VDU Kauno botanikos sode išvestos pirmosios lietuviškos sodinės šilauogės veislės (2)

Šilauogės | VDU nuotr.

Paskutinėmis 2011 m. dienomis VDU Kauno botanikos sodas iš Lenkijos gavo patvirtinimą, kad sodinių šilauogių veislės, kurios 2008 m. buvo perduotos atestavimui Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU), sėkmingai perėjo tarptautinę ekspertizę ir atitinka visus veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus. Šis pasiekimas – Kauno Botanikos sodo mokslininkų dr. (HP) Remigijaus Daubaro ir dr. Laimos Česonienės nuopelnas.

Ilgas kelias iki pripažinimo Naujų veislių išvedimas užtruko daugiau nei 13 metų ir pareikalavo kruopštaus mokslininkų darbo. Šių veislių atranka prasidėjo nuo kelių dešimčių įvairiausių sėjinukų tyrimų dar 1995 m. Darbo eigoje teko atmesti daug vertingų klonų, kol buvo atrinkti patys geriausi. 2008 m. du klonai (Nr. 11 sąlyginiu pavadinimu „Freda“ ir Nr. 17 sąlyginiu pavadinimu „Danutė“) buvo perduoti atestavimui COBORU, kuri ir patvirtino, kad „Danutė“ ir „Freda“ atitinka visus veislėms keliamus reikalavimus.

Per visą VDU Kauno botanikos sodo egzistavimo istoriją tai pirmasis toks atvejis, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtintos Botanikos sode išvestos veislės. Jos 2012 m. bus įrašytos į Lietuvos Nacionalinį veislių sąrašą ir į Europos sodo augalų veislių sąrašą.

Sodo bendruomenė džiaugiasi, kad šis iš Šiaurės Amerikos į Europą atkeliavęs augalas puikiai auga Lietuvos klimato sąlygomis: dera kasmet, nebijo pavasarinių šalnų, o uogų vertė patvirtinta daugybe mokslinių tyrimų. Viso pasaulio selekcininkai daug dirba su šia viena naujausių sodo kultūrų. JAV, Naujojoje Zelandijoje, Vokietijoje išvestos naujausios veislės gerokai pranoksta senąsias, kurios auginamos jau daugiau nei šimtą metų.

Lietuviškos veislės nuo visų užsienietiškų skiriasi savo ankstyvumu, išskirtiniu derlingumu, vertinga biochemine sudėtimi ir puikiu skoniu. Jos atsparios grybinėms ligoms ir puikiai ištveria žiemos šalčius.  Šių veislių augalai labai gerai dauginasi ir greitai plečiasi plote.

Uogų vertė

Visuotinai pripažįstama, kad šilauogės yra ypač vertingos uogos. Dėl unikalios kokybinės antocianinų sudėties, sodinės šilauogės uogos yra nepakeičiamos mūsų regėjimui, geram nervų sistemą sudarančių ląstelių funkcionavimui, kraujagyslių būklei. Šilauogių uogose aptinkami antocianinai naudojami ir kaip natūralūs dažai. Augalai yra ne tik labai naudingi maistiniu ir vaistiniu požiūriu, bet ir dekoratyvūs.

Dr. L. Česonienės pasiteiravus kodėl naujoms veislėms pasirinkti tokie vardai, mokslininkė paaiškino, kad autoriams nekilo abejonių, jog pati geriausia veislė turėtų būti pavadinta „Danutė“. Taip nuspręsta pagerbti šviesų dr. Danutės Budriūnienės atminimą. Ji buvo visų mokslininkų, kurie dabar Lietuvoje sėkmingai tyrinėja uoginius augalus, mokytoja. Dr. D. Budriūnienė taip pat inicijavo ir Pomologinių kolekcijų atkūrimą VDU Kauno botanikos sode.  Kita veislė buvo pavadinta „Freda“, nes VDU Kauno botanikos sodas yra būtent šioje Kauno miesto dalyje.

Pirmųjų lietuviškų šilauogių veislių autoriai dr. (HP) Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė stažavosi JAV, Kanadoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Švedijoje: mokėsi ir patys, ir nuolat stengėsi skleisti žinias visuomenei. Ypač glaudūs ryšiai sieja su Lenkijos Skiernievicų sodininkystės institutu, kuris  Botanikos sodui padovanojo didžiąją dalį pačių naujausių veislių.

Darbai tęsiasi

Dabar Pomologijos mokslo sektorius administruoja ir vykdo Europos žemės ūkio paramos ir LR Žemės ūkio ministerijos lėšomis finansuojamą projektą, kurio tikslas – įsteigti parodomuosius sodinių šilauogių bandymus visoje Lietuvoje.

Šiemet kartu su Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu ir Gamtos tyrimų centro Botanikos institutu pradėtas vykdyti ir Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“  projektas, kurio bazė taip pat yra VDU Kauno botanikos sodo sodinių šilauogių kolekcija.

Darbai tęsiasi ir toliau: Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje numatoma toliau tirti ir VDU Kauno botanikos sodo selekcionuotus spanguolių klonus, kurie netrukus gali tapti ne tik pirmosiomis lietuviškomis spanguolių veislėmis, bet ir pirmosiomis spanguolių veislėmis, kurios buvo išvestos ir tarptautiniu mastu pripažintos Europoje.