J.Dirvonėnas. Apie tautiškus „komentarus“ (13)

Komentatorius | lemonart.lt pieš.Diskutuoti su komentarų rašytojais daugeliui atrodo neefektyvu. Kažkas buvo blogai nusiteikęs, nes batas koją nuspaudė, su kaimyne prie šiukšlių dėžės dėl lojančio šuniuko susipyko ir t.t. Kažkam dantį skaudėjo. Kažkas labai norėjo save parodyti diskusijoje, bet susirinkimo rengėjai paskelbė, kad jo pasisakymui skirtas laikas seniai pasibaigė, o salę jau reikia užleisti kitam renginiui. Taigi, ar maža ko pasitaiko. Grįžo namo, įsijungė kompiuterį, paskaitė ir pajuto įkvėpimą: „Dabar tai jau atsigriebsiu, dabar jau niekas nepertrauks ir nelieps kalbėti „į temą“. Dabar aš jiems visiems per nervus pagrosiu.“

Ekrane – kažkoks straipsnis. Apie ką? Apie universitetus? Nu, „darmajedai“, dabar laikykitės. Taip pamokysiu, kaip TIKRAS LIETUVIS. Dabar PASTEBĖSIU viską, ko niekas nebūtų pastebėjęs. Galiu įžeidinėti, tyčiotis, apkaltinti. Juk atsakyti nereikės. Jei kas ir pagautų, pradėsiu taip klykti, kad net Briuselis išgirs: „Žodžio laisvė gniaužiamaaaaa!“
O vis tik pasikalbėkime ir apie komentarus. Juk „Alkas“ tokia svetainė, kurioje tautos nariai daug ko mokosi. Net ir diskusijų kultūros. Tikrai nepretenduoju visos šios plačios temos aprėpti, todėl apsiribosiu tik vieno straipsnio komentarų chronologija. Juo labiau, kad ir tema dabar plačiai aptarinėjama: kiek Lietuvai reikia (o gal ir visai nereikia) universitetų.

Pradėkime nuo to, dėl ko turėtume sutarti: komentaro autorius, rašydamas atsiliepimą, pirmiausiai turėtų būti bent perskaitęs straipsnį. Komentuoti galima tik tuos teiginius, kurie tame straipsnyje išdėstyti. Bet jei „vienas kalba apie ratus, o kitas – apie batus“, tai kokia čia diskusija?

1. „Univerų“ perdaug“ – pliekia „Pastebėjimas“. Kad straipsnyje šis teiginys jau buvo išnagrinėtas, komentatoriui nerūpi. Anot jo, „mokymo programos dubliuojasi…“ Ar tikrai taip? Be to, nesinorėtų tikėti, kad pasiilgome sovietinės santvarkos, kurioje visi turėjo būti mokomi tik pagal vieną (SSKP) programą ir tik pagal vienus vadovėlius?

2. Kitas plytgalys, sviedžiamas į universitetą: „Dėstytojai – prasti“. Pagal ką sprendi? Pagal minėtus tele–radijo anekdotus? Kaip tik šiomis dienomis Lietuvos mokslininkų sąjungos iniciatyva viename iš puolamų universitetų vyko tarptautinė konferencija apie regiono konkurencingumo didinimą mokslo ir verslo sąveikos dėka. Ar nors per vieną televiziją apie tai buvo papasakota, ar nors viename laikraštyje parašyta?

Konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš daugiau kaip dešimties valstybių. Bet „Pastebėjimas“ to nepastebėjo, nes niekas jam apie tai nepasakė. Užtat jam nuo ryto iki vakaro kabino makaronus ant ausų apie labai operatyvius valdininkų žygius, nacionalizuojant dviejų personų „banką“. Dar sakė, kad banko „likvidatoriui“ mokės po 16 tūkst. per dieną, nors jis ir dar didesnio atlyginimo yra nusipelnęs. Toliau tęsė istoriją apie stebuklingą liudytoją ir žudynes neva organizavusią teisėją. Pagal tai, ką išgirdome ir perskaitėme, Lietuvoje per tas dvi dienas neįvyko nieko gero. Užtat blogo – su kaupu.

3. Trečias spjūvis: „Mokslinis darbas tik vienetinių entuziastų dėka vyksta, kiti kala ir plauna pinigus VŠĮ programas įgyvendindami…“ Tai kaip čia, Pastebėtojau, nepastebėjai, kad ne mokslininkai sugalvojo paversti universitetus į VšĮ, o tavo puolamame straipsnyje minimi „optimizatoriai“? Ne mokslininkai sukūrė tokią metodiką, kad jų darbą vertintų tik pagal straipsnių skaičių. Kalbėk konkrečiai, kai žarstai tokius kaltinimus. Ar daug verslas, pavyzdžiui, skyrė pinigų mokslo tyrimams? Kas pavyzdžiui, skatina istorikus, filologus, sociologus, aplinkosaugos tyrėjus? Bet Pastebėtojas įsitikinęs, kad yra kitaip: „O universitetų skaičius rodo, kad susiformavo mokslo tranų elitas, kuris iš to gerai gyvena ir už tai jiems nieko nebus…“

4. Ir štai per interneto svetaines keliauja TIKRAS LIETUVIS, kuris vienintelis sugeba diskutuoti, nes visi kiti – tik „rašytojukai“, nežinia iš kur atsiradę. O iš kur tu, „tikrasis, atsiradai?

5. Kai spjaudytis nusibosta, ateina paskutinis triuškintojas, kuris visiems išaiškina, kad autorius „net nusifotografuoti nedrįsta vienas, o su bent – knygų lentyna. Cha“. Jam nė motais, kad tas ar kitas žmogus net nepastebėjo, kas, kada ir kur jį nufotografavo. Argi svarbu, kad kai nuotrauką deda, niekas straipsnio autoriaus ar renginio dalyvio nuomonės neklausia.

Ką padarysi, susinervino dar vienas komentatorius, pamatęs žmogų kažkodėl šalia knygų lentynos. Koks siaubas, prisiskaitęs knygų, dar ko gero „sulaužys jauno žmogaus asmenį“. Todėl pirmyn į žygį: paverskim „univerus“ į proletariato rengimo mokyklas.

Tačiau šiuos šūkius jau girdėjome. Ir Lietuvoje, ir Kinijoje… Prisimename chunveibinus ir kultūrinę revoliuciją. Nieko naujo. Tačiau vieno kalinio išlaikymas aštuonis kartus brangesnis, negu universiteto studento. O dėstytojas, kuris dar ir tyrimus vykdo (ne tik prie knygų lentynos fotografuojasi) net nesitiki, kad jo darbas būtų nors kiek žmoniškiau apmokamas. Ir deja, neturi laiko „pastabiajam“ aiškintis, kad pinigų neplauna. Už neplautus ir duoną, ir knygą perka.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

13 komentarų

  1. tikras lietuvis:

    Ale,. nesugebėjai nors kiek prikibti, komentatorių kritike. 🙂
    Tiesa akis graužia?

  2. Prašau pakomentuoti šitą komentarą:

    Vilniaus rajono savivaldybę (Rinktinės g. 50, prie Kalvarijų turgaus) JAU okupavo lenkai-Tomaševskininkai. VISUR PAVADINIMAI LENKŲ KALBA – per visus aukštus ant kiekvieno kabineto durų. Prie įėjimo lenta, sakanti “SAMORZĄD REJONA WILENSKIEGO”. Kodėl leidžiama šita savivalė ir niekas negina Lietuvos įstatymų? Tai yra VALSTYBINIS pastatas, Lietuvos Respublikos konstitucija skelbia lietuvių kalbą valstybine, bet Vilniaus rajono savivaldybė priima tiesioginius įsakymus iš Lenkijos, jiems nusispjaut ant Lietuvos įstatymų. Nusispjaut ir Lietuvos Ministrui pirmininkui, jis tik aprėkia jaunimą, sugalvojusį švęsti savo baltų šaknis Dieveniškėse. Lietuviai – nacionalistai, negalima. Lenkai – patriotai, galima. NUO ŠIOL ČIA NUMATOMA, KAD BUS LENKIJA, MATOMAI VILNIAUS RAJONAS KRITO BE ŠŪVIO PIRMAS, SEKANTI EILĖ LAUKIA IR PAČIO VILNIAUS. Juk lenkai vieną dieną pasakys – lenkų kalba jau seniai iškabos kabo, niekam jos netrukdo – laikas jas įteisinti. BUS LEGALIZUOTA “LENKŲ AUTONOMIJA” LIETUVOS ŽEMĖSE. Kas apgins DABAR intensyviai lenkinamus Vilnijos lietuvius? Gudus? Kitų tautybiu Lietuvos piliečius? O kas mūsų pareigūnams, jie senatvę leis kur nors salose, už pinigus gautus pardavus Lietuvą ir už vogtus pinigus, o kas čia karaliaus ar rusai ar lenkai vienodai šviečia. AR TAU TAI PRIIMTINA? JEI NE – KOVOK! UŽ LIETUVOS VIENTISUMĄ, LIETUVIŲ KALBĄ IR SAVO TAUTINĘ SAVIMONĘ, KAD ČIA BUS LIETUVA, NUO AMŽIŲ PER AMŽIUS! REIKALAUK ATSAKYMO IŠ UŽ TAI ATSAKINGŲ POLITIKŲ! KAS GINA LIETUVOS KONSTITUCIJĄ? RAŠYKIT SAVO POLITIKAMS IR REIKALAUKIT ATSAKOMYBĖS IR VEIKSMŲ!

  3. tikras lietuvis:

    Kad visiems būtų suprantamiau (dėl šio nusikalsti mėgstančio , vardu Wolfsangel http://en.wikipedia.org/wiki/Wolfsangel , išpuolio), tai kaip straipsnio autorius sako, taip ir yra – lankausi n tinklalapių.
    Esu pora mėnesių buvęs ir http://www.komunizmas. org , kur išsiaiškinau, kad jiems “tiesa” šviečia 🙂 iš Maskvos, paskui panašiai tiek pat laiko http://www.patriotai. lt uždarame forume, kur mano “karjera” 🙂 pasibaigė, užvedus temą “Ar buvo žydšaudčių miškinių tarpe?” (aišku, kad ten yra žydšaudčių gerbėjų 🙂 ), lankiausi pas prantavykus, kurie, galiausiai, irgi persimetė į maskviečių pusę, o jokių kritikų nebesįsileidžia.
    Panašiai elgiamasi ir kituose tinklapiuose, kurių vadukai, bijodami už save gudresnių, juos blokuoja – betgi tai jų bėda (telieka jie durnesni 🙂 , jei nenori už dyką gauti žinių).

  4. Kemblys:

    Ištrauka:
    “Pradėkime nuo to, dėl ko turėtume sutarti: komentaro autorius, rašydamas atsiliepimą, pirmiausiai turėtų būti…”

    KOMENTARO autorius >>> rašydamas ATSILIEPIMĄ

    Gal dar susitarti kokios kalbos žodžius galima vartoti?
    Rašau lietuviškais žodžiais (kiek sugebu) ir, galiu pastebėti, mane visi supranta, ypač romuviai 😀

  5. besidomintis:

    ‘Kažkas labai norėjo save parodyti diskusijoje, bet susirinkimo rengėjai paskelbė, kad jo pasisakymui skirtas laikas seniai pasibaigė, o salę jau reikia užleisti kitam renginiui.’
    Kas taip mane paskatino dalyvauti A.Patacko straipsnio ‘Blago – blogis desnis’ aptarime ? Dirbdamas panasu darba i C.Gedgaudo, suzinojau apie jo kyga ‘Musu praeities beieskant’ jau gerokai pazenges i prieki, jau sukures kalbos garsu kitimo lentele ir 2005 m. sausi perskaiciau internete, veliau nusipirkau isleista Meksikoje. Pries keleta metu A.Patackas atsiliepe apie Gedgauda kaip nusisvajojusi, pries metus ar du po keliones i Ispanija pradejo jau gedgaudiskai pats svajoti, ziuriu jau ir Alke straipsnis. Perskaiciau. Nepaprastai uzgavo, kad siuos zodzius panaudojes A.Patackas net nesiteike pamineti C.Gedgaudo, kaip pirmaprades minties pareiskejo. Pasielge kaip smulkus Kauno zulikelis, neduodamas nuorodos.

    C.Gedgaudas buvo tikrai neeiline asmenybe – mokejo daug kalbu, keleta senuju, kas tiesiog yra nepasiekiamybe siandienos Lietuvos kalbininkams, nekalbant apie istorikus, dirbo elektroniku inzinieriumi, buvo uzpatentaves isradimu elektronikos srityje. Parase ‘Musu praeities beieskant’ labai emocingai, lyg saukdamas i kosmine tyla ir salti nevilties balsu, be mokslininkui budingu tikslumu, daug kur pritempe, daug kur svajojo, daug kur labai tiksliai pastebejo ir labai toli numate. Kaip bebutu, bet toji knyga labai vertinga savo pirmeivisku poziuriu.
    A.Bumblauskas, rasydamas savo 1000-mete Lietuvos istorija, net du kartus dave prusu veliavos vaizda, be uzrasu ir su uzrasais runomis, taip C.Gedgaudo vele mokslininko istoriko sazine kamavo. Bet nepaminejo C.Gedgaudo vardo, kaip perskaiciusio, pagal ji, tos veliavos uzrasa. Akademikas Z.Zinkevicius savo ‘Nespecialistu rasliava’ taipogi gerai issisaipe is zmoniu, dirbanciu C.Gedgaudo uzduota kryptimi. J.Statkutes nudirbtas darbas yra vertas pagarbos, o uzsipultasis Valiukevicius del vengru kalbos buvo teisus – 20 procentu vengru kalbos zodziu yra tikrai lietuviski.
    Skaitant Lietuvos istoriku ir kalbininku darbus tiesiog liudnas vaizdas – kurmiu darbai, neatitinkantys Lietuvos istorijos ir lietuviu kalbos reiksmes pasaulyje, niekas nepakyla i paukscio skrydi apzvelgti praeities, dabarties ir , gal but, ateities. Jei ir nudirba kuris tikrai gera darba, kaip S.Karaliunas, J.S.Lauciute, tai nepamini C.Gedgaudo pramatu, lyg tai butu blogas kvapas mokslininku luome. Tiek to, svarbiausia, ju jau nudirbti darbai.
    Skleidziamas samoningai vaizdas, kad C.Gedgaudo pasekejas turi buti kazkiek trenktas priekvailis, keleta knygeliu perskaites ir uzsisvajojes bei nusisvajojes. Tik pasinaudoti C.Gedgaudo mintimis, jo net nepaminint yra geras tonas. Kalbantysis jo minties tesejas jauciasi tiesiog atradeju ir siukstu, kad tik niekas daugiau nesumanytu giliau pasikapstyti, norisi pasijusti ‘minciu galiunu’, tikroveje – sarkiu vagiliu.
    Suprantu, uzgauna toks zmogus kaip as, kuriam kalbantysis nera augesnis mastymu. Esme tame, kad norint pateikti pilna vaizda, nori nenori tenka remtis bent keliomis sritimis, kurias tikrai neblogai teko pazinti, o pateiktame darbe po keliu metu teks remtis keliolika sriciu. Viskas tame, kad savo srities zinovai nera iprate priimti zmogaus is pasales kaip lygiavercio pasnekovo be iankstinio nusistatymo, stai kur tu ilgu ir placiu aiskinimu prasme. Tuo labiau juos siutina zmogus, jei kai kuriais atvejais netgi ismano giliau uz pacius zinovus, tada iskart isijungia neapykanta man, ypac suradus bent klaidele ar pavartojus ne ju aplinkos tarptautini zodi, nustelbianti ju mokslini patyrima. Man paciam gilinantis i pasaulio mokslininku darbus, ju nusikalbejimai leidziantis i jiems nepatirtas sritis ir teigiant, niekada nesukelia jokio jausmingumo – svarbiausia yra pliki skaiciai, daiktai, ivykiai, reiskiniai, logika paremtos isvados.

    Internetu naudojuosi nuo 2000 metu ir pasisakymus galima vertinti dvejopai : didzioji dauguma yra issirekianciuju, issikeikianciu, tiesiog galinciu i neaprepiama erdve issitustinti, nuo ko jiems pagereja, bent kuriam laikui, leidzia buti pasitenkinusiais. Nedidele dalis pasisakanciuju pasidalija savo zinojimu, patirtimi, pergyvenimais, daznai ju deka straipsnis nublanksta, suteikia galimybe tobuleti skaitytojui, pagreitintai pazinti jau pramintus takus, pamatyti naujas gaires.

    • tikras lietuvis:

      Gerai pastebėjot – daugumą straipsnių komentarai papildo, o neretai ir pataiso.

    • Kemblys:

      ‘besidomintis’:
      “– svarbiausia yra pliki skaiciai, daiktai, ivykiai, reiskiniai, logika paremtos isvados.”

      Kam svarbiausia? Kam dabar reikšminga mūsų protėvių praeitis? Vertinu Jūsų darbą, bet jis gali turėti reikšmę tik išsprendus dabartines mūsų tautos bėdas. Daug buvo tautos ‘žadintojų’, po laikino pakilimo sekdavo dar didesnis nuosmukis. Jei nebus teorinių sprendinių, dirbsite ‘stalčiui’ 🙁

      • besidomintis:

        Kiekvienas laikmetis turi savo gyvasties islikimo minkles, nuo ju dar nei viena zmoniu karta nera pasprukusi, nebent atskiri zmones i misko tankmes ( nirvana ) ar svetimuju dideli glebi ir jame istirpti. Tautos zadintojai niekada nekele sau klausimo pamaitinti tauta, tik issaugoti dvasini pavelda ir juo remiantis islikti lietuviais ir Lietuva, ju deka atsirasdavo tautieciu, kurie maitino tauta, sukure valstybe, neleido testi tautos ekonominio kolonizavimo, o savo darbo vaisius skirti savos tautos gerovei kelti ir gyvasciai islaikyti. Zmoniu dvasingumas nebutinai kyla kylant dvasinei gerovei, siandienines vakaru civilizacijos pavyzdys terodo likus vienintele dorybe – pinigus. Tikrai nesiruosiu buti anei tautos zadintoju, anei pranasu, anei tikiuosi is to uzdirbti ir tenoriu vieno – pasidalinti savo zinojimu ir izvalgomis su zmonemis. Pirmiausia, tai darbui apibendrinti dar keliu metu reikia, is Viespaties malones tureti sveikatos, proto, apsvietos, antra, noriu pajungti talkai lietuvius ar mokancius lietuviskai kitataucius, Lietuvos mokslininkus, trecia, man nelabai idomu, kaip bus darbas vertinamas ir kokia jis tures reiksme zmonese. Prisimenu pirmuosius savo pasisakymus internete 2006 metais, siandien darosi dziugu sirdyje, kad atsikrenkste ir skrepliais spjaude ant C.Gedgaudo, tie patys zmones sukande dantis nutyli savo biografijos fakteli, bet imasi norom nenorom patys gedgaudauti. Praejo vos penkeri metai. Po penkeriu metu manau jau bus i krutine besidauzanciu apastalu.

        • Kemblys:

          ‘besidomintis’:
          “Tautos zadintojai niekada nekele sau klausimo pamaitinti tauta, tik issaugoti dvasini pavelda ir juo remiantis islikti lietuviais ir Lietuva, ju deka atsirasdavo tautieciu, kurie maitino tauta, sukure valstybe, neleido testi tautos ekonominio kolonizavimo, o savo darbo vaisius skirti savos tautos gerovei kelti ir gyvasciai islaikyti.”

          Kad išlikti lietuviais, reikia suvokti kas yra ‘tauta’ ir kas įvyksta perėjus į ‘valstybinę’ visuomenės sandarą. Pasekmes mes jau matome. ‘Žadintojai’ nesigilino į visuomenės santykių raidos priežastis – žadino jausmus. Jų “darbo” išdava pasireiškė laaabai skaudžiomis pasekmėmis. Paskaityk, kad ir V.Kudirkos “Tautišką giesmę”:
          “Lietuva, Tėvyne mūsų,
          Tu didvyrių žeme,
          Iš praeities Tavo sūnūs
          Te stiprybę semia.”
          Kodėl ‘didvyriai’ dar turi ‘semti’ iš praeities stiprybę? Jie turi lemti savo tautai stiprybę. Dabar priviso stiprybės sėmėjų, kad ir romuviai – jau baigia viską nuvalkioti, kas mums dar buvo šventa.

          • besidomintis:

            Supraskite mane, as esu inzinierius, verslininkas, o tai ka rasau komentaruose apie lietuviu kalba yra tik mano laisvalaikio uzsiemimai. Ekonomini gyvenima ismanau tikrai neblogai, jei pries trejeta metu teko sukirsti Valda Samoni is Toronto universiteto, viena zymiausiu Kanados ekonomistu teoretiku, zmogus net savo mokslinius laipsnius ir titulus pateike, kad uzspaustu lyg siaudu, kazkodel daugiau nemaciau jo straipsniu ekonominemis Lietuvos temomis. Palikime kitam kartui tai, pakomentuosiu dar ir ekonomines temas, kaip jos risasi su dvasingumu, tautos savasties issaugojimu. Jau ir taip sulaukiu priekaistu, kad noriu pasirodyti protingas.

  6. daug neišsiplečiant:

    su komentatoriais būtina elgtis pagarbiau.Aišku nesuabsoliutinant,tačiau jie vis tik yra ,buvo ir bus tikroji “duona ir druska”.

  7. Žemyna:

    Kalbant apie komentatorius po straipsniais:
    štai vienas komentatorius šiandien pasivadino (atsiprašau!) matjoptvajušaitytės (na, ar ne kūrybinga?). Šis komentaras po straipsniu
    Kiek prieš rinkimus „valstiečiai“ mokėjo Skverneliui ir kitoms rinkimų sąrašo žvaigždėms –
    delfi.lt/news/daily/lithuania/kiek-pries-rinkimus-valstieciai-mokejo-skverneliui-ir-kitoms-rinkimu-saraso-zvaigzdems.d?id=77319433
    Na, tai vis dar vilsimės, kad ten minimiems, o ir kt. partijoms priklausantiems „parlamentarams” Lietuva, jos tautinis paveldas apskritai kada nors rūpėjo, ar kad yra riba, kurios jie niekada, už jokius pinigus neperžengs? Taigi, patiklioji, jų taip niekinama „banda” – ar ne laikas rimčiau savo piemenis ganyti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: