R.Garuolis. Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė (video) (45)

Ričardas Garuolis

Ričardas Garuolis

Kovo 14 d. Seime Tautininkų sąjunga kartu su Valstiečių ir žaliųjų partija surengė konferenciją „Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė“. Renginyje dalyvauti buvo pakviesti naujos Visagino atominės elektrinės  (VAE) šalininkai ir priešininkai, atsakingų už šio projekto įgyvendinimą institucijų vadovai, visuomeninių, verslo organizacijų, profesinių sąjungų atstovai, Seimo nariai, energetikai, ekonomistai ir žurnalistai. Siekta gauti išsamius atsakymus į klausimus, kurie kyla svarstant šį milžiniškų finansinių lėšų (beveik du metiniai Lietuvos biudžetai) reikalaujantį projektą, už kurį artimiausiu metu turi balsuoti Seimas.

Deja, atsakingų už VAE statybą institucijų atstovai, kaip ir ne kartą anksčiau, konferencijoje nepasirodė, dalis mokslininkų, pasisakančių už VAE, dalyvauti konferencijoje atsisakė, tačiau VAE priešininkai noriai dalyvavo konferencijoje, kurioje galėjo atskleisti savo poziciją, kuri žiniasklaidai, jų nuomone, kaip ir pati VAE statyba, nelabai rūpi.

Tai patvirtino ir ši konferencija.  Nors ir buvo žurnalistų, tačiau daugumos didžiųjų žiniasklaidos priemonių atstovų nesimatė. Prieš pat konferenciją paaiškėjo, jog tiesioginės transliacijos iš Seimo, kaip buvo žadėta, nebus dėl „techninių kliūčių“, o Seimo kanceliarija atsisakė apmokėti vertimo išlaidas. Kadangi į konferenciją jau atvyko svečiai iš JAV, Prancūzijos, Baltarusijos ir Rusijos, Seimo nariai nutarė  vertėjų paslaugas apmokėti patys iš savo kišenės.

Pirmasis pasisakė Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila: „Mūsų konferencija – klausimų, į kuriuos dar nėra aiškių atsakymų, uždavimas“, – sakė jis ir atkreipė dėmesį, kad toks svarbus ir iki šiol brangiausias Lietuvai projektas nesulaukia diskusijų, o „net noras diskutuoti šia tema kartais sutinkamas kaip noras pakenkti“.

,,Deja, tenka išgirsti, kad tie, kurie prieš atominę elektrinę (…) yra prieš energetinę Lietuvos nepriklausomybę“, – sakė jis. Energetinės nepriklausomybės klausimas yra vienas svarbiausių tautininkams. ,,Mes ir užduodame klausimą, ar atominė elektrinė susijusi su energetinės nepriklausomybės įtvirtinimu, ar yra tik energetinės nepriklausomybės pakaitalas“, – sakė G. Songaila ir pakvietė specialistus pareikšti tuo klausimu savo nuomonę.

Nepriklausomybės akto signataro Algimanto Sėjūno nuomone, naujosios VAE reaktorius yra per didelis ir dar labiau pririš Baltijos šalių energetinę sistemą prie Rusijos, kuri vienintelė galės užtikrinti avarinį rezervą. Energetinės nepriklausomybės jis siūlė siekti vystant atsinaujinančią, vietinę žaliavą naudojančią energetiką.

Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkreipė dėmesį, kad Lietuva beveik neišnaudoja savo vietinių išteklių energijai gauti. Lietuvos miškuose kasmet supūna 98% medienos (kelmų, šakų ir pn.) – tai yra blogiausias rodiklis Europoje. Panaudojus vien medienos atliekas ir šiaudus, nedarant žalos dirvožemiui, galima užsitikrinti energetinį saugumą ir mažesnes šildymo bei elektros kainas bei įdarbinti daug žmonių kaimo vietovėse, iš kurių dėl darbo vietų stygiaus daugiausia emigruojama. Statyti pvz., 5 MW elektrinę, naudojančią biomasę, nereikia valstybės garantijų, kaip atominei elektrinei, nes bankai noriai tam skolina, kadangi tai komerciškai greit atsiperkantis projektas. Lietuvos energetinę nepriklausomybę, jo nuomone, užtikrintų tokių nedidelių, vietinius išteklius naudojančių elektrinių tinklas.

Po to, kalbėjęs Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto garbės narys, atominės energetikos ekspertas Saulius Kutas pasisakė už VAE statybą ir teigė, kad paskaičiuoti kokios bus elektros bei žaliavų, iš kurių gaminama elektra, kainos 2020 m. yra neįmanoma, todėl siūlė, statant VAE, į tokius skaičiavimais neatsižvelgti bei pavadino atominę energetiką pačia saugiausia, saugesne negu automobilių transportas. Tai sukėlė audringą svečio iš Prancūzijos Kamargo Korea (Camargo Correa) pasisakymą. Sutikęs, kad avarijos atominėse elektrinėse įvyksta rečiau, jis atkreipė dėmesį, kad tų avarijų pasekmės yra nepalyginamai sunkesnės. Po Fukušimos AE avarijos gyventojai turėjo palikti savo gyvenamąsias vietas ir jau dabar aišku, kad dalis niekada nebegrįš į žemes, kuriose kartų kartomis gyveno jų protėviai. Nedaug truko, kad būtų tekę evakuoti visą Tokiją, esantį  netoliese, o jame 20 mln. gyventojų! Nors po Černobilio avarijos jau praėjo 26 m., gyventojai iki šiol dėl radiacijos negali ten sugrįžti. AE avarijos pasekmės tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, gali grėsti pačios valstybės egzistavimui ir pavadino AE palyginimą su automobilių transportu beprotišku.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidiumo narys Algirdas Jaruševičius paneigė VAE šalininkų visuomenei skleidžiamus mitus, kad, neva:

1) Lietuvoje trūksta energetinės galios, nors iš tikrųjų Lietuva ir šiandien jos turi 1,5 karto daugiau negu reikia;

2) VAE užtikrins Lietuvos energetinę nepriklausomybę, nors iš tikrųjų ji dar labiau pririš ją prie Rusijos energetinės sistemos, kadangi avarinės galios rezervą galės užtikrinti tik Rusija;

3) VAE gamins pigią elektros energiją, nors iš tikrųjų net optimistiniais paskaičiavimais tokio energijos savikaina bus 30 ct. už kWh, o vartotojui – dar didesnė;

4) VAE yra saugi ir draugiška aplinkai, nors iš tikrųjų siūlomas reaktorius yra morališkai pasenęs, kelia klausimus dėl techninio saugumo, o japonai – slepia objektyvią informaciją apie jį, kaip ir apie Fukušimos avariją;

5) VAE priešininkai esą tarnauja priešiškiems kaimyninės valstybės, GAZPROM, ROSATOM interesams, nors iš aukščiau paminėtų faktų ir konferencijos išvadų aiškiai  matyti, kad yra kaip tik atvirkščiai. Tos pačios korumpuotos politinės jėgos jau du dešimtmečius sabotuoja suskystintų dujų terminalo statybą, nieko nepadarė, kad Lietuva būtų nepriklausoma nuo vieno dujų tiekėjo, niekas nepadaryta ir nedaroma, kad Lietuvos elektros energetinė sistema būtų sinchronizuota su Vakarų Europos kontinentiniais tinklais.

Savo pasisakymą A.Jaruševičius baigė žodžiais: „VAE statybų projektas yra panašus į LEO  LT aferą, kuris kaip vėžinio auglio metastazė ant Lietuvos kūno iškilo pavidalu naujo darinio, turinčio akivaizdžių korupcijos požymių. VAE statyba ir darbinė veikla planuojama mažiausiai 70-čiai metų. Iškils ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo ir laidojimo problema – tūkstančiams metų.

Todėl naujos VAE statybos reikalingumo klausimą privalo spręsti neutralūs specialistai ir visuomenė, bet ne vienadieniai politikai.“

Žaliosios politikos instituto prezidentą Liną Balsį papiktino A. Sekmoko bandymas klaidinti Lietuvos žmones, teigiant LR Energetikos ministerijos tinklalapyje, kad Europos Komisijos ir Energetikos komisaras Giunteris Etingeris (Günther Oettinger) žada paramą VAE. Pats paskambinęs į G.Etingerio sekretoriatą, per 15 min. jis gavo atsakymą, kad ES pozicija nesikeičia, ji remia atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią energetiką ir atominių elektrinių uždarymą.  Atominė energetika yra kiekvienos šalies reikalas, todėl VAE statytojai negaus ES lėšų jos statybai. ES gairėse (EU Energy roadmap 2050) numatyta, kad „didžiausią  efektą ES ateities energetikai duos energijos naudojimo efektyvumas bei  atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra. AEI pagamintos elektros energijos dalis, vien tik pagal efektyvumo didinimo, taupymo planus turi siekti 65 %,  o pagal tikslinių investicijų į šias technologijas planus, AEI pagamintos ir suvartotos elektros dalis sieks net 97 %.“  Pvz., Vokietija perka žemės plotus Š.Afrikoje ir stato ten saulės elektrines, ketindami artimiausiu metu taip pagaminti 15%  visos ES suvartojamos elektros energijos. Taigi, matome, kad Lietuva eina priešinga kryptimi negu ES.

Pagal naujas taisykles, eksportuoti į trečias šalis savo branduolinių atliekų nebegalima, jei tose šalyse tokių saugyklų nėra. L.Balsys atkreipė dėmesį, kad kol kas pasaulyje, išskyrus Rusiją, nėra specialių giluminių radioaktyvių atliekų laidojimo vietų. Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra (RATA) net nėra gavusi užduoties surasti vietą, kur jas Lietuvoje būtų galima palaidoti. Taigi, arba turėsime už didžiulius pinigus prašyti jas laidoti užsienyje, arba už dar didesnius pinigus įsirengti tokias saugyklas Lietuvoje.

Raimondas Kuodis pastebėjo, kad dabar busimosios VAE kainą skaičiuoja „kaip nori“ ir „kas  nori“. Kaip tokio skaičiavimo pavyzdį jis paminėjo Kęstučio Masiulio straipsnį „Sudiev, Rusija, arba elektra už 7 ct“, kurį į savo tinklalapį įsidėjo net Energetikos ministerija. Tam, kad nebūtų neaiškumų, R.Kuodis nutarė savo tinklalapyje viešai pateikti lentelę su VAE savikainos sudedamosiomis dalimis, kad kiekvienas galėtų pasiskaičiuoti 1 kwh savikainą. Pačiais optimistiškiausiais R.Kuodžio paskaičiavimais, VAE savikaina būtų ne mažesnė negu 30 ct. Atominėse elektrinėse didžiausią kainą sudaro investicijos, o ne darbo jėga ir kuras. Todėl kuo ilgiau ir kuo brangiau statoma AE, tuo brangesnė bus jos elektra. Pvz., vien palūkanoms už kreditus VAE statybai padidėjus nuo 5.5% iki 7.5% , vienos kwh kaina išauga 6 ct. O jei atomines elektrines reikėtų drausti komerciniais pagrindais, jų paprasčiausiai neliktų, nes niekas tokios brangios elektros nebepirktų. Todėl visus atominės elektrinės padarytus nuostolius visada apsiima padengti valstybė, kurios teritorijoje pastatyta AE. Be to, kalbant apie VAE neaptariama tai, kad ji stipriai stabdytų alternatyvių elektros gamybos būdų vystymą, pvz., energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuri dabar patiria spartų kokybinį šuolį.

