboms. „Aplink Alovės ežerą jau beveik nėra kur kojos pastatyti –vien privačios valdos. Naujos vilos dygsta tiesiog ant kranto“. Naujiems šeimininkams senoji praeitis, matyt, netinka, tai ir sukūrė jie aloviečiams herbą be istorinių sentimentų. Ar tik tokios atminties visi mes verti…

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią parodą „Raitelio simbolis LDK monetose“
  2. Panevėžyje atidaroma paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“

Comments 4

  1. janušonis evaldas says:
    9 m. ago

    Tai kad nieko naujo-ko galima tikėtis iš dvasiniu išsigimeliu

    Atsakyti
  2. Ženklas says:
    9 m. ago

    Politinei propagandai ir kniauzijimuisi su politiniais priešininkais Alke ne vieta. Katalikų bažnyčios, rožinio draugijos
    ir t.t. šlovinimas labiau tiktų Bernardinų puslapiui. Aš Alką skaitau todėl kad jis Baltiškas ir Pagoniškas.

    Atsakyti
    • Robertas says:
      9 m. ago

      Kol kas alkas.lt islaiko pakankamai daug lietuviskumo/ tautiskumo- butent cia yra musu tautieciu patriotizmo ir islikimo esme. “Ženklas” yra labai netikslus savo tvirtinimu apie baltiskuma ir pagoniskuma. Lietuviu tautos issilaisvinimo ( is Rusijos imperijos ir pasaulines bolsevikines imperijos gniauztu ) priesakyje stovejo ne bet kas, bet Kataliku Baznycia, nepriklausomai nuo to, kad dalis ju tarnu buvo paspausti po okupantu kanopa ir jiems istikimai tarnavo. Maza to, po 1990 metu visa eile ekskomunistu/ kitu ekshomosovietiku sukure visokius “pagoniskus” ir kitokius psiaudobaznytinius judejimus vieninteliu tikslu- kelti sumaisti Lietuvos pilieciu galvose, pasinaudojant laisvos politines/ ekonomines sistemos suteikiamomis galimybemis.
      Kaip Blogio kriterijai yra ne vienareiksmiai, taip pat ir Gėrio kriterijai atspindi kiekvieno laikmecio suteikiamas galimybes. Daugiau nei 2000 metu egzistuojanti KB, rožinio draugija ir kitos organizacijos yra Gėrio atstovai. KB, kitais Gėrio atstovais remesi ir iskilusis partizaninis judejimas. O politika yra platus suvokimas. tai ir duona, ir elektra,ir sportas, ir visas kitas musu gyvenimas…Ir nereikia i suns dienas bernardinu deti…geriau jau Lryta…O aplamai, gal jau skaityk sau palankia anarchija, ar kitus bolsevikiniu degeneratu spaudos puslapius…

      Atsakyti
      • Ženklas says:
        9 m. ago

        Mielas Robertai, kaip man elgtis, ką skaityti ir tt., sprendžiu aš pats. Iš Tamstos koliojimosi
        matosi jog esate pilnas KB dutūkstantmečio gėrio. Prigimtinį, tradicinį mūsų lietuvių tikėjimą
        Jūs laikote blogiu- velnio sėkla. Tai okupacinės krikščionybės požiūris, ką gi ačių.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)

2021 01 10
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

2021 01 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką

2021 01 21
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų

2021 01 21
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
Gamta ir žmogus

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

2021 01 21
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą

2021 01 21
„Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas
Lietuvoje

„Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

2021 01 21
Antanas Matulas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų
  • Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
  • Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • „Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje
  • Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2199; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1936; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1649; komentarų: 32
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1444; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1432; komentarų: 5
  • I. Raščiuvienė. Neužmiršti… peržiūrėta: 1401; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Pasirodė istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) XII tomas – pirmoji ir antroji dalys. Tai gera žinia. Bloga yra...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
5
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 01 13
1
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

1991 m. sausis. Prisiminimai – ir labai ryškūs, ir ūkanoti, tarsi trūkinėjantis filmas... Kai kuriuos vaizdus regiu aiškiai, lyg vakar...

Skaityti toliau

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
3
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Žemyna apie STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • O kas tai? - apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Aplink pasaulį su taksi | stop kadras

Aplink Pasaulį su taksi (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai