Penktadienis, 15 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Moksleivių mintys

V. Gailiūtė. Patriotinė tema I.Šeiniaus romane „Kuprelis“

Viktorija Gailiūtė (10a klasė, Kauno Milikonių vid. m-kla.), gyvai.tautosjaunimas.lt
2012 01 07 01:08
5
0
SHARES
V. Gailiūtė. Patriotinė tema I.Šeiniaus romane „Kuprelis“
Viktorija Gailiutė | asmeninė nuotr.
Viktorija Gailiutė

Lietuvių tauta nuo seno kovojo už savo išlikimą. Kovos su kryžiuočiais, carinės Rusijos priespauda ir priklausomybė nuo Sovietų Sąjungos – tai trys laikotarpiai, kada lietuviai kovojo už tai, kad išliktų. Vienas iš šių laikotarpių atsispindi ir Igno Šeiniaus romane „Kuprelis“, kuris yra pirmasis ir ryškiausias impresionistinis kūrinys Lietuvoje. I. Šeinius rašo apie lietuviškos spaudos draudimo metus, kai Lietuva priklausė carinės Rusijos imperijai. Ką tuo metu žmonėms reiškė lietuvybė? Tai ir pabandysiu išsiaiškinti.

Viskas prasideda nuo įsisamonimo kas esi. Svarbu suprasti, su kuo tapatini save. Štai ir pagrindinis romano veikėjas Kuprelis ne visuomet žinojo kas yra. Būdamas vaikas dirbo pas vokietį. Tuomet jaunuolis ir laikė save vokiečiu. Manė esąs toks pat kaip ir jo šeimininkas. Vėliau išėjo dirbti pas kleboną. Juodus darbus dirbo, o klebonas jį lenku vadino. Kupreliui neliko nieko kito kaip tik jaustis lenku. Jis manė, kad jei jį taip vadina, matyt jis toks ir yra. Šitokiu būdu Kuprelis iš vokiečio į lenką pavirto.Galiausiai pagrindinis veikėjas susipažįsta su Gunde, kuri jį lietuviu laiko. Sunku vaikinui apsispręsti. Kas jis vis dėlto yra? Vokietis, lenkas ar lietuvis? Būtent lietuviška spauda jam padeda susiprasti, atrasti savas šaknis. Skaitydamas „Aušrą“ Kuprelis suvokia savo prigimtį. Jis – lietuvis. Tai jį pastūmėja eiti lietuvybės keliu, skleisti lietuvišką žodį ir kovoti už savos tautos išlikimą. Besiremdami Kuprelio pavyzdžiu, kiekvienas turėtumėme apsispręsti kas esame.

O vėliau gyvenime mums įtaką darys artimieji. Mūsų ryšys, užmegztas su protėviais ir bendraminčiais, gali būti naikinamas. Kartais to net nepastebėsime ir nepajusime. Puikus pavyzdys yra Gundės įtaka Kupreliui. Juk būtent ji pastūmejo vaikiną susivokti. Ji tik pasiūlė per mišias užgiedoti lietuviškai. Pasakė vargonininkui savo nuomonę apie lietuvybę, kokia tai svarbi sąvoka. Tačiau tos mintys apie buvimą lietuviu, apie „Aušrą“ ir apie lietuvių kalbą suteikė peno apmąstymams kelioms dienoms ar net savaitėms. Nors kiti žmonės Kupreliui sakė, kad tos kalbos tik moteriški apžavai, vaikinas negalėjo jai tikėti. Jis matė, su kokiu užsidegimu Gundė šneka apie lietuviškumą. Tai negalėjo būti tik kalbos. Panaši įtaka išryškėja ir šiais laikais. Kadangi didžioji dalis žmonių šneka tik apie tai, kaip Lietuvoje blogai, painioja valdžią ir valstybę, nes ne Lietuvos vardas atneša blogybę, o kartais netikę valdžios sprendimai. Būtent dėl tokių atvejų neturėtumėme pasiduoti aplinkinių įtakai, o laikytis savų principų ir įsitikinimų.

Vis dėlto, svarbiausia apsispręsti tinkamu metu, kaip tai padarė Kuprelis. Kūrinio veiksmas vyksta lietuviškos spaudos draudimo metais. Tai buvo vienas iš tų momentų, kai Lietuva turėjo atsilaikyti prieš galingą priešą ir išlikti. Ne veltui tuomet atsirado žmonių, gabenusių knygas iš Prūsijos ir kitų krašų. Juk Kuprelis sužinojęs, kad Gundės namuose pilna lietuviškų knygų, galėjo paskųsti kų šeimą. Bet jis pasielgė priešingai. Slėpė tai, o retkarčiais ir pats pasiimdavo ką nors paskaityti. Jis suprato, kad visi turi susivienyti tam, jog išgelbėtų savo tautą. Kitaip jis bus sunaikinta. Priešingai elgiamasi nepriklausomybės laikais. Dabar vieni kitiems tik stengiamės pakenti, o lietuvis lietuviui – didžiausias priešas. Mūsų tauta nyksta. Vis mažiau lietuvių lieka gimtinėje, o išvykę svetur tampa kitos tautos, kitos kultūros dalimi. Turime susivienyti, kaip mūsų protėviai vienijosi kovose prieš kryžiuočius. Turime būti supratingi ir padėti vieni kitiems, kaip senoliai padėjo knygnešiams gabenti mūsų kalba parašytą literatūrą. Galų gale turime būti tokie ryžtingi kaip buvome 1990 sausio įvykių metu, kai už laisvę kovodami ir tankų nepabijojome. Tai padės išlikti mūsų tautai ir leis didžiuotis, kad esame gimę lietuviais.

Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad savos tautos istorijos žinojimas ir išmanymas įpareigoja. Tai priežastis, dėl kurios turėtumėme žinoti tautiškumo simbolius, švęsti valstybines šventes ir gerbti tuos žmones, kurių dėka šiandien turime nepriklausomybę.

Nėra susijusių.

Comments 5

  1. Romualdas Zubinas says:
    9 m. ago

    Taip, ištikrųju, dabar daug kas nori mums pakenkti. Tačiau tai ne lietuvių bruožas ir tai visiškai nebūdinga tikriesiems lietuviams. Mūsų tautiečių pareiga nuo seno yra skirti grūdus nuo pelų.
    Prisimenu kaip karo ir pokario metais mūsų mamytės su savo keliomis atžalomis įgrūstos, tikrąia to žodžio prasme, į ankštą baraką, sugebėdavo sutarti tarpusavyje ir susikalbėti kada kuriai eiti į darbą o kada kuriai likti “namuose” ir “vystyti”, “maitinti” bei “gydyti” mažylius. Suprantama, nebuvo nei vystyklų, nei maisto, nei vaistų. Kaip jos visą tai suderindavo ir išspręsdavo, man ir dabar neaišku. Daug vaikučių mirė. Bet nemažai, jau Sibiro užgrūdinti, pergyveno Staliną ir grįžo į Lietuvą. Galiausiai jau su savo vaikais bei anūkais sulaukėme ir nepriklausomybės. Tačiau ir dabar nei rytai, nei vakarai mus nenori paleisti nei iš savo nagų, nei iš savo globos sferos. Kodėl?
    Todėl, kad mes, nors ir neturime gamtos išteklių, bet gyvename strategiškai svarbioje vietoje!
    Kaip mums atsilaikyti ir prieš vienus, ir prieš kitus?
    Atsakymas vienas- kaip ir spaudos draudimo metais mes privalome stiprinti savo dvasingumą, privalome geriau pažinti savo seniausiąją praeitį ir kultūrą ir ne tiktai nuo Mindaugo laikų bet ir iki Mindaugo. O juk būtent ten ir esti mūsų tautos stiprybė! O štai, kodėl mūsų universitetai ir joje dirbanti profesūra taip užsispyrusiai laikosi prinsipo- nei žingsnio nuo Mindaugo gyliau į Lietuvos istoriją!, yra visiškai nesuprantama.
    Nepažinę tikrosios savo praeities mūsų ainiai taip ir liks kupreliais. Ar to mes norime?

    Atsakyti
  2. lamatas says:
    9 m. ago

    Būtu neblogai ,kad ir mūsų šviesuoliai ,autoriai paskaitytu šį straipsnį…..”Kadangi didžioji dalis žmonių šneka tik apie tai, kaip Lietuvoje blogai, painioja valdžią ir valstybę, nes ne Lietuvos vardas atneša blogybę, o kartais netikę valdžios sprendimai……”.o tai vis Lietuva-” išsivaikščiojo”.” mirė” “nutautėjo” ir t.t. Nesakau kad tuose straipsniuose rašoma netiesa.Dažniausiai tiesa .Bet pateikiama taip niūriai , be jokios ateities mums,kad artimiausi kaimynai-giminės pradeda nesidrovėdami reikalauti savo “palikimo” dalies.O mums daugiau reikia ne tiek “teisybės sakytojų” ,o gaivintojų ,vedlių,kelrodžių.Skaitant eilinį straipsnį “kaip mums blogai”, be jokių ateities vizijų,nenorint pradeda į galvą lysti mintys-ko siekia ( o gal kam tarnauja?) autorius?

    Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    Teisingas įžvalgus straipsnis.
    Kai pagalvoju, gi mūsų (ne mano) kultūros ministras šia tema – kažkodėl nei kriukt. Kad jį kur Perkūnas.

    Atsakyti
  4. ESK says:
    9 m. ago

    Mūsų dabartinis kultūros ministras ir taip yra vienas geresnių ministrų, iš tų kuriuos esam turėję, tad, džiaukitės tuo ką turit. Neįmanoma visko aprėpti. Tad jei manot, kad trūksta kriuksėjimo, imkit ir su juo susitikit ir pasiūlykit ką nors. Nėra taip jau sunku tai padaryt.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      9 m. ago

      Na, apie Kultūros Ministrą – gerai arba – nieko, nes jis vykdo ištiestos rankos politiką – duoda finansavimą.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Z. Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį…

Z. Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį…

2020 11 20
Nuotoliniu būdu lietuvių kalbos mokosi ir 18-mečiai, ir 80-mečiai

Nuotoliniu būdu lietuvių kalbos mokosi ir 18-mečiai, ir 80-mečiai

2020 11 15
Petras Kriaučiūnas (1950–1916) | epaveldas.lt nuotr.

M. Gustaitis. Petras Kriaučiūnas – didysis „litvomanas“

2020 09 15
Vilius Gaigalaitis | lt.wikipedija.org nuotr.

Kviečia paroda, skirta filosofijos mokslų daktarui Viliui Gaigalaičiui

2020 09 07
Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

V. Krikštaponis. Matas Slančiauskas – išskirtinė, nepakartojama asmenybė

2020 09 02
Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

J. Brazauskas. Kaip sovietmečiu buvo juodinama lietuvių emigracija?

2020 08 30
J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos

J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos

2020 08 24
Į Australiją išvykusi verslo psichologijos mokslų daktarė, save atrado ir lituanistinėje mokykloje

Į Australiją išvykusi verslo psichologijos mokslų daktarė, save atrado ir lituanistinėje mokykloje

2020 08 16
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

Sausio 14 dieną Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis paskelbė 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimo „Už viso gyvenimo nuopelnus“ laimėtoją. Apdovanojimą...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
4
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį…

by Kristina Aleknaitė
2020 11 20
7
Z. Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį…

Kunigas Mykolas Krupavičius | Vikipedijos nuotr. Tai buvo didelių siekių kunigas Mykolas Krupavičius, vėliau gavęs prelato...

Skaityti toliau

Nuotoliniu būdu lietuvių kalbos mokosi ir 18-mečiai, ir 80-mečiai

by Kristina Aleknaitė
2020 11 15
2
Nuotoliniu būdu lietuvių kalbos mokosi ir 18-mečiai, ir 80-mečiai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė |...

Skaityti toliau

M. Gustaitis. Petras Kriaučiūnas – didysis „litvomanas“

by Jonas Vaiškūnas
2020 09 15
2
Petras Kriaučiūnas (1950–1916) | epaveldas.lt nuotr.

Petras Kriaučiūnas 1950–1916) | wikipedia.org nuotr. Petras Kriaučiūnas gimė 1850-09-16 Papečkiuose (Vilkaviškio r.), 1871 baigė Marijampolės...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svarbiausio neskyrė - apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Kažkas bus apie Sniegas gamtos gyvenime
  • Svetingumas apie Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
  • T0mas J. apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Morale, nesikišk į teisingumą! apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Paukščiams reikia mūsų pagalbos (nuotraukos, video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms
  • Įvertinus skiepijimo nuo koronaviruso tvarką, STT rado nemažai trūkumų
  • Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3562; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2166; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1736; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1560; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1336; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1228; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Svarbiausio neskyrė - apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Kažkas bus apie Sniegas gamtos gyvenime
  • Svetingumas apie Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
  • T0mas J. apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Morale, nesikišk į teisingumą! apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Paukščiams reikia mūsų pagalbos (nuotraukos, video)
  • Pajūrietis apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • ŽEMAITIS apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis

G.Sviderskytė: „Lituanica“ tai nebuvo dviejų žemaičių žygis iš vieno kaimo į kitą (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai