Bronislovas Genzelis
Nenutyla diskusijos dėl Europos Sąjungos ateities, svarstoma, kur link klostysis įvykiai: susikurs nauja imperija ar ji iširs, ar taps institucija, kurioje bus derinami visų šalių interesai, be ko negali normaliai funkcionuoti šiuolaikinės valstybės? Vienareikšmio atsakymo neturime. Galimos įvairios versijos.
Imperijos kuriasi įvairiai: vienos kaimynų nukariavimo keliu; kitos – dėl savisaugos nuo išorės priešo. Vėliau jos gali kisti. Kalbant apie dabar vykstančius procesus Europos Sąjungoje smalsus skaitytojas gali pasidomėti, kaip 1922 metais Rusijos imperijos griuvėsiuose susiformavo jos pakaitalas – Tarybų Sąjunga. Nemanau, kad visi jos iniciatoriai suvokė, ką kūrė, kitaip nebūtų buvę kone visi Stalino sušaudyti. Pradiniu laikotarpiu jos oficialūs vadovai keisdavosi paeiliui, net komunistų partijos nebuvo vienos. Visos kalbos buvo lygiateisės. Tačiau šis lygiateisiškumas sparčiai nyko. Nors per visą Tarybų Sąjungos egzistavimo laikotarpį valstybinė rusų kalba nebuvo įstatymiškai įtvirtinta – ji tapo viršesnė. Nors įstatymai nedraudė kalbėti kiekvienos respublikos kalba, Aukščiausios Tarybos posėdžiuose ja niekas nešnekėjo (vėliau visi įstatymai ir posėdžių stenogramos buvo verčiamos į visų taip vadinamų sąjunginių respublikų kalbas – ši nuostata išliko iki paskutinių imperijos gyvavimo dienų). Visos respublikos Tautybių Taryboje turėjo vienodą atstovų skaičių, bet ji tapo butaforine institucija. Stalinui greitai pavyko šią valstybę paversti imperija. Jos smagračiu tapo bolševikų partija, į kurią buvo inkorporuotos visų respublikų partijos.
Ar Lietuvą įsivaizduoju ne Europos Sąjungoje? Ne. Tačiau turime turėti savo tautinių ir valstybinių ambicijų, nuo kurių kasdien atsisakome ir savanoriškai išsižadame nepriklausomybės. Pažvelkime į šią problemą iš įvairių pusių.
Pirmiausia įsivaizduokime, kad Lietuva – ne ES narė. Lietuva nuo visų savo kaimynų atsitvėrusi muitinių ir pasieniečių sienomis. Ji neturi tiesioginio laisvo išėjimo į kitų šalių rinkas. Kur dėti savo produkciją? O Lietuvoje begalinis noras su mažiausiomis sąnaudomis praturtėti. Atsirastų naujas Vagnorius, kuris biudžeto deficito problemą spręstų paleisdamas į darbą pinigų spausdinimo mašinas. O kito kelio, iš kur mokėti atlyginimus, nebūtų. Nereikia būti pranašu, kad suprastum, jog toks kelias vestų prie socialinio sprogimo su iš to kylančiomis pasekmėmis. Taigi, nesu euroskeptikas, bet nesu ir Lietuvos nepriklausomybės praradimo, naujos imperijos sukūrimo šalininkas.
Lietuva – lygiateisė ES narė. Bet to nėra. Niekas mus į ją nevarė. Dėl to, kad ES virsta nauja imperija – nemaži ir mūsų vyriausybių – ne kurios nors vienos, o visų be išimties – nuopelnai. Lietuva bene vienintelė iš visų ES narių niekad nereiškė savo nuomonės. Viskam pritardavo. Pirmoji ratifikavo ES Konstituciją (Seimo nariai pritarė net jos neskaitę – to neneigė balsavusieji). Ar šis veiksmas nepriminė to, kuris vyko 1940 m. liepos 21 d., „stojant į TSRS“? Skirtumas tik tas, kad tada už seimūnų nugaros stovėjo rusų tankai.
Prisiminę derybų eigą dėl ES suprasime, kaip ji gali virsti ir virsta neaišku iš kur atsiradusių biurokratų valdomu totalitariniu deriniu (valstybe). Lietuvai buvo mestas masalas – struktūriniai paramos fondai, kurių stvertasi nemąstant, kad jie gyvuos tik kol Lietuva bus visiškai integruota. Žingsnis po žingsnio atsisakoma nepriklausomos valstybės idėjos. Mūsų vadovai jau nesupranta, kad jie yra Lietuvos valstybės, o ne provincijos vadovai. Argi ne tai pademonstravo Prezidentė Dalia Grybauskaitė?
Grįžusi iš Briuselio, ji pasikvietė Socialinių reikalų ir darbo ministrą Donatą Jankauską ir davė jam pylos, nes jai Briuselyje buvo priekaištauta už tai, kad Lietuvoje yra toks didelis procentas jaunimo bedarbių… (1917 m. vasario mėnesį Rusijos carienė, išgirdusi, kad Peterburge žmonės badauja, išsikvietė jo generalgubernatorių ir įsakė visus aprūpinti maistu). Taip elgtis – viešai apie tokius nurodymus kalbėti – nedrįsdavo iš Maskvos sugrįžę net Tarybų Lietuvos vadai.
Briuselis diktuoja, kiek į Lietuvą reikia išsileisti trečiųjų šalių piliečių, kokia turi būti mūsų šeima, kokie įstatymai turi būti priimami Seime.
Dar kartą prisiminkime: nuo prasidėjo Tarybų Sąjungos griūtis? 1988 metų rudenį estai nutarė, kad jų įstatymai viršesni negu imperijos. Lietuvos piliečiai savo demonstracijomis palaikė estus.
Europarlamentas – formaliai vienintelė renkama institucija. Bet kiek konkreti valstybė turi joje atstovų – derybų rezultatas. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių Taryboje visos respublikos turėjo vienodą atstovų skaičių. Kiekviena respublika turėjo savo deputatų grupę. Europarlamente valstybės neturi savo grupių. Jose išrinkti parlamentarai pasiskirsto po frakcijas. Frakcijų sprendimai privalomi jų nariams. Žodžiu, ten niekas negali kalbėti Lietuvos vardu. Šio parlamento įgaliojimai be galo menki. Jis tvirtina biudžetą ir Europos Komisiją (ji tolygi vyriausybei) in corpore (visumoje), dėl kurių sutariama Viršūnių pasitarime. Bet jis tuo pat metu yra Europos didžiūnų (visų pirma Vokietijos) spaudimo kitoms šalims įrankis.
ES išlaiko milžinišką ir labai gerai apmokamą biurokratinį aparatą, į kurį patekti svajoja nė vienas lietuvis, o patekęs brangina savo vietą. Pasirodo, ir to per maža.
Seimūnai Petras Auštrevičius ir Egidijus Vareikis buria Lietuvoje federalistų judėjimą (Tarybų Sąjunga oficialiuose dokumentuose buvo įvardijama Federacija), kitaip sakant, formuojasi judėjimas už kuo greitesnį Lietuvos valstybingumo likvidavimą. Nieko nuostabaus: P. Auštrevičius būdamas vyriausiu Lietuvos derybininku dėl Lietuvos stojimo į ES, šaipėsi iš lenkų, čekų, latvių, kad šie siekia, jog ir jų kalbos būtų vartojamos ES institucijose. Nesulaukęs iš visuomenės pritarimo, buvo priverstas nutilti. Bulgarai ir slovakai išsiderėjo neliesti jų atominių elektrinių. P.Auštrevičius tada jautėsi esąs labiau atstovaująs ES negu Lietuvai. Dabar jaučiasi vėl turįs ką veikti – siekia likviduoti paskutinius Lietuvos valstybingumo likučius.
Artėja rinkimai į Seimą. Manau, partijos, pretenduojančios tapti seiminėmis, turi aiškiai išdėstyti savo poziciją dėl Lietuvos ateities santykių su Europos Sąjunga. Rinkėjai turi žinoti, kas jų laukia, jeigu balsuos už atitinkamas partijas.
Šis straipsnis buvo skelbtas www.propatria.lt
Reklama
Susiję straipsniai:
- B.Genzelis. Kai išdavystė tampa gyvenimo Norma…
- Tautininkai: Veikla Europos federalistų sąjungoje nesuderinama su priesaika Lietuvos Respublikai
- TS-LKD frakcijos nariai remia Vengrijos laisvą apsisprendimą keičiant Konstituciją
- J. Vaiškūnas. Tarp laisvės ir nepriklausomybės (1990–2010 m.)
- Ultraliberalai steigia Europos federalistų sąjungą Lietuvoje
- A.Medalinskas. Ar kursime „Lietuvos strategiją 2030“ kaip kūrėme Sąjūdį?
