Žemės ūkio ministras: jei žemė priklausys lietuviui, jis ją gins ginklu (17)

Kazys Starkevičius

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius laikosi nuomonės, kad žemės ūkio paskirties žemė negali būti parduodama užsieniečiams ir pateikė keletą argumentų. Pasak ministro, žemės pardavimas užsieniečiams gali būti ir nacionalinio saugumo klausimas, mat jeigu žemė bus Lietuvos ūkininkų rankose, tai egzistuoja tikimybė, kad jie ją gins ir ginklu.

„Aš laikausi tos nuomonės, kad šiandien mes negalime parduoti žemės užsieniečiams. Pirma, mūsų ūkininkai per pereinamąjį laikotarpį investavo į techniką, patalpų sutvarkymą ir neturėjo atliekamų lėšų žemės pirkimui. Antra, užsieniečių perkamoji galia yra didesnė nei mūsų. Trečia, Lietuvos ūkininkai įrodė, kad moka žemę ne prasčiau dirbti nei užsieniečiai (geriau būtų, kad tie, kurie šiandien dirba Airijoje, ar Norvegijoje, už uždirbtus pinigus Lietuvoje nupirktų žemės sau ar savo tėvams, kad mes nebūtume tik darbininkai užsieniečių ūkiuose). Be to, tai ir nacionalinio saugumo klausimas – jeigu žemė yra Lietuvos ūkininkų rankose, tai tikimybė, kad jie ją gins ir ginklu yra garantuota. Tai parodė ir pokario metai“, – DELFI interneto konferencijoje aiškino K. Starkevičius.

Ministras nepaaiškino, kokios grėsmės šiuo metu gresia Lietuvai, kad Lietuvos ūkininkai turėtų būti auklėjami ginti savo žemę ir ginklu, tačiau teigė, jog žemė yra brangiausias turimas turtas, kuriantis pridėtinę vertę, bei kvietė dirbti žemę visus neturinčius pajamų ir mąstančius apie emigranto dalią.

„Žemė vis tiek turi sukurti pridedamąją vertę šaliai. Dirbk žemę ir turėsi pajamų, nereiks važiuoti į užsienį“, – agitavo politikas.

DELFI primena, kad diskusijos apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams vėl kilo po to, kai teisingumo ministras Remigijus Šimašius paskelbė, jog nuo šių metų gegužės nebėra jokių ribojimų užsieniečiams Lietuvoje įsigyti žemės.
Pasak jo, kadangi draudimas parduoti dirbamą žemę užsieniečiams Lietuvoje nustojo galioti gegužės mėnesį, o Lietuvos valdžia neatliko būtinų konstitucinio įstatymo pakeitimų, tad apribojimų pirkti žemę Lietuvoje nebėra, nors pati Lietuva prašė ir gavo Europos Komisijos leidimą šį draudimą pratęsti dar trejiems metams.

Europos Komisija šių metų balandį leido Lietuvai trejiems metams pratęsti draudimą užsieniečiams parduoti žemę. Laikotarpis pratęstas dėl to, kad panaikinus apribojimus kiltų grėsmė, kad galėtų sutrikti žemės rinka.

Stodama į Europos Sąjungą Lietuva buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams – jis baigėsi šių metų balandžio 30 d. Tačiau Europos Komisijai pratęsus draudimą, Lietuva nepriėmė nacionalinių teisės aktų.