Seimas pratęsė draudimą parduoti žemę užsieniečiams iki 2014 metų

Kai referendumo organizavimui reikia 300 000 parašų, yra bandymas turėti realias piliečių galimybes surengti referendumą.
Štai ši žinia.
………………………………………………………………………………………………………………………………………..
Grupė šalies visuomenininkų siūlo grąžinti į Seimo darbotvarkę referendumo įstatymo pataisų svarstymą

Dvylika šalies visuomeninės veikėjų, mokslininkų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir siūlo grąžinti į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įstatymų projektus, kurie leistų Lietuvos piliečiams dalyvauti valdant savo šalį. Seimo pirmininkės prašoma imtis veiksmų, kad šalies įstatymuose būtų įtvirtintos realios piliečių galimybės surengti referendumą, įgyvendinti kitas įstatymų leidybos iniciatyvas. Siūloma šalinti teisines kliūtis, kurios trukdo piliečiams pasinaudoti susirinkimų ir asociacijų laisve.

Rašte keliamas susirūpinimas, kad visuomenei itin svarbūs įstatymų projektai, susiję su referendumo rengimo klausimais, tik prasidėjus Seimo sesijai buvo atmesti be didesnių diskusijų. Pasirašiusiųjų nuomone piliečių teisė surengti referendumą šiuo metu yra iš esmės deklaratyvi, praktiškai neįgyvendinama, o tai kartu reiškia, kad piliečiai iš esmės neturi galimybių dalyvauti savo šalies reikalų tvarkyme.

Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Povilo Gylio, realios teisės suteikimas piliečiams surengti referendumą būtų svarbiu žingsniu tikrosios demokratijos link. Demokratija yra prismaugta, nes mūsų šalies piliečiai daug metų neturi jokių galimybių pareikšti savo valios. Tą teisę turi tik valdžia, – teigia jis.

Kreipimąsi pasirašęs teisės profesorius Alfonsas Vaišvila teigia, kad Konstitucijoje ir įstatymuose šiuo metu įtvirtintos tokios nuostatos ir sąlygos, kurios veiksmingai riboja piliečių galimybes dalyvauti viešų tautos reikalų svarstyme. O piliečiams nedalyvaujant, suprantama, nėra kam kontroliuoti politikų, iš jų atsakomybės pareikalauti.

Pasirašiusiųjų nuomone, Lietuvos įstatymuose įtvirtintos konservatyvios nuostatos, susijusios su piliečių įstatymų leidybos iniciatyva, buvo pateisinamos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio trapių socialinių, politinių įvykių kontekste, kuomet reikėjo išsaugoti Lietuvos valstybingumą, kurti valstybę. Tuo tarpu mūsų dienomis valstybingumui grėsmę pradeda kelti pernelyg dideli suvaržymai piliečiams dalyvauti šalies valdyme.

Piliečių ir visuomeninių organizacijų įsitraukimui į politikos formavimo ir įgyvendinimo procesą turi būti sudarytos tinkamos ir palankios teisinės sąlygos, nes tik tokiu atveju politika įgis demokratinį turinį, stiprės pilietinė visuomenė ir augs tautos pasitikėjimas valstybės institucijomis bei politine sistema ,- teigia profesorius, politologas Antanas Kulakauskas.

Laišką pasirašė habilituotas technologijos mokslų daktaras Leonas Ašmantas, Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo ir Nepartinio demokratinio judėjimo vadovas Vytautas Bakas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gylys, akademikas Antanas Kudzys, politologas, profesorius Antanas Kulakauskas, rašytoja Edita Milaševičiūtė, filosofas Krescencijus Stoškus, profesorius, dirigentas Saulius Sondeckis, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, teisininkas, M. Romerio universiteto profesorius Alfonsas Vaišvila, Vilniaus dailės akademijos prorektorius Saulius Vengris.

Išsamesnė informacija:
Povilas Gylys, tel. 869905046