- V. Radžvilas: Išsipildė žodžiai, kad pasaulyje vyraus technokratai be vizijos ir gašlūnai be meilės
- A.Aleksandravičius. Kodėl Lietuva yra gera valstybė
- Seimo Pirmininkė I.Degutienė: Ar po įžūlių Austrijos teisėsaugos veiksmų ES vis dar galioja vieninga teisingumo samprata?
- Karlas A.Šachtšnaideris: Euras neturi vertės, tai tik instrumentas ES paversti supervalstybe
- J.Panka. Eurorealisto žvilgsniu: Lietuva Europos sąjungoje ir Austrijos akibrokštas
- Kroatai pasisakė už Kroatijos narystę ES (video)
- A.Simanonytė. Kalbant apie pilietybę, Valstybės ir Tėvynės tapatinti nebegalima
- V.Visockas. Bedvasio pilietiškumo pelai
- A. Juozaitis. Lietuva išeina – miršta tylėdama
- V.Strikaitytė. Gegužės pirmoji – perpildyta minėjimų (video)
- K.Stalioraitis. Ar naudingas Lietuvai bevizis režimas Kaliningrado srities gyventojams?
- A.Juozaitis. Tėvynė ir Laisvė
- A. Juozaitis: Latvijos laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus
- G.Visockas. Kodėl visą pyktį sukoncentravome į Austriją?
- A.Patackas: Europą naikina virusas
- K.Jeskelevičius. Europos Sąjungos pavilioti
Silpnas straipsnis. Nors tikėjausi iš gerbiamo filosofo, kažko apčiuopiamesnio. Liūdna, bet pigu. Tai paporinti galėjo bet kas.
O kas Jums nepatiko? Kad labai svarbūs esminiai klausimai išdėstyti aiškiai ir paprastai?
Tikiu, kad galėtum ir pats parašyti neblogiau o štai tokio lygio filosofui – silpnoka.
Lietuva – lygiateisė ES narė. Bet to nėra. Niekas mus į ją nevarė.
—————————————————————-
Negi jau pamiršote, kaip Lietuva “savanoriškai” stojo į šį Jievrosojuzą:
– kaip “Maksimoje” dalino skalbimo miltelius bei alų,
– kaip “referendumas” vyko dvi paras (vienintelis toks Lietuvos Valstybės istorijoje),
– kaip visos propagandos priemonės nieko neaiškino apie tą garsiąją “stojimo sutartį”, tačiau ištisai kalė, “kaip gerai mes gyvensime ES”…,
– beje, apie atominės privalomą uždarymą tada irgi net nepyptelėjo,
– tylėjo apie tai, kaip katastrofiškai išaugs kainos (o juk yra visiems ekonomistams puikiai žinomas “susisiekiančių indų” dėsnis),
– tylėjo kaip “Marytės Melnikaitės” apie tai, kad Lietuvos ūkininkai gaus daug kartų mažesnes išmokas nei “ES senbūviai”, o rinkos visiems bus “vienodai atvertos”…
Apskritai, bet kokia kritiška informacija apie ES buvo “juodai” priverta ir draudžiama ją pateikti, o priešingai propagandai visai oficialiai iš Valstybės biudžeto buvo skirta daugybė milijonų.
O juk ir ES “institucijos” tam skyrė nemažai milijonų eurų – visokie “propagandistai” ir parsidavusi žiniasklaida tada puikiai uždirbo.
O galutinis rezultatas visos tos “skalbimo miltelių” aferos, kuris taip pat “juodai” nutylimas:
– iš 2638886 rinkimų teisę tuo metu turėjusių Lietuvos Valstybės piliečių, “už” per dvi rinkimų dienas balsavo 1504264 rinkėjai, tai yra iš viso tik 57% rinkėjų.
P.S. Įdomu, kiek šiandien balsuotų “už”?
Tuo labiau, jei toks referendumas vyktų pagal tas pačias taisykles, kaip ir visi kiti.
tai duotu dar milteliu ir vel visi prabalsuotu uz. Cia kas nors pasikeite atseit?
Atsibodot su tuo miltelių ir euro alaus argumentu. Suprask, buvo daugybė žmonių, kurie įžvelgė, kas per daiktas ta ES, numatė būsimą suvereniteto mažėjimą, bet vis vien balsavo už. Juk esąmones šnekat. Sakot, visi norėjo miltelių? Net jeigu ir taip, juk galėjai balsuoti prieš ir visvien jų gauti.
O šiaip, visos šitos šnekos apie SSRS = ES yra šilta buliaus krūvelė. Ne dėl to, kad tai logiškai neįmanoma, o dėl naudojamų argumentų skurdumo. Kitaip tariant, tokiais skiedalais teorema SSRS = ES liko neįrodyta.
Pons Bronius cia truputi uzlenke su ta TSRS. Negalima, kad ir kaip noretusi, lyginti situ organizaciju. Jeigu jos ir turi kazka bendro tai nebent paskutine raide. Man siek tiek keista, kad politikai ir sociologai kurdami va sitokius supersudetingus kurinius, neiesko pagalbos pas fizikus/matematikus. Yra taip vadinamos sistemu teorijos, organizacines teorijos, sistemu dinamikos teorijos ir t.t. Tai kas dabar vyksta yra prognozuojami moksliskai dalykai. O jie elgiasi tarsi ignoruodami viska kas iki siol zinoma, isaiskinta ant popieriaus labai dideliu protu. Netgi Lietuvoj yra rimtu specialistu, zmoniu kurie daug metu analizuoja, tiria savireguliacines sistemas, ir labai rimtai tuo uzsiima. Knygas raso ir tarptautinese konferencijose skaito pranesimus. Bet ne, sitie isminciai kazko bijo, jie nuo kazko ginasi, kitaip sito besalygisko atsidavimo projektui, kuri galima butu laikyti ko ne didziausiu siu dienu socialiniu eksperimentu, nepaaiskinsi. As nujauciu kad jie priesinasi hegemonui – jungtinems valstijoms. Bet tas priesinimasis labai keistas, lyg ir kazkoks meginimas kazka pergudrauti. Yra kazkoks pasleptas tikslas, kuri didieji strategai kruopsciai slepia. Ir tai sudaro slogu ispudi, kad jie nenori, kad zmones suprastu esme. Kad gerbiamas Genzelis nesupranta – aisku kaip diena, sitas straipsnis puikus to irodymas. Jis iesko paraleliu su ana iskrypusia baimes imperija, kur kiekvinam nepaklususiam individui grese represijos. Cia gi akivaizdziai kitokia situacija. Cia yra viskas apie finansus. Tol kol tu nesi duokle Imperatoriui, buk kuo nori – nors ir setono armija, tik mokek, tik dirbk, tik vartok! Gali keikti ka tik nori, detis kuo tinkamas. Ta pati isgirtoji nacionaline vengrija. Buvo bloga kol nepasirase fiskalines sutarties. Dabar jau viskas gerai, paburnos Donskis ir panasus ir nustos. Svarbiausia – nepaleist banku, isnaudot visus resursus iki paskutinio kraujo laso. Ir nebus aisku KIEK is tiesu EU yra bloga, kol kazkas nesusabotuos. Nesubankrutuos samoningai, neatsisakys perfinansavimo, restrukturizavimo ir t.t. Cia dabar is tikro viskas Graiku rankose. Si savaitgali bus dyyydelis teatras…
is esmes cia yra socialine kova. Nacionalinis pagrindas priesintis kolonizavimui yra naturalus dalykas, bet siuo konkreciu atveju jis tera salutinis poveikis. Bet kokia kultura gyvojoje gamtoje priesinasi suniveliavimui, tokia yra ANO tvarka. Zmogui nuo seno knieti susidievinti ir pasipriesinti TVARKAI, pameginti irodyti kad ir jis, utele, turi kazkokia tai valia, kazkokia galia ir itaka. 😀 Na ir ES padetis siandien eilini karta irodo, kad per menkas zmogutis sutverimas, negali jis valdyti ne tik kad Gamtos, pats savo darbu nesukontroliuoja. Laivas nebeklauso vairo, va kas vyksta…Ner is tikro del ko pergyventi. EU sprogs. Bet ne “exploadins”, o “imploadins”…:D atsiprasau uz svetimzodzius, nezinau kaip tai lietuviskai pasakyti. Sitas periferijos prijungimas buvo reikalingas kad ja praskolint. Na, pavadinkim taip, isplest finansine rinka. Manipuliuoti didesniu mastu. Tai kas ivyko nesitikejo projekto kurejai – lesas periferija privatizavo, skolas nacionalizavo, o nacijos pasirode tuo nepatenkintos:D Is pakrasciu mesa papludo i centrus, ateme is vietiniu tinginiu darbus, tie irgi paliko nepatenkinti. VISI NEPATENKINTI! Visi EU linki blogo! Visi rinks seimus kurie nenori EU. Na ir ka…na ir viskas…EU karamba. 100% Dabar as galvoju, o kas bus POTO? 🙂