Antradienis, 8 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Menas

Lietuvos istorijos atspindžiai prof. G.Kazimierėno tapyboje (I) (video)

prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, www.baltuatlantida.lt
2012-03-18 17:40:00
2
Lietuvos istorijos atspindžiai prof. G.Kazimierėno tapyboje (I) (video)
prof. Giedrius Kazimierėnas | INIT TV laidos stop kadras
prof. Giedrius Kazimierėnas

Giedrius Kazimierėnas – vienas žymiausių dabartinės lietuvių intelektualiosios tapybos meistrų, išgarsėjusių istorinės tematikos darbais. Per pastaruosius nepriklausomybės metus jo sukurtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) įvykiams skirtos įspūdingo dydžio meistriškai nutapytos drobės rodo dailininko įžengimą į naują kūrybos tarpsnį. Imtis istorinės tematikos dailininką paskatino kelionės į Prancūziją ir kitas Vakarų Europos šalis, jose patirti įspūdžiai, didžiųjų praeities meistrų paveikslų studijos muziejuose. Jos turėjo tiesioginį poveikį kūrybinių užmojų pokyčiams, ir – tai itin svarbu – sparčiam kompozicinės, koloritinės bei plastinės kultūros tobulėjimui. Muziejinės studijos. Kaip rodo G. Kazimierėno pavyzdys, imliam dailininkui yra nepaprastai reikšminga kūrybinės laboratorijos dalis. Vakarų muziejuose jis pasiėmė neįkainojamos patirties, kadangi prisilietė prie klasikinės dailės tradicijos gyvybingųjų versmių.

Kita vertus, muziejinės studijos ir tiesioginis sąlytis su turtingomis, viduramžių kultūros istorijos tradicijas, savitą architektūros bei dailės paveldą turinčiomis Vakarų Europos šalimis, įkvėpė sukurti naujo stiliaus prancūziškuosius, itališkuosius, graikiškuosius bei ispaniškuosius ciklus, kuriuose atsiskleidė giluminiai Vakarų regiono tautų kultūros istorijos sluoksniai. Kurdamas šiuos ciklus G. Kazimierėnas nukreipė dėmesį į savo tėvynės praeitį, viduramžiais didžiausią Europos valstybę – iš pagoniškosios kultūros tradicijų išsirutuliojusią unikalią multikultūrinę tarp Rytų ir Vakarų pasaulių išsiskleidusią LDK, nuosekliau ėmė domėtis svarbiausiais istoriniais jos įvykiais, ieškoti sąsajų su kitų Vakarų ir Rytų tautų ir kultūros istorija. Prie istorinės tematikos, – sako dailininkas viename interviu, – artėjau pamažu per mano kūryboje vyraujantį figūratyvumą, kompozicijos, siejančios tapybą, piešinį, spalvą, formą ir daugybę kitų tapybinio mąstymo dėmenų svarbos suvokimą. Tapydamas istorijos motyvais pagrįstus prancūzišką, itališką, graikišką ir ispanišką ciklus, įgijau drąsos priartėti prie man taip brangios Lietuvos istorijos problemikos.

Istorinė tapyba jam kėlė naujus kūrybinius uždavinius, nes tai yra vienas sudėtingiausių amžių tėkmėje susiformavusių tapybos žanrų; pastarojo pagrindas – įvairūs žmonijos ar konkrečių tautų istorijai reikšmingi praeities įvykiai, siužetai ir asmenybės. Jų reikšmė ilgam išliko žmonių atmintyje ir tapo ne tik konkrečios šalies gyventojų istorijos riboženkliais, tačiau ir neatsiejama tautinės savimonės dalimi. Būtent tokiais istoriniais įvykiais ir pagrįsti pastarųjų metų tapybiniai G. Kazimierėno ieškojimai ir atradimai. Jo kūriniuose tarsi susiliejo į vientisą darinį įvairių Vakarų ir lietuvių istorinės tapybos tradicijų meistrystės pamokos bei stilistiniai bruožai.

Istorinės tapybos pamatai Vakaruose buvo padėti Renesanse Paolas Učelas (Paolo Uccelo),  Andrea  Mantenja (Andrea Mantegnos), Pjeras dela Frančeska (Piero della Francesca), Viktoras Karpačio (Vittore Carpaccio), Džovanis Belinis (Giovani Bellini), Ticianas Večelio(Vecellio Tiziano) ir kitų didžiųjų meistrų kūriniuose. Šiaurės kraštuose ją plėtojo Janas  van Eikas (Janas Van Eyckas), Albrechtas Diureris (Albrecht Dürer), Piteris Paulius Rubensas, Rembrandtas ir kiti tapybos korifėjai. Nuo klasicizmo epochos istorinės tapybos raidoje įsivyravo prancūzų mokykla – jos meistrai Nikola Pusenas (Nicolas Poussin), Šarlis Lebrunas (Charles Le Brun) ir jų sekėjai diktavo šio žanro madas. 1667 metais žymus prancūzų meno istorikas Andrė Felibjenas (Andrè Fèlibien) istorinę tapybą paskelbė svarbiausią tapybos žanrų hierarchijoje. Tokiame teiginyje iš tikrųjų yra tiesos, nes istornė tapyba reikalauja ypatingo kūrėjo ir suvokėjo išprusimo, ji apima daugybę įvairių kultūros ir dailės kodų. Šis žanras išgyvena įstabaus pakilimo tarpsnį Prancūzijoje XVIII-XIX a. Galėtume priimti didžiosios pracnūzų revoliucijos, Restauracijos, Romantizmo ir Neoromantizmo epochų tapytojų plejadą: Žakas Luji Davidas (Jacques Louis David),  Antuanas Žanas Grosas (Antoine-Jeanas Gros), Fransua Žeraras (Fracois Gèrard), Žanas Ogiustas Dominikas Ingras (Jeanas Augustes Domenique Ingres), Teodoras Žerikas (Thèodore Gèricault), Eženas Delakrua (Eugene Delacroix), Polis Delarošas (Paul Delaroche), Horacijus Vernetas (Horace Vernet), Teodoras Šaserijo (Thèodore Chassèriau),  Teodoras Ribotas (Thèodore Ribot), Gustavas Moro (Gustave Moreau), Pjeras Sesilis Pjuvi de Šavani  (Pierre Cécile Puvis de Chavannes). Nors istorinio žanro raidoje vyravo prancūzų tapytojai, tačiau jo šalininkų atsirado įvairiose Vakarų šalyse – Diegas Velaskesas (Diego Velàsquez), Franciskas Goja (Francisco Goya), Michailas Munkačis (Mihàly Munkczy), Janas Mateika (Janas Matejko), Karlas Briulovas (Karl Briullov) ir kiti; jie irgi pradėjo vaizduoti istorinius siužetus.

Istorinės tapybos raida Lietuvoje neatsiejama nuo pagrindinių Vakarų dailės procesų, tik jos kelias buvo prieštaringesnis, nes turtingą istorinę praeitį turinti Lietuva XVIII a. prarado nepriklausomybę. Lietuviškos istorinės tapybos ištakas regime didžiųjų XVIII a. pabaigos ir XIX a. mūsų tapybos meistrų Elvyro Andriolio (Elviro Andriolli (Andriulis)), Pranciškaus Smuglevičiaus, Jono Rustemo, Kanuto Rusecko, Vincento Smakausko ir kitų darbuose. Tarpukaryje šį žanrą daugiausiai plėtojo Jonas Mockevičius, Petras Kalpokas, Juozapas Ignatavičius, o sovietiniame tarpsnyje buvo siekiama ištrinti istorinę lietuvių atmintį, ir istorinė tapyba merdėjo.

Prof. Giedrius Kazimierėnas INIT TV laidoje „Gyvenu čia“ (laidos vedėjas Saulius Novikas):

[videoplayer file=”https://alkas.lt/uploads/2012-03-18-lietuvos-istorijos-atspindziai-kazimiereno-tapyboje/LIETUVOS-ISTORIJOS-ASPINDZIAI.flv” image=”https://alkas.lt/uploads/2012-03-18-lietuvos-istorijos-atspindziai-kazimiereno-tapyboje/g-kazimierenas4.jpg” /]
Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Kęstutis T. says:
    13 metų ago

    Norėčiau palinkėti geriausios kloties talentingam dailininkui profesoriui Kazimierėnui , pasiryžusiam drobėje įamžinti mūsų tautos ir valstybės istoriją. Jei turėtume daugiau tokių iškilių žmonių ir kitose gyvenimo srityse, būtume kur kas ramesni dėl ateities.

    Atsakyti
  2. rugis says:
    13 metų ago

    Pritariu Kęstučiui. Labai įdomu klausytis ir matyti nuostabaus dailininko darbus. Sekmės jam.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Saulės elektrinė
Energetika

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 9,3 mln. eurų

2025 07 08
Žvyrkeliai
Lietuvoje

Žvyrkeliuose atliekami darbai – interaktyviame žemėlapyje

2025 07 08
Dėl „Ignitis grupės“ veiksmų – kreipimasis į teismą
Lietuvoje

Socialdemokratai susitiks su „Ignitis grupės“ vadovu

2025 07 08
Mobili kvapų matavimo stotis
Gamta ir ekologija

Vilniaus paukštyne įrengta mobili kvapų matavimo stotis

2025 07 08
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?
Lietuvoje

Prekių ir paslaugų kainos birželį padidėjo 0,3 proc.

2025 07 08
Neįgalieji
Lietuvoje

Prižiūrintiems žmogų su negalia – laikino atokvėpio paslauga

2025 07 08
Parama Ukrainai
Lietuvoje

Valstybinių miškų urėdija Ukrainai perdavė 15 automobilių

2025 07 08
„airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

Pirmąjį pusmetį oro keleivių skaičius augo beveik dešimtadaliu

2025 07 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dainius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • REKLAMA nekokia? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Rimgaudas apie Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gyventojų saulės elektrinėms – dar 9,3 mln. eurų
  • Žvyrkeliuose atliekami darbai – interaktyviame žemėlapyje
  • Socialdemokratai susitiks su „Ignitis grupės“ vadovu
  • Vilniaus paukštyne įrengta mobili kvapų matavimo stotis

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

2025 06 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Dainius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • REKLAMA nekokia? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Rimgaudas apie Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga
  • +++ apie Maskvos maskirovka
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ričardas Garuolis | Asmeninė nuotr.

R.Garuolis. Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai