Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Istorijos ugnies išlydytas prūsų gintaras

Rūta Klišytė, www.valstietis.lt
2012 05 04 01:31
7
0
SHARES
Prūsija

Prūsija | wikipedia.org nuotr.

PrūsijaNėra pasaulyje kito krašto, kurio visi vietovardžiai būtų pakeisti per tris dienas, ir dar tokiais agresyviais svetimvardžiais: Sovetsk, Gvardeiskoje, Kaliningrad… Čia žymus stambiausios pasaulyje gintaro kasyklos ir puikūs auksinių smilčių Baltijos jūros paplūdimiai. Tačiau tikrojo istorinio šio krašto, nūnai vadinamo Kaliningrado sritimi, vardo nevalia pamiršti. Tai – Prūsija, tragiško likimo mūsų brolių prūsų tėvynė.

Išliko inkliuzų pavidalu

„Ši iškili Europos tauta, galima sakyti, buvo išnaikinta per tris kartus. Pirmąkart prūsus išvėtė istorijos sūkurys, palaidojęs daugelį senųjų Europos tautų, antrąkart – Kryžiuočių ordinas, mėginęs pavergti prūsus ir negailestingai juos žudęs. O trečiąkart tai, kas iš jų dar buvo likę, nušlavė II pasaulinis karas“, – aiškino  archeologas dr.  Valdemaras Šimėnas, VU docentas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis  mokslo darbuotojas. Jis – gausių mokslinių straipsnių apie prūsų istoriją, Kaliningrado srities turistinį archeologinį žemėlapį, knygos „Užmirštieji prūsai“ autorius. V.Šimėnas, ne tik skersai ir išilgai išvaikščiojęs, bet ir iškasinėjęs senąją prūsų žemę, apgailestauja kad ši baltų tauta, kadaise aktyviai dalyvavusi Vidurio ir Šiaurės Europos istorijos procesuose, europiečiams dabar beveik nežinoma. Net ir lietuvių sąmonėje ji išlikusi tik atskirų inkliuzų pavidalu. 

Anot dr. V.Šimėno, prūsų žemes tyrinėjantys archeologai patiria ypatingų problemų. „Pirminiai fondai, dokumentacija, literatūra praktiškai yra negrįžtamai prapuolę. Muziejus „Prussia“ Karaliaučiuje 1945 m. buvo visiškai sugriautas, jo fondai sudegė, likučiai buvo išblaškyti po Vokietiją, Lenkiją, Rusiją. Šios medžiagos atkurti nebeįmanoma, taigi baltos dėmės prūsų istorijos tyrinėjimuose ir jų nenuoseklumai, deja, neišvengiami, – pripažino pašnekovas, tačiau pabrėžė, kad kultūrinis prūsų palikimas gerokai turtingesnis ir įdomesnis nei aplinkinių tautų. – Lietuvos mokslininkai, beje, perėmė vokiškąjį Rytprūsių archeologinės mokyklos modelį ir metodikas. Žymus mūsų archeologas Pranas Kulikauskas dar karo metais baigė būtent Karaliaučiaus universitetą.“ 

Čia Gintaro kelio pradžia

Archeologiniu požiūriu prūsų žemė buvo seniausias, centrinis baltų arealas, prekybos gintaru centras. Iš čia Baltijos auksas vadinamuoju Gintaro keliu keliavo į senovės Romą, kur buvo itin vertinamas ir mėgstamas. Būtent dėl gintaro kelio baltų gentys tapo žinomos senovės Europai. Istoriko Tacito minimi „gintarus renkantys aisčiai“ veikiausiai ir buvo Baltijos pajūrio gyventojai prūsai, Europai labiau žinomi negu lietuviai. Prūsai minimi ir VI a. istoriko Jordano veikale „Getica“. Prūsija buvo ir visų kitų baltų tautų kultūrinis slenkstis į Europą, o prūsų pirkliai pirmieji pasinaudodavo europietiškomis naujovėmis, iš jų šias perimdavo ir lietuvių gentys.

Ragainės pilis | valstietis.lt nuotr.
Ragainės pilis | valstietis.lt nuotr.

Anot dr. V.Šimėno, Prūsija išgyveno daug aštrių, neretai tragiškų kultūrinių lūžių. Čia kryžiavosi daugelio tautų interesai, klestėjimo metus keitė sunkūs laikai. Dalį prūsų žemių I– II m. e. amžiuose užėmė iš Vyslos žemupio atsikraustę gotai, vėliau – šiame Baltijos krante įsitvirtinę vikingai. Prūsus ilgai ir negailestingai niokojo Kryžiuočių ordinas. Tačiau didžiausias lūžis įvyko V a., kuris, kaip pabrėžė pašnekovas, nuo IV a. skiriasi kaip diena nuo nakties. „Va, kapinynai stebina turtingumu, puikių sidabro dirbinių gausa. Tai rodo, kad ateivių kultūra susiliejo su vietine. Naujos kultūros židiniai išsibarstę Semboje, Vyslos ir Nemuno žemupiuose iki pat Kauno. Neaišku, iš kur tie karingi ateiviai atsikraustė: iš Baltijos jūros Gotlando ir Elando salų ar iš Dunojaus vidurupio. Tai galėjo būti ir vietiniai kariai aisčiai, dalyvavę Didžiojo tautų kraustymosi žygyje“, – spėjo istorikas, pats išžvalgęs daugybę kapinynų, kuriuos karių kapais vadina ne šiaip sau. Tai be jokių išimčių vien tik vyrų kapavietės: urnos su sudegintais palaikais, balnakilpėmis, geriamaisiais ragais, ietimis, peiliais ir kitais ginklais. O Lietuvos teritorijoje, priešingai, aptikta daug to paties laikotarpio turtingų moterų kapaviečių. Kartu su kariais buvo laidojami žirgai: šis paprotys Nemuno upe atkeliavo iki Lietuvos. Kauno apylinkėse atkasti ištisi žirgų kapinynai.

Vyriška kultūra

Sembos pusiasalyje (dab. Kaliningrado sritis), žymiajame Irzekapinio kapinyne, atkasti vadinamieji irkluotojų kapai. Juose rasti prūsų, Sembos žvejų, vėlgi išimtinai vyrų, palaikai. „Ginkluotėje žymi skandinavų įtaka. Būdinga, kad visi prūsų kapai yra degintiniai, o griautiniai yra iš ankstyvojo laikotarpio. Žemdirbystės ženklų beveik neaptikau: prūsai, matyt, gyveno tik iš prekybos ir karo grobio. Tai liudija ir lemtingoji VII–VIII a. krizė, tokia vargu ar galėtų ištikti žemdirbių tautą. Taigi kaip archeologas galiu patvirtinti mitologo dr. G.Beresnevičiaus spėjimą, kad prūsų kultūra susiformavo didžiojo tautų kraustymosi metu į šią žemę atsikėlusių karingų ateivių kultūros pagrindu“, – apibendrino dr. V.Šimėnas. Net ir reformacijos laikais būta liudijimų apie prūsų žemėse vis dar atliekamas pagoniškas apeigas: 1520 m., karo su Lenkija metu, prūsai ant jūros kranto aukojo juodą jautį ir tuo smarkiai užrūstino vyskupą. Tai aprašyta Prūsijos metraštininko Luko Davido.

Taigi prūsų kultūra  buvo religinė, griežtos hierarchijos, perdėm vyriška. Įdomu, kad puoštis prūsai nemėgo: iš papuošalų kapavietėse dažniausiai randamos segės, kuriomis vyrai susisegdavo drabužį. O gintaro, kuriuo prūsai garsėjo visoje senojoje Europoje, dr. V.Šimėnas stebėjosi beveik neaptikęs. Puoštis gintaru prūsams buvo kažkodėl užginta, arba gintaro dirbiniai išsilydydavo deginant palaikus. Tai tik viena neįmintų paslapčių, kurias mūsų kraujo broliai nusinešė į kapus.

Prūsų istorijos tarpsniai

14 000 m. pr. Kr.  –  pirmųjų gyventojų, šiaurės elnių medžiotojų, įsikūrimas.

3000–2500 m. pr. Kr. – indoeuropiečių įsiveržimas, baltų tautų formavimasis.

1600 m. pr. Kr. – Žalvario amžiaus pradžia.

I–IV a. – Aukso amžius, prekybos su Roma laikotarpis.

V–VI a. – tautų kraustymasis.

VII–XII a. – vikingų įtakos laikotarpis.

Nuo 997 m. – krikščionių misijų steigimas, Šv. Adalberto nužudymas.

Nuo 1230 m. – Kryžiuočių ordino įsibrovimas, krikščionių misijų steigimas. 

1242–1249, 1270–1274 m. – du didieji prūsų sukilimai prieš kryžiuočius.

1410 m. – Žalgirio mūšis, Kryžiuočių ordino galybės pabaiga.

1525 m. įkurta Prūsijos hercogija.

1870 m. Prūsija tampa Vokietijos imperijos lopšiu.

1945 m. – sovietų armijos įsiveržimas, Kionigsbergo šturmas.

Susiję straipsniai:

  1. Po Baltų Krivulės – Prūsų balsas

Comments 7

  1. Nagi>Kęstutis: 2012 05 03 21:49 says:
    9 m. ago

    Jeigu neatmestume Jūratės Statkutės de Rosales istorijos atradimų ir istorijos klaidų atitaisymo, tai tokio klausimo kaip tautų kraustymosi neliktų, o būtų galima tai palaikyti baltų tautų kova prieš Romos Imperija ir jų visiška pergalė prieš Romą. Man patiko vieno rusų istoriko išsakyta mintis, kad tas vadinamas tautų kraustymasis ir tarsi jų beprasmis lakstymas po Europa buvo tik gerai suplanuota pirminių gerai ginkluotų karinių būrių žvalgybiniai žygiai į Romos Imperijai, kur šių karių tėvai ir motinos pasilikdavo ir toliau gyventi savo žemėse nenueidami toliau kaimynų ežios.
    Na bet lietuviai ypač akademinį išsilavinimą turintys žmonės yra užsispyrusių asilų tauta ir jei jiems jų ponai rusai, vokiečiai, ar lenkai į jų makaules įkalė kad “gotai” tai jau tikrai ne mūsiškiai baltų gudai, o gryniausi germanai, šito įkalimo laikysis iki mirties su sąlyga jei tuos pakeitimus leistų daryti jų ponai tie patys rusai, vokiečiai, lenkai, toks tas jau įgimtas lietuvio inteligento vergiškas klusnumas, be ponų priežiūros ne krust. Nejaugi lietuviškas inteligentas ims šakotis prieš savo poną, to niekada nebus. Jis greičiau padės ponui pavergti savo tautą, nei sutiks atsisakyti tarnystės jam.
    Dar vienas klusimas autorei> Tai su kuo kariavo Danijos karalius, su kokia tauta Rugijos saloje 1168m užimdamas jų šventovę ir ją sudegindamas, tai buvo ARKONA, kam ir kokiam tikėjimui ši šventovė priklausė.
    Kodėl vikingų žygiai prasideda VIII a pradžioje ir baigiasi X a pabaigoje. Kas įvyksta baltų kraštų raktinėse tviurtovėse ir jas performuoja, tai Kaunograde (Kijeve) ir dabartiniame Gdanske, buvusioje Eistovijoje, pervadintoje į Gaudinčių ir nuo kad Gdansko įlanka nustojo pavadinimo Gudų įlankos?
    Galingi tada tie švedų ‘vikingai” buvo, jei vienu metu galėjo pulti ir Vakarų Europa ir diktuoti savo sąlygas Bizantijai, o taip pat vienu metu jų laivai pasirodydavo Kaspijos ir Azovo jūrose, matyt tikrai tada švedai turėjo neišsenkamas atsargas karybai tinkamų laivų ir milijonus žmonių galinčius kariauti praktiškai ne tik su visa Europa, bet ir su Mažąją Azija.

    Atsakyti
  2. irena says:
    9 m. ago

    Žalgirio mūšis yra TIK laimėtas mūšis. Bet karą mes pralaimėjome. Dabar po tiek metų atgavę laisvę, žmonės nežino ką su ja daryti, tauta iki šiol dvasiškai sužeista ir palūži.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 m. ago

      Irena parašė esminę mūsų bėdų priežastį. Ar bus ‘alke’ kam spręsti ‘dvasinius’ tautos uždavinius?

      Atsakyti
  3. Algirmantas says:
    9 m. ago

    O daryti reikia tai, kad reikia visų pirma grįžti prie savų šaknų pažinimo, o tada jau tikrai žinos ką ir kaip toliau reikės daryti.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      9 m. ago

      Pirmas žingsnis einant dvasiniu keliu tai atsisakyti maitos kitaip dvasingumui šnypšt. Ir jokių protėvių šaknų neprisikasi būdamas apdujęs nuo maitos. lyvis

      Atsakyti
  4. Ženklas says:
    9 m. ago

    Į pirma pastraipą- siųlau pakomentuoti į kokius vietovardžius buvo jie pakeisti Prūsijos dalyje Stalino perduotoje Lenkijai. Lenkai tai vadina,, privručenija polskošči,,- nė kiek nemažiau brutalu.

    Atsakyti
  5. Sveiki ! says:
    9 m. ago

    Gerbiamas bendražygi ir dabar mūsų “ponas”lankstosi svetimsaliams ,nes jie nenori būti TAUTOS dalimi,jiems norisi “valdyti’- nieko nedirbant gyventi žemiškajam “rojui”(investicijos,Europos pinigai,skolos,mokesčiai ,alkoholio ,tabako besaikė gamyba ir t.t.).Niekas nesikeičia nuo viduramžių,gal tik pinigų paskirstymas greitėja,”ponų” gretos pilnėja,greit sulauksime naujų mokesčių.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pokarvių mūšiui – 760

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
Europos sienos po Antrojo pasaulinio karo | smp2014is.ugdome.lt nuotr.

Z. Kumetaitis. Lietuva ir Rytprūsių parceliavimo peripetijos

2020 09 05
P. S. Krivickas. Kiek ausų turėjo Stalinas?

P. S. Krivickas. Kiek ausų turėjo Stalinas?

2020 08 11
Žemėlapis, sudarytas 1996 m. dr. A.Matulevičiaus ir Vilniaus universiteto kartografo Petro Gaučo

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?

2020 08 05
A. Gaidamavičius: Miškų genocidas tęsiasi

A. Gaidamavičius: Miškų genocidas tęsiasi

2020 07 29
Vanda Vasiliauskienė | valstietis.lt, A. Minkevičienės nuotr.

Netekome uolios lietuvybės puoselėtojos, mokytojos Vandos Vasiliauskienės (video)

2020 06 20
Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) | Vikipedija.org nuotr.

O. Voverienė. Lietuvos sargybiniai užgrobtose lietuviškose žemėse kada ir kaip jas atgausime? Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563)

2020 06 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23
VLK primena: per šventes pasirūpinkite ir sveikata, ir pinigine
Gamta ir žmogus

Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai

2021 01 23
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas
Lietuvoje

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)
  • Pajūrietis apie 2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams
  • Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
  • 2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai
  • Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2378; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2018; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1332; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1304; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pokarvių mūšiui – 760

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 22
5
Pokarvių mūšiui – 760

Sausio 22 d. minime Pokarvių mūšio 760 metį. 1261 sasuio 22 d. Ties Pokarvių kaimu Vokiečių ordino kariuomenę netikėtai užpuolė...

Skaityti toliau

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

by Albinas Vaškevičius
2021 01 10
1
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Punsko ir Seinų kraštas yra vienas gražiausių šalies kampelių. Nevienodas žemės paviršius teikia jam daug savitumo. Čia daug ežerų, kalnelių,...

Skaityti toliau

A. Butkus: Tauta yra kalboje

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
54
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr. Apie lietuvių ir latvių kalbas, jų savitumą ir svarbą,...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Romas apie A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)
  • Pajūrietis apie 2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • -.-.- apie Pokarvių mūšiui – 760
  • Bartas apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
„Punskas.pl“ nuotr.

Ž.Makauskienė. Tolerancijos pamokos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai