Ketvirtadienio Perkūnkalbė (40)

Šiandien norėčiau priminti antikos filosofus, kuriuos savotiškai savinasi krikščionių propaganda. Teigiama, kad pagonys antikos filosofai savo veikaluose kalbėjo ne apie pagoniškuosius dievus, bet apie kažkokį abstraktų dievą, labiau artimą krikščionybei. Drįstu tuo abejoti. Toje pačioje Robin Lane Fox knygoje “Pagonys ir krikščionys” pasakojama apie Plutarchą, pagonį graikų filosofą, kuris net du savo veikalus skyrė mistiškąjai Klėjai. Klėja buvo Delfų orakulo žynė, tarnaujanti Didžiajai Deivei. Išlikę šaltiniai rodo, kad Klėja buvo kilusi iš aristokratų šeimos. pats Plutarchas, įžangoje kreipdamasis į ją, teigia, kad ji yra knygų mylėtoja, nepaprastai išmintinga moteris. Jai jis skiria sunkiausiai perskaitomus ir suprantamus savo dialogus, tuo parodydamas, kad laiko ją galinčia perprasti tokią filosofiją.Plutarchas, kaip rodo istoriniai šaltiniai, su Delfų orakulu konsultavosi dažniau, nei galima pagalvoti.

Prie Delfų šventyklos būriavosi ir daugiau filosofų. Šventykloje vyko nuolatinė diskusija tarp jų apie dievų prigimtį. Ypatingai su šventykla buvo susijusi stoikų mokykla. Skaitant paties Apolono pranašystes, sueiliuotas hegzametru, galime matyti, kad net pats dievas, rodos, naudojosi stoikų autoriais ir juos beveik tiesiogiai cituodavo. Nekyla abejonioų, kad iš stoikų mokyklos buvo kilęs ne vienas graikų žynys.

Šie ir kiti pavyzdžiai, kuriuos raginu susirasti patiems, yra įrodymas, kad antikos civilizacijos religingumas negali būti priskirtas tik tamsiems kaimiečiams. Aplink šventyklas būrėsi menininkai, rašytojai, filosofai, aristokratai. Jie tapdavo žyniais ir tai buvo laikoma viena iš garbingiausių tarnybų.

Kategorijos: Religija, Visi įrašai | Žymos: .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: