Penktadienis, 22 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Menas

Lietuvos istorijos atspindžiai prof. G.Kazimierėno tapyboje (I) (video)

prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, www.baltuatlantida.lt
2012 03 18 17:40
2
0
SHARES
Lietuvos istorijos atspindžiai prof. G.Kazimierėno tapyboje (I) (video)
prof. Giedrius Kazimierėnas | INIT TV laidos stop kadras
prof. Giedrius Kazimierėnas

Giedrius Kazimierėnas – vienas žymiausių dabartinės lietuvių intelektualiosios tapybos meistrų, išgarsėjusių istorinės tematikos darbais. Per pastaruosius nepriklausomybės metus jo sukurtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) įvykiams skirtos įspūdingo dydžio meistriškai nutapytos drobės rodo dailininko įžengimą į naują kūrybos tarpsnį. Imtis istorinės tematikos dailininką paskatino kelionės į Prancūziją ir kitas Vakarų Europos šalis, jose patirti įspūdžiai, didžiųjų praeities meistrų paveikslų studijos muziejuose. Jos turėjo tiesioginį poveikį kūrybinių užmojų pokyčiams, ir – tai itin svarbu – sparčiam kompozicinės, koloritinės bei plastinės kultūros tobulėjimui. Muziejinės studijos. Kaip rodo G. Kazimierėno pavyzdys, imliam dailininkui yra nepaprastai reikšminga kūrybinės laboratorijos dalis. Vakarų muziejuose jis pasiėmė neįkainojamos patirties, kadangi prisilietė prie klasikinės dailės tradicijos gyvybingųjų versmių.

Kita vertus, muziejinės studijos ir tiesioginis sąlytis su turtingomis, viduramžių kultūros istorijos tradicijas, savitą architektūros bei dailės paveldą turinčiomis Vakarų Europos šalimis, įkvėpė sukurti naujo stiliaus prancūziškuosius, itališkuosius, graikiškuosius bei ispaniškuosius ciklus, kuriuose atsiskleidė giluminiai Vakarų regiono tautų kultūros istorijos sluoksniai. Kurdamas šiuos ciklus G. Kazimierėnas nukreipė dėmesį į savo tėvynės praeitį, viduramžiais didžiausią Europos valstybę – iš pagoniškosios kultūros tradicijų išsirutuliojusią unikalią multikultūrinę tarp Rytų ir Vakarų pasaulių išsiskleidusią LDK, nuosekliau ėmė domėtis svarbiausiais istoriniais jos įvykiais, ieškoti sąsajų su kitų Vakarų ir Rytų tautų ir kultūros istorija. Prie istorinės tematikos, – sako dailininkas viename interviu, – artėjau pamažu per mano kūryboje vyraujantį figūratyvumą, kompozicijos, siejančios tapybą, piešinį, spalvą, formą ir daugybę kitų tapybinio mąstymo dėmenų svarbos suvokimą. Tapydamas istorijos motyvais pagrįstus prancūzišką, itališką, graikišką ir ispanišką ciklus, įgijau drąsos priartėti prie man taip brangios Lietuvos istorijos problemikos.

Istorinė tapyba jam kėlė naujus kūrybinius uždavinius, nes tai yra vienas sudėtingiausių amžių tėkmėje susiformavusių tapybos žanrų; pastarojo pagrindas – įvairūs žmonijos ar konkrečių tautų istorijai reikšmingi praeities įvykiai, siužetai ir asmenybės. Jų reikšmė ilgam išliko žmonių atmintyje ir tapo ne tik konkrečios šalies gyventojų istorijos riboženkliais, tačiau ir neatsiejama tautinės savimonės dalimi. Būtent tokiais istoriniais įvykiais ir pagrįsti pastarųjų metų tapybiniai G. Kazimierėno ieškojimai ir atradimai. Jo kūriniuose tarsi susiliejo į vientisą darinį įvairių Vakarų ir lietuvių istorinės tapybos tradicijų meistrystės pamokos bei stilistiniai bruožai.

Istorinės tapybos pamatai Vakaruose buvo padėti Renesanse Paolas Učelas (Paolo Uccelo),  Andrea  Mantenja (Andrea Mantegnos), Pjeras dela Frančeska (Piero della Francesca), Viktoras Karpačio (Vittore Carpaccio), Džovanis Belinis (Giovani Bellini), Ticianas Večelio(Vecellio Tiziano) ir kitų didžiųjų meistrų kūriniuose. Šiaurės kraštuose ją plėtojo Janas  van Eikas (Janas Van Eyckas), Albrechtas Diureris (Albrecht Dürer), Piteris Paulius Rubensas, Rembrandtas ir kiti tapybos korifėjai. Nuo klasicizmo epochos istorinės tapybos raidoje įsivyravo prancūzų mokykla – jos meistrai Nikola Pusenas (Nicolas Poussin), Šarlis Lebrunas (Charles Le Brun) ir jų sekėjai diktavo šio žanro madas. 1667 metais žymus prancūzų meno istorikas Andrė Felibjenas (Andrè Fèlibien) istorinę tapybą paskelbė svarbiausią tapybos žanrų hierarchijoje. Tokiame teiginyje iš tikrųjų yra tiesos, nes istornė tapyba reikalauja ypatingo kūrėjo ir suvokėjo išprusimo, ji apima daugybę įvairių kultūros ir dailės kodų. Šis žanras išgyvena įstabaus pakilimo tarpsnį Prancūzijoje XVIII-XIX a. Galėtume priimti didžiosios pracnūzų revoliucijos, Restauracijos, Romantizmo ir Neoromantizmo epochų tapytojų plejadą: Žakas Luji Davidas (Jacques Louis David),  Antuanas Žanas Grosas (Antoine-Jeanas Gros), Fransua Žeraras (Fracois Gèrard), Žanas Ogiustas Dominikas Ingras (Jeanas Augustes Domenique Ingres), Teodoras Žerikas (Thèodore Gèricault), Eženas Delakrua (Eugene Delacroix), Polis Delarošas (Paul Delaroche), Horacijus Vernetas (Horace Vernet), Teodoras Šaserijo (Thèodore Chassèriau),  Teodoras Ribotas (Thèodore Ribot), Gustavas Moro (Gustave Moreau), Pjeras Sesilis Pjuvi de Šavani  (Pierre Cécile Puvis de Chavannes). Nors istorinio žanro raidoje vyravo prancūzų tapytojai, tačiau jo šalininkų atsirado įvairiose Vakarų šalyse – Diegas Velaskesas (Diego Velàsquez), Franciskas Goja (Francisco Goya), Michailas Munkačis (Mihàly Munkczy), Janas Mateika (Janas Matejko), Karlas Briulovas (Karl Briullov) ir kiti; jie irgi pradėjo vaizduoti istorinius siužetus.

Istorinės tapybos raida Lietuvoje neatsiejama nuo pagrindinių Vakarų dailės procesų, tik jos kelias buvo prieštaringesnis, nes turtingą istorinę praeitį turinti Lietuva XVIII a. prarado nepriklausomybę. Lietuviškos istorinės tapybos ištakas regime didžiųjų XVIII a. pabaigos ir XIX a. mūsų tapybos meistrų Elvyro Andriolio (Elviro Andriolli (Andriulis)), Pranciškaus Smuglevičiaus, Jono Rustemo, Kanuto Rusecko, Vincento Smakausko ir kitų darbuose. Tarpukaryje šį žanrą daugiausiai plėtojo Jonas Mockevičius, Petras Kalpokas, Juozapas Ignatavičius, o sovietiniame tarpsnyje buvo siekiama ištrinti istorinę lietuvių atmintį, ir istorinė tapyba merdėjo.

Prof. Giedrius Kazimierėnas INIT TV laidoje „Gyvenu čia“ (laidos vedėjas Saulius Novikas):

Nėra susijusių.

Comments 2

  1. Kęstutis T. says:
    8 m. ago

    Norėčiau palinkėti geriausios kloties talentingam dailininkui profesoriui Kazimierėnui , pasiryžusiam drobėje įamžinti mūsų tautos ir valstybės istoriją. Jei turėtume daugiau tokių iškilių žmonių ir kitose gyvenimo srityse, būtume kur kas ramesni dėl ateities.

    Atsakyti
  2. rugis says:
    8 m. ago

    Pritariu Kęstučiui. Labai įdomu klausytis ir matyti nuostabaus dailininko darbus. Sekmės jam.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)

2021 01 10
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

2021 01 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Didžiulė parama ligoninei – vertinga pagalba ir medikams, ir ligoniams
Gamta ir žmogus

Didžiulė parama ligoninei – vertinga pagalba ir medikams, ir ligoniams

2021 01 22
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką

2021 01 21
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų

2021 01 21
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
Gamta ir žmogus

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

2021 01 21
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą

2021 01 21
„Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas
Lietuvoje

„Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didžiulė parama ligoninei – vertinga pagalba ir medikams, ir ligoniams
  • STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų
  • Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
  • Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • „Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2203; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1936; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1649; komentarų: 32
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1444; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1433; komentarų: 5
  • I. Raščiuvienė. Neužmiršti… peržiūrėta: 1401; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Pasirodė istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) XII tomas – pirmoji ir antroji dalys. Tai gera žinia. Bloga yra...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
5
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 01 13
1
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

1991 m. sausis. Prisiminimai – ir labai ryškūs, ir ūkanoti, tarsi trūkinėjantis filmas... Kai kuriuos vaizdus regiu aiškiai, lyg vakar...

Skaityti toliau

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
3
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Žemyna apie STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • O kas tai? - apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Ričardas Garuolis | Asmeninė nuotr.

R.Garuolis. Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai