Premjeras sako, kad Lietuva dujų terminalą stato savoms reikmėms (1)

A.Kubilius. DELFI nuotr.

Po to, kai Latvijos ekonomikos ministras Danielis Pavliutas išreiškė nuomonę, kad Lietuvai dujų terminalo statyti neapsimoka, nes jis neturi potencialo tapti regioniniu, Lietuvos Respublikos Premjeras Andrius Kubilius atrėžė, kad Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Lietuva stato pirmiausia savo reikmėms, o regioninis terminalas galėtų būti statomas atskirai. Dar A.Kubilius pastebėjo, kad regioninis terminalas nelabai įsivaizduojamas iki 2017 metų, nes Latvija yra sudariusi sutartis su „Gazprom“.

„Aš nesiimu vertinti. Nežinau, ar jis (Danielis Pavliutas – „Alkas.lt“) yra susipažinęs su Klaipėdos terminalo projektu, konkrečiais skaičiais. Mes labai atidžiai skaičiuojame ir motame ekonominę perspektyvą. Visų pirma – perspektyvą turėti pigesnių dujų. Jeigu šiuo metu turėtume terminalą, už dujas galėtume mokėti 30 proc. mažiau. Manau, kad tokiu atveju ir „Gazprom“ konkurencinėje kovoje ieškotų būdų, kaip išsaugoti „Gazprom“ dujų vartotojus Lietuvoje, ir stengtųsi mažinti kainą. Mes statome ne regioninį terminalą, o terminalą savo reikmėms. Nors šiek tiek investavus į šiaurės Lietuvoje einančius magistralinius vamzdžius, dujas per atnaujintus vamzdžius būtų galima tiekti ir į Latvijoje esančias dujų saugyklas. Taip būtų išspręsta  bent dalis regiono problemų. Savo ruožtu noriu pasakyti, kad turime labai aiškų tikslą – jau 2014 metų pabaigoje turėti alternatyvų dujų tiekimą. Tam reikia ne tik terminalo, bet ir įgyvendinti europinę nuosavybės atskyrimo direktyvą pertvarkant visą Lietuvos dujų ūkį – magistralinius vamzdžius padarant nepriklausomus nuo dujų tiekėjo, t. y. nuo „Gazprom“. Šiuo metu vyksta intensyvios derybos ir  2014 metų pabaigoje turi būti įgyvendinta – veikti terminalas. Latvijoje reikalai juda šiek tiek lėčiau. Kiek yra tekę kalbėtis su Latvijos Ministru Pirmininku, latviai dėl sutarčių pasirašytų su „Gazprom“ situacijos negali pakeisti iki 2017 metų. Tai reiškia, kad bet kokie planai dėl regioninio terminalo statybos Latvijoje, Rygoje, galėtų būti realizuoti tik po 2017 metų. Laiko tarpas nuo dabar iki 2017 metų mums būtų tikrai labai sudėtingas ir brangiai kainuotų. Šiuo metu neturėdami alternatyvių dujų tiekimo, neturėdami savo terminalo Klaipėdoje mes už „Gazpromo“ dujas mokame 100 JAV dolerių daugiau už 1000 kubinių metrų negu Vokietijos vartotojas“ – „Žinių radijui“ kalbėjo A.Kubilius.

„Mes darome viską, kad nuo 2014 metų turėtume pigesnių dujų ir galėtume tose šildymo įmonėse, kur yra naudojamos dujos pasiekti efektą. Šilumos ūkio pertvarkai, kuria siekiama nuo  dujų pereiti prie biomasės, taip pat tenka daug dėmesio.  Tam yra skiriama ES parama. Šilumos gamyba naudojant biokurą gali ženkliai sumažinti pagamintos šilumos kainą. Taip pat šilumos energijos taupymas, daugiabučių namų pertvarka. Per pastaruosius keletą metų labai sėkmingai buvo įgyvendinta viešųjų pastatų renovacija. Tenka apgailestauti, kad daugiabučių  namų renovacija dėl žmonių neapsisprendimo juda lėčiau.  Tai yra kelias, kuriuo eidami galime pasiekti, kad už šilumą mokėtume tiek, kiek ji iš tikrųjų kainuoja, – pridūrė Premjeras.

Balandžio 4 dieną Latvijos ekonomikos ministras Danielis Pavliutas paragino Lietuvą galbūt atsisakyti minties statyti savo Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir prisidėti prie regioninio terminalo statybų Rygoje.

Šiuo metu Lietuva planuoja savo Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą pradėti eksploatuoti iki 2014 metų gruodžio.