Lapkričio 3 dieną Seimas priėmė Konstitucijos 47 straipsnio konstitucinio įstatymo pataisas Nr. XIP-3551(2), kuriomis iki 2014 balandžio 30 d. pratęsė žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimą. Už šį dokumentą balsavo 95 Seimo nariai, 8 susilaikė.
Priimtomis pataisomis siekiama tarpusavyje suderinti Konstitucinio įstatymo ir Sutarties akto nuostatas.
Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties akto dokumentuose nustatyta išimtis – galimybė Lietuvai 7 metus nuo įstojimo dienos toliau taikyti galiojančiuose jos teisės aktuose nustatytas taisykles, reglamentuojančias valstybių narių piliečių ir bendrovių, kurios įkurtos pagal kitos valstybės narės įstatymus ir kurios nėra įsteigtos, neįregistruotos ir neturi vietinio filialo ar atstovybės Lietuvoje, žemės ūkio paskirties žemės ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimą.
Sutarties aktas numato Europos Komisijos teisę Lietuvos prašymu nustatytąjį 7 metų pereinamąjį laikotarpį dėl draudimo užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemę pratęsti.
Tokį prašymą Vyriausybė pateikė, o Europos Komisija 2011 m. balandžio 14 d. pirminę Sutarties akto Lietuvai nustatytą sąlygą dėl pereinamojo laikotarpio trukmės pakeitė ir šį laikotarpį pratęsė iki 2014 m. balandžio 30 d.
Tuo tarpu liberalai suskubo išplatinti pareiškimą-apgailestavimą, kad Seimas priėmė nutarimą pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Audrius Endzinas pareiškė:
„Šio įstatymo pataisos iniciatorių argumentai, esą nepratęsus draudimo Lietuva bus „išparceliuota“, o žemę už grašius supirks užsieniečiai, yra laužti iš piršto. Manau, būtų visiškai priešingai – dabar Lietuvoje žemė kaupiama privačių asmenų grupių rankose, kurie jos įsigyja labai pigiai. Jei žemę galėtų dirbti ne vien Jonas, bet ir Džonas ar Huanas, mūsų šalies rinkoje atsirastų sveika konkurencija, sveika rinka, o tai tiktai duotų daugiau naudos ir valstybei, ir jos žmonėms“.
Parašykite komentarą