Prof. A.Eidintas knygą apie Antaną Smetoną pristatė Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (0)

Alfonsas Eidintas | D.Labučio. ELTA nuotr.

Alfonsas Eidintas

Vasario 21 d. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje (URM) istorikas, diplomatas prof. Alfonsas Eidintas pristatė savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“.

Renginyje dalyvavo užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, ambasadorius archyvų klausimams Vytautas Žalys, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Mindaugas Tamošaitis.

Naujoje knygoje apie prezidentą Antaną Smetoną autorius daugiausia dėmesio skiria lietuvių tautos atgimimui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimui XX amžiuje, jos raidai.

„Pats A.Smetona, cituojamas šioje knygoje, 1934 m. teigė, kad „dar neturime lietuvių tautos istorijos“. Dabar, praėjus beveik šimtui metų, vis dar galime sakyti, kad mūsų tautos ir valstybės istoriją už mus rašė ir teberašo kiti. Tačiau A.Eidintas šią situaciją pakeitė ir šia knyga prisidėjo prie lietuviškos istorijos rašymo, pridėdamas dar vieną tomą prie lietuviškos „smetonianos“ arba Lietuvos patristikos“, – sakė E.Ignatavičius.

Pristatydamas knygą URM A.Eidintas sakė norįs „nulukštenti įvaizdžius, kuriuos uždėjo laikas ir propaganda“ – tiek A.Smetonos oponentų, tiek sovietų ideologų.  500 puslapių knygoje daugiausia dėmesio skiriama lietuvių tautos atgimimui, nepriklausomos šalies susikūrimui ir šalies raidai.

A.Eidinto teigimu, šia knyga jis norėjo iškelti ir naujoje šviesoje nagrinėti A.Smetoną gaubiančius trafaretus ir įvaizdžius, suformuotus laiko ir propagandos. Istorinėje studijoje išryškinta 1919-1920 ir 1926-1940 metais prezidentu buvusio A.Smetonos įtaka šalies raidai, tautos ir jos tradicijų formavimuisi, atkleidžiamas prezidento požiūris į lenkų ir Vilniaus klausimą, Lietuvos istorinių ribų problemą.

Kalbėdamas apie A.Smetonos požiūrį į Lietuvos lenkus, kuriuos A.Smetona vadino „sulenkėjusiais lietuviais“ prof. A.Eidintas sakė:

„Jeigu tai buvo sulenkėję lietuviai, tai jiems kilniadvasiškai buvo suteikiama teisė į lietuvius atvirsti. Tai buvo požiūris, kad čia yra senieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai, bet atėjo laikas, kad jie negali būti ir lenkais, ir lietuviais – reikia apsispręsti. Ir jei kas nekalba lietuviškai, tai nesusipratęs lietuvis“.

Pasak jo, tuometinės valdžios įvesti apribojimai lenkiškoms mokykloms Lietuvoje buvo atsakas į tai, kad lenkų valdytame Vilniaus krašte tarpukariu buvo uždarinėjamos lietuviškos organizacijos ir mokyklos.

Svarbiausias knygos objektas – A.Smetonos kaip visuomenės veikėjo, politiko ir valstybės vadovo artimųjų ratas. Remiantis archyviniais duomenimis, naujausia literatūra ir publikuotais šaltiniais atskleidžiama žmogiškoji A.Smetonos gyvenimo ir politinės veiklos pusė.

Kaip sakė knygos pristatyme dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, po 1926 metų perversmo autoritarinį valdymą įvedęs A.Smetona „iki šiol suvokiamas kaip kontroversiška figūra Lietuvos istorijos, tarpukario valstybingumo istorijoje ir valstybingumo praradime“.

Kategorijos: Istorija, Lietuvoje, Literatūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *