V.Truchačiovas. Europos ultimatumas: ką atsakys vengrai? (20)

Šv. Steponas (967/975–1038), pirmasis Vengrijos karalius (Chronicon Pictum miniatiūra, 1360 m.)

Šv. Steponas (967/975–1038), pirmasis Vengrijos karalius (Chronicon Pictum miniatiūra, 1360 m.)

Vengrų premjeras ir naujoji konstitucija galutinai išmušė Briuselį iš pusiausvyros. Kai kurie konstitucijos teiginiai tiek šokiravo Europos valdininkus, kad vengrams buvo pateiktas ultimatumas: pataisyti per savaitę visus „nesklandumus“. Dokumentas gi atrodo kaip tikras iššūkis liberaliosioms Europos normoms. Dabar pagrindinis klausimas – paklus Budapeštas Briuseliui, ar atsilaikys.

Spaudimas visais frontais

Daugiausia priekaištų sulaukė įstatymas dėl Centrinio banko. Valstybė nutarė padidinti savo įtaką jame, kas, Eurokomisijos manymu, prieštarauja europietiškoms normoms, susijusioms su centrinių bankų nepriklausomybe. Be to, kilo klausimų dėl įvestų laikinų teisėjų kraštutinio amžiaus sumažinimo normų, o taip pat įvesta pareigybė, įgaliota ginti privačius duomenis. Briuselis taip pat neįvertino licencijos atėmimo iš opozicinės radijo stoties Clubradio.

Savas pretenzijas pateikė ir TVF. Vengrija viena pirmųjų pasaulyje, dar 2008 metais atsidūrė ant defolto ribos. Tačiau vengrų prašomų 20 mlrd. eurų gali neduoti, jei nebus peržiūrėta konstitucija, nekarpytos išlaidos, nepakeista socialinio aprūpinimo sistema. Didžiausios reitingų agentūros kaip pagal užsakymą draugiškai sumažino šalies reitingą – kad būtų sukalbamesnė. Buvęs Belgijos premjeras, liberalų frakcijos vadovas Europos parlamente Gi Verhovstadas atvirai reikalauja sankcijų. Tarsi pagal užsakymą „pačiu reikalingiausiu momentu“ opozicinė vengrų žiniasklaida apkaltino artimą Orbano bendražygį, prezidentą Palą Šmitą tuo, kad jis, atseit, nesąžiningai apsigynė disertaciją apie šiuolaikinį olimpinį judėjimą. Tiesą sakant, kaltinimas keistokas: Šmitas savo laiku du kartus tapo fechtavimo olimpiniu čempionu ir žino šitą virtuvę iš vidaus. Daug svarbesnis yra kitas dalykas: jis pasirašė visus tuos įstatymus ir tą konstituciją, kurie taip nepatinka Briuseliui. Ir papildomas spaudimo svertas nepamaišys.

Kompromato apie premjerą Orbaną surasti nesugebėjo. Laikraštis The Financial Times tiesiog sulygino jį su Putinu, kuris, neva, irgi smaugia demokratiją. „Orbanas iš vengrų disidento pavirto smulkiu tironu, judėdamas puikiai pažįstama trajektorija nuo ekonominio chaoso link politinio autoritarizmo. Nuo Berlyno sienos griuvimo momento ES turėjo du didžius projektus: vieninga valiuta ir demokratijos platinimas į Rytus. Euras šiandien patiria rimtų sunkumų, o Orbano veiksmai rodo, kad ir demokratija atsidūrė pavojuje“, – parašė anglų žurnalistai.

Iššūkis Europos liberaliajam meinstrymui

Nesunku įsivaizduoti, kad kova už „Centrinio banko nepriklausomybę“ – tai tik pradžia. Europos Sąjunga padarys viską, kad vengrai perrašytų savo pagrindinį įstatymą. Svarbiausioje šalies kredito įstaigoje pasirodęs didesnis ministrų pavaduotojų skaičius – tai tik aisbergo viršūnė. Giliau slypi Vengrijos konstitucijoje numatyti Televizijos ir radijo transliavimo tarybos didesni įgaliojimai. Dar giliau – amnestijos asmenims, nuteistiems kalėti iki gyvos galvos, panaikinimas. Žinoma, tai nėra mirties bausmės sugrąžinimas, tačiau „bausmių humanizavimo“ linija akivaizdžiai nutraukta.

O dar giliau slypi liberalus šokiruojantis raginimas atgaivinti, o siaubas (liberalams)! – krikščioniškas vertybes. Šiandien Europos liberalai, demokratai ir socialistai puikuojasi, kad bažnyčia atskirta nuo valstybės, o kontinentas tapo „pokrikščionišku“. O čia – tokia dovanėlė. Vengrijos konstitucijoje parašyta, kad tautą vienija „Dievas ir krikščionybė“. Ir juk teisingai parašyta: didžioji dalis vengrų išpažįsta katalikybę, mažuma laiko save kalvinistais ir liuteronais. Musulmonų ir judėjų šalyje beveik nėra, čigonus pavadinti vietiniais gyventojais sunkoka. O ir Vengrijos valstybės istorija ne vieną šimtmetį rėmėsi krikščionybe.

Toliau – dar keli smūgiai liberalioms dogmoms, kuriomis pagrįsta ES. Pavyzdžiui, dėl teisės į abortą konstitucijoje pasakyta, kad „žmogus turi teisę gyventi nuo pradėjimo momento“. Homoseksualistai ir lesbietės irgi liko labai nepatenkinti – santuoka pavadinta „vyro ir moters sąjunga“. Vėl smūgis politkorekcijai. Prieš pat naujuosius metus JAV valstybės sekretorė Hilarė Klinton ir Eurokomisijos vadovas Manuelis Barozas pamėgino atvesti vengrus į protą. Nesigavo – sausio 1 dieną dokumentas įsigaliojo.

Suskaldytos tautos problemos

Įdomu, kad konstitucijos kritikai iš Briuselio nė žodžio nepratarė apie tą jos dalį, kurioje kalbama apie tėvynainių gynimą užsienyje. Čia regimi atviro revanšo už pralaimėjimą dviejuose pasauliniuose karuose požymiai. Budapeštas akivaizdžiai nesusitaikė su tuo, kad pusantro milijono vengrų gyvena Rumunijoje, pusė milijono – Slovakijoje, 400 000 serbų Vojevodinoje ir dar 150 000 Ukrainos Užkarpatėje. Kitados tai buvo Vengrijos karalystės žemės. Ir šiandien, Orbano iniciatyva, vengrams kitose šalyse ne šiaip dalijami pasai. Šis dalijimas įteisinamas įstatymu.

Pačioje konstitucijos preambulėje juodu ant balto parašyta, kad šalis nuo šiol vadinsis ne „Vengrijos respublika“, o tiesiog „Vengrija“. Toliau eina nuoroda į istorines tradicijas, į Šventojo Stepono (Ištvano) Karūnos tęstinumą. Užuomina akivaizdi – viduramžių Vengrijos karalystė savo teritorija pranoko dabartinę Vengriją mažiausiai du kartus. Ten įėjo ir dabar rumuniška Transilvanija, ir visa Slovakija, ir Vojevodina, ir Užkarpatė, žymi dalis Kroatijos, nedidelė dalis Austrijos ir Slovėnijos. Ir beveik visur esama vengrų nacionalinių organizacijų.

Užmeskime akį į eilę kitų konstitucijos formuluočių: „Vengrija, vadovaudamasi vengrų tautos vienybės idėja, yra atsakinga už jos ribų gyvenančių vengrų likimą“. „Vengrija gina savo piliečius“. „Kiekvienas Vengrijos pilietis turi teisę būti ginamas Vengrijos valstybės, buvodamas užsienyje“. „Vengrijos piliečio negalima išsiųsti iš Vengrijos teritorijos. Bet kuriuo metu jis gali atvykti iš užsienio į Tėvynę“. „Kiekvienas Vengrijos pilietis privalo ginti Tėvynę“… Ir pilietis šiuo atveju – tai bet kuris etninis vengras, kad ir kur jis begyventų.

Tarp visų ugnių

Nežiūrint į deklaruojamą ryžtą laikytis iki galo, vengrų vyriausybė visgi pažadėjo atsižvelgti į ES „rekomendacijas“. Vargu ar ji turėjo kitą išeitį. Šalies ekonomika – gilioje krizėje, iki sausio pabaigos reikia išmokėti 16 mlrd. eurų užsienio skolų. Nacionalinės valiutos kursas krito iki rekordiškai žemo rodiklio – 320 forintų už visose pasaulio rinkose pingantį eurą. Valstybės skola pasiekė 75% BVP. Ir kad ir ką bekalbėtum apie tautinį išdidumą – kažkokių nuolaidų galima ir padaryti. Juolab, kad panaikinti nuostatas apie abortus ir krikščioniškus pagrindus kol kas griežtai nepareikalavo.

Orbanui ir jo bendražygiams teks padėti nemažai pastangų, kad išsaugotų naują šalies konstituciją. Homoseksualistams nepatinka „santuoka kaip vyro ir moters sąjunga“, feministėms – abortų draudimas, Briuselio biurokratams – nacionalinės vyriausybės sustiprėjimas, Eurosąjungai priklausančioms Slovakijai ir Rumunijai nepatinka faktiškas pasikėsinimas į jų sienas. Budapeštas šiandien primena apgultą tvirtovę. Susidomėję stebėsime, kaip Orbanas su bendraminčiais šią tvirtovę gins ir ką jiems pavyks apginti.

Vertimas į lietuvių k. pagal: www.versijos.com

Kategorijos: Lietuvos kelias, Naujienos, Užsienyje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: