Įamžinti Lietuvos valdovo ir jo žmonos žūties vietą panoro nedidelio Latvijos Agluonos miestelio ir jo apylinkių gyventojai.
Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje datuojamas 1618 metais. Tvarkant ansamblio griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti karaliaus Mindaugo kapą. Manoma, kad čia jis buvo nužudytas 1263 metų rugsėjo 12-ąją.
„Ši legenda remiasi realiais faktais. Dar reikia, kad juos ištirtų istorikai, archeologai. Tačiau tai, ką radome Agluonos bazilikoje, gali būti Lietuvos karaliaus Mindaugo kapas“, – kalbėjo Rėzeknės–Agluonos diacezijos vyskupas Janis Bulvis.
„Jo ryšiai su Agluona mums labai svarbūs. Žmona Morta esą kilusi iš šių apylinkių, ji buvusi kilmingo pilies valdytojo dukra. Po jos mirties Mindaugas keliavęs į Agluoną ir jį užklupę sąmokslininkai“, – pasakojo Agluonos gyventoja Lidija Agluonietė.
Sumanymas pastatyti paminklą sulaukė didelio dėmesio ir palaikymo
„Tai tokio svarbumo paminklas, kokio Latvijoje dar nėra. Šis projektas labai įdomus. Dalyvavau konkursinių darbų vertinimo komisijoje. Žiuri vertino vienbalsiai, o tai būna retai. Esu įsitikinęs, kad jį pastatysime“, – tvirtino Latvijos menų akademijos profesorius Osvaldas Zvejsalniekas.
„Mūsų kultūros bendrija su džiaugsmu sutiko žinią statyti paminklą karaliui Mindaugui. Daugelis žino legendą apie Lietuvos karaliaus Mindaugo ir jo žmonos Mortos žūtį. Tai abiem šalims svarbus istorinis faktas“, – kalbėjo Latgalijos kultūros bendrijos valdybos pirmininkas Peteris Keišas.
„Tai svarbus įvykis mūsų šalims, bendrų šaknų parodymas. Mes esame dvi baltų šalys, ir jeigu globalizacijos laikais nebūsime kartu, galime dar labiau išsiskirti“, – įsitikinęs politologas Kristianas Rozenvaldas.
Konkurso nugalėtoju pripažintas vilnietis Vidmantas Gylikis kartu su architektais Jonu Anuškevičiumi ir Vyteniu Izokaičiu.
„Manau, kad šis paminklas yra reikalingas abiem tautoms. Ši iniciatyva, kuri kilo iš latvių ir lietuvių pusės, sveikintina ir reikalinga. Vytautas Didysis čia atsiuntė domininkonus, čia padovanojo jam dovanotą Konstantinopolio imperatoriaus paveikslą, kuris garbinamas visoje Latvijoje. Ir tai jis padarė dėl to, kad karališkieji daiktai ėjo į karališkas vietas, t.y. į vietą, kur buvo nužudytas ir palaidotas Mindaugas“, – sakė Paminklo Mindaugui iniciatyvinės grupės narys Rimantas Gudelis.
„Aš labai tikiuosi, kad mums pavyks išjudinti projektą, kuris vykdomas jau antrus metus, iš dabartinio taško. Mes iš esmės jau turime ir vietą, ir projekto visą planą, visą maketą“, – teigė Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis.
Paminklas bus statomas už paaukotas lėšas. Bronzinis paminklas kainuotų per 300 tūkst. litų. Jis turėtų iškilti 2013 metais, per 750-ąsias Mindaugo žūties metines.
“Tačiau tai, ką radome Agluonos bazilikoje, gali būti Lietuvos karaliaus Mindaugo kapas“
Agluonos bazilikoje nieko nerasta, net neieškota. O toji spėjamoji kapavietė dabartinės bazilikos šventoriuje rasta dar tada, kai šios bazilikos nebuvo. Pabedinskas rašo, kaip tikras žurnalistas: girdėjo, kad skambino, bet nežino, kas ir kurioj parapijoj.
Idėja puiki ir remtina, vienijanti abi baltų tautas.
Priminsiu, kad latviai atmetė Lenkijos siūlymą statyti Daugpilyje paminklą “Pirmosios Žečpospolitos” karaliui Steponui Batorui Rygos prijungimo prie ART jubiliejaus proga. Latviškų žemių buvimas ATR sudėtyje latvių istorikams nei džiaugsmo, nei pasididžiavimo neteikia (plačiau žr. http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2011/1/93-103.pdf).
Plačiau čia:
Mindaugas ir latgaliai. Agluona – spėjama Mindaugo žūties ir palaidojimo vieta
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=47&t=1396
Gali būti, kaip paprastai yra Lietuvos istorijoje, suklaidintų detalių.
Agluona manytina yra iš sembų žodžio “agla ar agluo” – lietus. Taigi, Morta tikėtina yra sembė iš Agluonėnų. Kryžiuočiams galutinai užkariavus Sembą Agluonėnų savininkas sembis persikėlė į Agluoną Latgalijoje, kartu buvo perkeltas ir Mindaugo kapas į Latgalą. Taigi Mindaugas tikėtina, kad Mortai mirus vyko į Agluonėnus prie Priekulės ir pakeliui buvo su vaikais nužudytas.
Gali būti, kad Mindaugas Mortai buvo antrasis vyras, o Treniota buvo Martos sūnus su pirmu vyru, taigi Mindaugas buvo jam patėvis. Tokiu atveju Mindaugo nužudymas gali būti organizuotas ne Daumanto su Treniota, o Mozūrų kartu su Kryžiuočių ordinu, taip pat labiau tikėtina, kad Daumantas galėjo valdas turėti kur netoli Prūsijos, todėl kad išvengtų Mindaugo likimo su kariauna pasitraukė į Pskovą. Maždaug tuo pačiu laiku ta pačia kryptimi – į Agluoną galėjo tekti pasitrakti ir Mortos giminei, ypač po Treniotos nužudymo.
Gali būti, kad Mindaugas buvo nužudytas ne 1263, o metais anksčiau, t.y. 1262 metais. Treniotos žygiai į mozūų ir kryžiuočių žemes, Zemovito nužudymas, o jo sūnaus pagrobimas yra tik kerštas už Mindaugą.
Dar “Vilna” neskaitė gudų visokių “gali būti”. Ne be reikalo ir toks pseudonimas. Tik visa tavo, brol, bėda, kad praleidai progą paminėti, jog kryžiuočiai Sembą galutinai užkariavo po Didžiojo prūsų sukilimo (1260-1274), vadinasi, gerokai po Mindaugo mirties. Ir kur tu, veltinio gabale, radai užuominų, kad Sembos prūsai ar jų dalis būtų krausčiusis iš kryžiuočių nukariautos Prūsijos į kryžiuočių nukariautą Latgalą? Ir dar per visą kryžiuočių nenukariautos Lietuvos teritoriją.
Šiaip siūlau “Vilnai” perrašyti senąsias kronikas. Ar bent jau pasiūlyti jas ignoruoti, kad galėtų visur kišti savo “gali būti”.
Jupiteri, tu pyksti, vadinasi, neteisus esi.
Na, kas dėl senųjų kronikų, tai nei perrašyti jų, nei ignoruoti nėra reikalo. Tereikia jas ne lenkiškai “čitoti”…
Beje, tuo aš jokiu būdu nesu prieš paminklo Mindaugui Latvijoje statymą. Atvirkščiai, esu už kuo platesnį jo pagerbimą Latvijoje, Baltarusijoje, bet ne su lenkiškų “čitojimų” turiniu.
Gerbdami braliukus latvius jų vardus galėtume taisyklingai rašyti: profesorius Osvalds Zvejsalnieks, politologas Kristijans Rozenvalds. Visiškai padoriai atrodytų, tuo labiau kai daug kur originalia kalba skaitome narkomanais tapusių įvairių popkaraliūkščių pavardes. Bet kuris žemaitis kitaip net nesugalvotų garbingų latvių vardų ištarti, ar ne? Pykit – nepykit, bet kai rusai iš mūsų tėvavardžių pasuose buvo pradėję daryti jonovyčius ir antanovyčius tikrai jausmas buvo nekoks. Vardus nederėtų “apdrožinėti” pagal kalbos choreografų įgeidžius.
“Na, kas dėl senųjų kronikų, tai nei perrašyti jų, nei ignoruoti nėra reikalo. Tereikia jas ne lenkiškai “čitoti”…”
Man nurodyk bent vieną senąją XIII-XIV a. kroniką, parašytą lenkiškai :))
Tai gal ir lenkų pavardes patarsi “taisyklingai rašyti”? Kaip kad jie to reikalauja?
Latviai lietuvių pavardes irgi priderina prie savo kalbos morfologijos. Koks nors “Eduardas Vilkas” ten rašoma “Eduards Vilks”. Todėl mes latvių pavardes turim rašyti su lietuviškomis galūnėmis. Juo labiau, kad istoriškai jos yra bendros, tik latvių kalboje sutrumpėjusios.
Neapsimetinėkite, – “lenkiškai” reiškia suprasti “lenkiška istorine sąmone”.
Patarėjui patarčiau paaiškinti kodėl Lietuvos dienraščiai rašo “Mikhaell Jackson” arba “V.Hauston”, bet nerašo “pan Tomashevkij” arba “Viktor Uspatskych”? Ta aplinkybė kad kai kurie latviai rašydami lietuviškas pavardes jas sulatvina dar nėra pretekstas kai kuriems Lietuvos plunksniams “atsidėkoti” tuo pačiu. Tokiu atveju mes esam leišiai, o latviai yra zirga galvas.
Pritariu, kad nereikia prolenkiškomis interpretacijomis vadovautis. Jie net 13 a. Mozūriją priskiria sau Lenkijai, kada dar tik vyko kova dėl apsikrikštijusių kunigaikštysčių apjungimo. Tradenis ne šiaip sau išleido savo dukterį už Mozūrijos kunigaikščio, o dėl to, kad laikė dar savo gentainiais ne pilnai suslavėjusiais. Plockas prie Vystulos ir Polockas ant Dauguvos yra tų pačių gentainių, dabar vadinamų baltais, įkurtų miestų dar iki krikščionybės.
“Ta aplinkybė kad kai kurie latviai rašydami lietuviškas pavardes jas sulatvina dar nėra pretekstas…”
Ne “kai kurie”, o visi, kadangi tokios yra nelatviškų vardų rašymo taisyklės latvių kalboje. Aplatvinamos visos nelatvių pavardės ir vardai, įskaitant ir Maiklo Džeksono. Lietuvių kalboje taip pat yra latviškų vardų ir pavardžių rašymo taisyklės bei tradicijos, todėl nereikia maivytis ir išsidirbinėti.
Veltinio gabalui: ar Livonijos vokiečių 13 a. kronikos irgi buvo rašytos “lenkiška maniera”? Turbūt ir Maskvos rusai 12-14 a. savo metraščius rašė “lenkiška maniera” 🙂
Patrimpas: Gerbdami braliukus latvius jų vardus galėtume taisyklingai rašyti: profesorius Osvalds Zvejsalnieks, politologas Kristijans Rozenvalds.
Įsitraukiu į diskusiją: gal galėtumėte, gerbiamasai, dar pridėti instrukciją, kaip tokias jūsų užrašytas latvių pavardes lietuviškai linksniuoti? “Gerbdami braliukus latvius”, kilmininką turbūt turėtume tarti “Osvaldso Zvejsalniekso”? O jei pavardė “Briedis”, tai kiti “pagarbūs” linksniai bus “Briediso”, “Briedisui” ir t.t.?
Dienraščių pavardžių rašymas nėra taisyklė, bet provicialumo ir nuolankumo kitiems pavyzdys. Dar prieš 15 metų, kai pradėjo originalo kalba rašyti vyko diskusija, tačiau kadangi dauguma dienraščių buvo nusistatę rašyti originalo kalba, tai taip ir liko. Berods, tik “Respublika” rašo sulietuvintai, o skliausteliuose įdeda originalo formą. Turėtų visi taip rašyti tik sulietuvinta forma. Priešingai elgiantis yra mūsų kalbos darkymas ir naikinimas. Mes turime didžiuotis išsaugoję tiek įvairių žodžių formų, galūnių ir priesagų, nes lietuvių kalba yra raktas į kitų kalbų raidą ir net istoriją.
Alkas.lt taip pat sulietuvina, jei ką…
Tautiečiai, geriau po 100 litukų paaukokite paminklo karaliui Mindaugui pastatymui. Tai bus Dievams ir Deivėms
patinkantis darbas.