Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą (1)

Šiandien, balandžio 24 d., Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą. Juo įgyvendinamas Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą, dėl kai kurių 2009 m. balandžio 30 d. Seimo priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Mokslo ir studijų įstatymo pataisos priimtos už jas balsavus 65, prieš buvus 10, susilaikius 21 Seimo nariui.

Darbo grupės parengtu projektu patikslinta aukštųjų mokyklų tarybų samprata ir kompetencija ir sudarymo tvarka; patikslinta senato (akademinės tarybos) ir rektoriaus (direktoriaus) kompetencija; įstatyme įtvirtinta, kad tais atvejais, kai tam tikrų sričių specialistai negalės būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, bus galima pateikti užsakymą juos rengti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir Lietuvoje įsteigtuose užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, jiems paskirstant valstybės finansuojamas studijų vietas ir atitinkamai skiriant tikslinį studijų finansavimą; įstatymu nustatytas Švietimo ir mokslo ministerijai išankstinio paskelbimo geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos terminas; patikslintos šio įstatymo taikymo nuostatos.

Nustatyta, kad aukštųjų mokyklų tarybas sudarys 9 arba 11 narių, tikslus jų skaičius bus nustatomas konkrečios mokyklos statute, ne mažiau kaip 1 narį galės skirti studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai konkrečios aukštosios mokyklos nustatyta tvarka galės skirti atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 nariai. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka bus atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vieną narį galės skirti studentų atstovybė savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai galės būti atrenkami viešo konkurso būdu ir bus skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Priimtomis pataisomis taip pat naujai apibrėžiamos Aukštųjų mokyklų tarybų ir senatų funkcijos.

Įstatyme reglamentuota, kad aukštųjų mokyklų rektorių (direktorių) tarpusavio ryšius bei ryšius su valdžios ir valdymo bei vietos savivaldos institucijomis koordinuos Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos) ir kitos organizacijos bei asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus.

Seimas pritarė projektą tobulinusio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymui įstatyme įtvirtinti, kad rektorius rinks tarybos aukštųjų mokyklų tarybų nustatyta tvarka. Jeigu rektoriaus pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nebus patvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka bus atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 (kai tarybą sudaro 9 nariai) arba 7 (kai tarybą sudaro 11 narių) aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma.

Įstatyme nustatyta, kad pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas teks stojantiesiems pagal jų gebėjimus, kurie bus nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus ir specialiuosius gebėjimus. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė bus sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka, parengta įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus. Ši tvarka turės būti paskelbiama ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų pradžios.

Įstatymas taip pat papildytas nuostata, numatančia, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius galės būti nustatomas svarbioms valstybės ūkinei, socialinei ir kultūrinei plėtrai studijų programoms, esant pagrįstiems specialistų poreikiams.

Nustatyta, kad aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui bus skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Finansavimo paskirstymą studijų stipendijoms pagal studijų sritis nustatys Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrosios pakopos studentai ir doktorantai galės gauti studijų stipendiją Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad studentas neteks studijų stipendijos jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po studijų metų bus mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis.

Įstatyme įtvirtinta, kad pirmosios pakopos koleginių studijų programos apimtis bus ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų, o universitetinių studijų programos apimtis – ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų.