112 – pagalbos telefono numeris visoje Europos Sąjungoje (0)

Ryšio technologijos vis giliau skverbiasi į žmogaus gyvenimą. Pamažu jos tampa įprasta ir vis prieinamesne bendravimo priemone, kurios prireikia ne vien gerai žiniai pranešti. Ištikus nelaimei, telefonas dažnai tampa vieninteliu saitu, jungiančiu žmogų su tais, kurie gali nedelsdami reaguoti ir pašalinti kilusią grėsmę, išgelbėti gyvybę ar išsaugoti sveikatą. Visose ES šalyse žmogus, paskambinęs pagalbos telefonu 112, gali gauti reikalingą skubią pagalbą. Lietuvoje šiuo trumpuoju numeriu galima išsikviesti ugniagesius gelbėtojus, policiją ir greitąją medicinos pagalbą.

Lietuvos gyventojai žino pagalbos numerį

Lietuvoje gyvenantys žmonės pakankamai gerai žino šį pagalbos numerį ir juo naudojasi. Pagal Eurobarometro naujausius duomenis, 72 proc. lietuvių sutinka, kad visoje Europos Sąjungoje veikiantis pagalbos numeris 112 yra labai naudingas, ir tiek pat procentų žmonių juo jau naudojosi. Latvijoje ir Estijoje pagalbos numeriu naudojosi 68 proc. gyventojų, Lenkijoje – 48 proc. žmonių.

Bendrojo pagalbos centro (BPC) Organizacinio skyriaus viršininkės Auksės Čibirės teigimu, paskambinus numeriu 112 galima iškviesti visas pagalbos tarnybas – ugniagesių gelbėtojų, medicinos ir policijos. Tai ypač aktualu kompleksinių įvykių atvejais, pavyzdžiui, kai įvyksta eismo įvykiai su prispaustais ar sužalotais žmonėmis.

„Šių metų sausio pabaigoje moteris numeriu 112 pranešė, kad penktame aukšte mato mažą vaiką, išlipusį ant išorinės lango palangės ir daužantį pagaliuku varveklius. Nedelsiant į įvykio vietą buvo išsiųstos visos trys pagalbos tarnybos: ugniagesiai gelbėtojai su batutu, jei vaikas nukristų, medikai, jei susižalotų, ir policija“, – pasakojo A.Čibirė. Pašnekovė pabrėžia svarbų faktą, kad visi ryšio operatoriai teikia Bendrajam pagalbos centrui skambinančiojo numeriu 112 vietos duomenis. Tai ypač svarbu, kuomet žmogus negali pasakyti, kur jis yra.

Bendrojo pagalbos centro darbuotojai sulaukia skambučių ir iš atokesnių šalies regonų, kaimų. „Sulaukiame skambučių iš įvairių Lietuvos vietų, nes telefono numeris 112 nuo 2004 metų veikia visoje šalyje, visuose viešojo telefono ryšio tinkluose. Tačiau Bendrasis pagalbos centras administruoja skambučius 53-jų savivaldybių teritorijose iš 60-ies, kitur kol kas į skambučius numeriu 112 atsako teritorinės policijos įstaigos.

Apie 70 proc. skambučių yra tokie, kuomet prašoma policijos pagalbos – konfliktai, eismo įvykiai, kelių eismo taisyklių pažeidimai, vagystės. Apie 23 proc. pagalbos prašančiųjų reikia medikų pagalbos“, – statistinius duomenis pateikė BPC atstovė.

Pagalbos telefonu – klausimai apie turgaus darbo laiką

Tik ketvirtadalis skambučių yra pagalbos prašymai, kuomet nedelsiant reikia suteikti skubią pagalbą. Į nelaimes neatidėliotinai turintys reaguoti Bendrojo pagalbos centro operatoriai dažnai priversti klausytis keisčiausių istorijų ir prašymų. Pasak A.Čibirės, skubios pagalbos telefono numeriu dažnai skambina žmonės, nesuprantantys, kuomet reikėtų surinkti šį numerį. Tokių skambinančiųjų prašymai, o kartais ir reikalavimai būna labai įvairūs: prašo iškelti iš medžio katiną, klausia, kada dirba turgus, savaitgaliais jaunuoliai reikalauja išspręsti problemą, kuomet jų neįleidžia į naktinį klubą, prašo uždengti namo stogą, pagyvenę žmonės paskambina pasidalyti savo rūpesčiais ar įspūdžiais.

Taip pat labai dažnai skambina neblaivūs asmenys. „Nuo alkoholio apsvaigę piliečiai kalba nerišliai, būna sunku suprasti, ar jiems išvis reikia pagalbos ir kokios. Kartais tokio skambučio priežastis – tik noras pasiaiškinti santykius su pareigūnais, o kartais pagalba iš tikrųjų būna reikalinga, nes išgertuvių metu kyla konfliktai, muštynės, tuomet prireikia ir policijos, ir medikų“, –  apie skambučius pasakojo BPC Organizacinio skyriaus viršininkė.

Pagalbos numeris veikia ne tik ES šalyse

Pagalbos numeris 112 veikia visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tačiau, anot ekspertės, skubią pagalbą šiuo numeriu galima išsikviesti ir kitose Europos šalyse – Šveicarijoje, Norvegijoje. Kalbos barjero klausimas sprendžiamas skirtingai ir atsižvelgiant į galimybes: kai kuriose šalyse operatoriams organizuojami kalbų kursai, taip pat priimant į darbą reikalaujama mokėti užsienio kalbą – dažniausiai anglų, vokiečių. Taip pat operatoriams yra aktualu mokėti ir kaimyninių šalių kalbas, kurios kiekvienu atveju yra skirtingos.

Lietuvos Bendrajame pagalbos centre taip pat pasitaiko skambučių užsienio kalbomis. Dauguma turistų kalba angliškai arba rusiškai. „Stengiamės, kad pamainoje būtų operatoriai, kalbantys šiomis kalbomis. Buvo atvejų, kuomet skambinantysis kalbėjo tik vokiškai, tik ispaniškai, tik prancūziškai. Kartą operatoriui teko susikalbėti su piliečiu, kuris kalbėjo tik kinų kalba. Buvo sudėtinga, tačiau pavyko išsiaiškinti, kad reikalinga policijos pagalba. Mūsų informacinė sistema rodė jo buvimo vietą,  ir užsienietis pagalbos sulaukė“, – apie skambučius kita kalba pasakojo pašnekovė.

Projektų tikslas – visuomenės informavimas apie pagalbos telefono numerį 112

Šalyje įgyvendinama vis daugiau projektų, skatinančių visuomenę plačiau sužinoti apie telefono numerį 112 ir juo naudotis. Praeitais metais per televiziją buvo rodoma laida „Skubi pagalba 112“, kurioje žiūrovai matydavo suvaidintus kažkada iš tikrųjų nutikusius įvykius.

Kasmet vasario 11-ąją minima Europos skubios pagalbos iškvietimo numerio 112 diena. Šią dieną organizuojamos įvairios akcijos. „Pernai organizavome nuotraukų konkursą „Mokinių rikiuotė – 112“. Siunčiamoje konkursui nuotraukoje turėjo būti matoma iš mokinių sudaryta pagalbos telefono numerio 112 rikiuotė. Šiemet Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nuvyko į Vilniaus S.Daukanto progimnaziją. Pareigūnai papasakojo vaikams apie skubios pagalbos numerio 112 svarbą, mokė vaikus, kada šiuo numeriu reikia skambinti, kaip elgtis įvykus nelaimei, kaip kviesti pagalbą“, – apie projektus pasakojo A.Čibirė.