Tobulėjant informacinėms technologijoms, pamažu keičiasi visuomenės vartojimo įpročiai. Dar visai neseniai žmonės negalėjo įsivaizduoti jokio kito apsipirkimo būdo kaip tik apsilankant prekybos vietoje. Tačiau Lietuvoje atsiradusi nauja niša – internetinė prekyba – keičia šį nusistovėjusį pirkimo būdą. Elektroninė komercija kol kas šalyje dar nėra labai populiari, tačiau ja susidomi vis daugiau žmonių. Vis dažniau apsiperkama elektroninėse parduotuvėse pasitelkiant į pagalbą kompiuterį ar netgi mobilųjį telefoną. Patogu nekeliant kojos iš namų arba keliaujant užsisakyti prekę ar paslaugą iš bet kurio pasaulio krašto.
Elektroninė prekyba – greitai besivystanti sritis
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, internetinė prekyba nuo 2006 iki 2011 metų padidėjo keturis kartus. Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos (LEPRA) prezidento ir pigu.lt generalinio direktoriaus Dainiaus Liulio teigimu, elektroninė prekyba šalyje ypač populiarėja. Tai rodo augantis apsiperkančių internetu Lietuvos gyventojų skaičius. „Šiuo metu internetu perka apie 20 proc. gyventojų, o prieš metus buvo šiek tiek daugiau nei 10 proc., tad prekyba internetu išaugo dvigubai. Tačiau nuo Europos Sąjungos vidurkio (40 proc.) ar kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos – vis dar atsiliekame“.
Pasak LEPRA prezidento, internetu perka vis daugiau jaunų žmonių tiek iš didžiųjų miestų, tiek iš regionų, taip pat mamos, kurioms sunku ištrūkti iš namų; taip pat vis drąsiau internetu pirkti pradeda ir senjorai. Vienas iš veiksnių, skatinančių visuomenę užsisakyti prekes ir paslaugas internetu – prieinama kaina. Pirkdami internetu lygiai tokias pačias prekes kaip ir didžiuosiuose prekybos centruose pirkėjai gali įsigyti žymiai mažesne kaina.
Kitas elektroninės prekybos populiarėjimo veiksnys – patogumas, kai pateikus užsakymą, nereikia niekur važiuoti, nereikia rūpintis atvežimu, nes prekės, užsisakytos internetu, pristatomos į pirkėjo pageidaujamą vietą visoje Lietuvoje. Anot D. Liulio, internetu pirkėjai užsisako viską – kvepalus, drabužius ir avalynę, bilietus į renginius, keliones, elektronikos ir buities, sporto prekes, kompiuteriją, maistą. Vyrai dažniau renkasi elektronikos, buities ir sporto prekes, moterys – grožio ir namų reikmenis.
Elektroninė prekyba – tam tikra rizikos grėsmė
Nepaisant greito, patogaus apsipirkimo internetu, žmonės vis dažniau susiduria ir su įvairia rizika, nes užsisakant prekę nebendraujama tiesiogiai su pardavėju, nėra galimybės pačiupinėti prekės arba jos pasimatuoti, todėl vartotojas turi būti ypač budrus pirkdamas prekes elektroninėje erdvėje. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiojo specialisto Vito Ūso teigimu, daugiausia nusiskundimų vartotojai pateikia dėl kompiuterinės ir buitinės technikos bei drabužių įsigijimo internetu. Taip pat pirkėjai skundžiasi, kad dažnai prekių išvaizda skiriasi nuo tos, kuri būna pavaizduota virtualioje erdvėje.
Pasak V. Ūso, vartotojai turi teisę gauti užsakytą prekę laiku, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo užsakymo dienos. Gavęs prekę, pirkėjas turi teisę per 7 darbo dienas jos atsisakyti nenurodydamas priežasties. Jei pardavėjas nepakankamai aiškiai pirkėją informavo apie produktą, jo kainą, pristatymo ir apmokėjimo sąlygas, prekių atsisakymo sąlygas, atsisakyti sutarties ir prekės galima per 3 mėnesius nuo jos gavimo. Jei žmogus pirko prekę internetu iš kitos ES valstybės, Norvegijos ir Islandijos ir kilo įsigijimo problemų, pirkėjas gali kreiptis į Europos vartotojų centrą Lietuvoje, kuris nemokamai nagrinėja vartotojų prašymus dėl informacijos suteikimo ir skundus dėl netinkamos kokybės prekių ar paslaugų.
Europos vartotojų centro teisininkės patarėjos Gabrielės Gaubienės teigimu, daugiausia žmonės skundžiasi dėl oro keleivių teisių pažeidimų. Jie sudaro 46 proc. visų skundų. Elektroninė komercija sudaro 23 proc. skundų. Esant problemoms, dažnai užtenka vartotojui parašyti rimtą pretenziją nurodant ES teisės aktų normas bei išdėstyti reikalavimus ir rimti pardavėjai sutinka bendradarbiauti.
Patarimai perkantiems internetu:
– būkite atsargūs nurodydami savo kreditinės ar debetinės kortelės duomenis internete. Pasiaiškinkite, ar įmonės interneto svetainė yra saugi. Interneto svetainę galima atpažinti pagal svetainės sertifikatą. Taip pat saugiau naudotis tomis internetinėmis svetainėmis, kurių adresai prasideda simboliais HTTPS, o ne HTTP. Jei naršyklėje matote tam tikrą piktogramą, pavyzdžiui, pakabinamąją spyną, tai irgi padidina saugumo tikimybę;
– nerizikuokite pirkdami internetinėje parduotuvėje, kuri nepateikia savo adreso ir telefono, o nurodo tik elektroninio pašto adresą;
– atkreipkite dėmesį į prekių siuntimo ir kitas paslėptas išlaidas, pavyzdžiui, mokesčius ar kitas privalomas įmokas, ypač jei prekės yra siunčiamos iš užsienio;
– prekių siuntimas iš užsienio gali užtrukti, todėl pasiteiraukite, per kiek laiko gautumėte siuntą, ir prireikus nurodykite pristatymo datą, iki kurios pageidaujate gauti užsakytas prekes;
– atsispausdinkite prekių užsakymo internetu dokumentą ir išsaugokite visas sąlygas bei taisykles, kurios nurodomos interneto svetainėje – jų gali prireikti iškilus problemoms.
Reklama
Nėra susijusių.
Parašykite komentarą