A.Jaruševičius nesutiko su R.Kuodžio pateiktomis sąnaudomis VAE uždaryti ir radioaktyvioms atliekoms saugoti, kurios, jo manymu, yra labai sumažintos. Rymantas Juozaitis pareiškė, kad, jo paskaičiavimais, VAE 1 kwh savikaina būtų 25 ct. Į tai akademikas Jurgis Vilemas atsakė, jog R.Juozaitis rėmėsi optimistiškiausiomis prielaidomis, kad VAE reaktorius 92% viso eksploatacinio laiko dirbs be pertraukų, kaip yra įrašyta techninėse charakteristikose, tačiau taip niekada nebūna. Vien pastačius šio tipo reaktorių, penkerius metus truks taip vadinamasis smulkių defektų taisymo laikotarpis, kurie atsiranda statybos metu. J.Vilemas sakė, kad paprastai AE dirba be pertraukų 80 %  viso savo veikimo laiko.

J.Vilemas pastebėjo, kad dažnai daug AE statybos kaštų neįtraukiama. Pvz., Visaginas turi Ignalinos atominės elektrinės infrastruktūrą, bet jau dabar aišku, kad daug ką reiks perdaryti, o tai į VAE kainą nėra įskaičiuojama. Dar sunkiau įvertinti atominių elektrinių uždarymo kainas, nes jos pastoviai kyla, taip pat auga reikalavimai dėl radioaktyvių atliekų saugojimo. Dar daug kas neaišku, kaip reikėtų saugoti uždarytų AE radioaktyvias atliekas. Pasak J.Vilemo, daugiausiai patirties uždarant AE turintys anglai paskaičiavo, kad uždaryti atominę elektrinę kainuoja tiek pat kiek ją pastatyti.

Be to, pasak akademiko, VAE yra „grynas importas“. Lietuva pirks užsieninę įrangą, skolinsis užsienio bankuose, statys VAE taip pat daugiausiai užsieniečiai. Jei lietuviai sugebės atlikti 10% visų VAE statybos darbų, bus gerai, nes Lietuvos statybos įmonės neturi reikiamos kvalifikacijos tokiems darbams atlikti. VAE taip pat dirbs daugiausiai užsieniečiai. Todėl Lietuvos pinigai iškeliaus į užsienį. Vien iš palūkanų už kreditus  VAE statybai užsienio bankai, R.Kuodžio apskaičiavimais, uždirbs mažiausiai 6 mlrd. lt.

„Daugiausia AE pasaulyje buvo pastatyta 1970-1990 m.“,– teigė akademikas. Po to branduolinės energetikos plėtra sustojo. Po 2000 m. Europos sąjungoje buvo pradėtos statyti tik dvi AE (Suomijoje ir Prancūzijoje). Dabartiniu metu AE statomos beveik tik Rusijoje ir Azijoje, o ES ir JAV nuo 1990 m. daugiau AE uždaroma, negu pastatoma naujų. Taip atsitiko todėl, kad įvertinant milžinišką investicijų dydį ir kapitalo kainą, AE yra nekonkurencingos atviros rinkos sąlygomis, todėl jas apsimoka statyti Kinijoje, Rusijoje ir Azijoje, kur nėra konkurencijos tarp elektros gamintojų. Elektros poreikis Europoje jau daug metų yra stabilus, o besivystančiose šalyse, kaip ir Lietuvoje, elektros poreikis yra daug mažesnis negu buvo prognozuota. „Mažesnėms šalims nenaudinga statyti didelės vienetinės galios atomines elektrines,“– sakė J.Vilemas. Neįtikėtinai spartus progresas įsisavinant atsinaujinančius energijos šaltinius (ypatingai vėjo ir saulės) atveria galimybę sukurti galingą, CO2 negeneruojančią energetiką ir be branduolinės energetikos, o branduolinę energetiką paliekant tik ten kur tam yra labai geros sąlygos (negyvenamos vietovės, tinkamos geologinės sąlygos radioaktyvioms atliekoms laidoti ir pan.)

Akademikui kelia nerimą tai, kad Lietuva renkasi reaktorių, kurį po Fokušimos avarijos buvo atsisakyta statyti Teksase, JAV. Nežinome kodėl amerikiečiai jo atsisakė. Vakarų ekspertai, kaip silpniausią šio reaktoriaus vietą mini baseiną, kuris po žemės drebėjimo Fokušimoje nesugebėjo sulaikyti radioaktyvių medžiagų nutekėjimo. Iki šiol dar neatskleista daug informacijos apie šią avariją. Tačiau naujausi Japonijos Vyriausybės vertinimai rodo, kad TEPCO kompanijos gelbėjimui reikės skirti net 100 milijardų eurų.

J.Vilemo nuomone, tik didelės ir ekonomiškai stiprios šalys gali pakelti tokią naštą. Mažos šalys turėtų nerizikuoti savo ateitimi ir atsisakyti šios technologijos panaudojimo. Ypatingai pavojinga atomines elektrines statyti politiškai ar technologiškai nebrandžiose ar nestabiliose valstybėse. Jose galimas toks įvairių priežasčių ir inicijuojančių įvykių derinys, kuris savo pavojingumu ir pasekmėmis gali pranokti ir ekstremalų cunamį.

„Esant tokiam sparčiam progresui atsinaujinančių energijos išteklių srityje ir jį taip palaikant ES institucijose, būtų didelė strateginė klaida Lietuvos energetikos ateitį susieti su atomine energetika, kurios likimas yra labai neaiškus,“– pabaigė savo pranešimą akademikas J.Vilemas.

Seimo narys Vytenis Andriukaitis klausė akademiko, kaip pasikeitė valstybės politika atominės energetikos atžvilgiu šioje Seimo kadencijoje. J.Vilemas atsakė, kad ji niekuo nesiskiria nuo praėjusios kadencijos Seimo.

Paskui pasisakė svečiai iš užsienio. Rusijos Dūmos deputatas ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Maksimas Šingarkinas apgailestavo, kad tokia konferencija, kurioje jis dabar dalyvauja, dar neįmanoma Rusijos Dūmoje. Jis prisipažino, kad tarnavo branduolinėse karinėse pajėgose, bet supratęs koks blogis slypi branduolinėje galvutėje metė tarnybą,  įsiliejo į organizacijos „Green Peace“ veiklą ir tapo jos vadovu Rusijoje. Šiuo metu jis kovoja prieš Baltijsko ir Astravo atominių elektrinių statybą. Prisipažino supratęs, jog tarptautinės atominės energetikos kompanijos yra tokios galingos, kad dažnai sugeba primesti savo valią nacionalinėms valstybėms.

Viktoras Gorbačiovas iš Baltarusijos pastebėjo, jog šioje konferencijoje skambėję AE šalininkų argumentai ir veikla stebėtinai panašūs į tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje. Ten valstybinė propaganda, be jokio pagrindimo įtikinėja, kad atominė energetika yra valstybinės nepriklausomybės garantija, kad ji yra pigi ir saugi, nors baltarusiai savo kailiu yra patyrę Černobilio avarijos pasekmes, o atominės elektrinės priešininkai persekiojami.

Svečiai iš Prancūzijos ir JAV parodė sustabdytų AE statybų vaizdus jų šalyse ir papasakojo kaip ir kodėl tai daroma.

Diskusijų metu prof. dr. Rimantas Pranas Deksnys pristatė savo paskaičiavimus, kurie atskleidė, kad didesni, kaip 300 MW galios generatoriai destabilizuoja Baltijos šalių energetinę sistemą, nes sustojus tokiam generatoriui dėl avarijos ar remontui yra sunku užtikrinti rezervinę galią iš kitų Baltijos šalių elektrinių, todėl reikia kreiptis pagalbos į Rusiją.

Pabaigoje buvo priimtos konferencijos išvados ir pasiūlymai. Su jais galima susipažinti ČIA.

Žiūrėkite konferencijos vaizdo įrašą (lrs.lt video):

Kategorijos: Energetika, Lietuvos kelias, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *