Istorija kaip ir kiekviena lazda, kuria galima užmušti tiesą, turi du galus. Vienoje pusėje mokslininkai, iš pavienių faktų, metraščių ir archeologinių radinių bandantys atkurti realybę, o kitoje pusėje… propagandistai ir fantastikos mėgėjai. Pastarieji istoriją laiko karklo lazda, kurią galima labai lengvai sulenkti į tą pusę, į kurią kiekvienam norisi. Užtenka paklausti, o kas būtų, jei įvykiai būtų susiklostę kitaip? Tokių svarstymų istorija prasidėjo dar nuo romėno Tito Livijaus laikų, o šiandien ji vadinama alternatyviąja istorija. Viskas būtų puiku, jei šis žaidimas fantazija ir liktų tik žaidimu, tačiau neretai jis įgyja ir ne tokią teigiamą – propagandinę – funkciją.
Alternatyviosios istorijos tradicija
Alternatyvioji istorija kuriama nuo pačių seniausių laikų. Dažniausiai šios istorijos kūrėjai aprašo didžiuosius lūžius nulėmusius įvykius – karus, žymių karvedžių užkariavimus ar kitas didžiasias istorijos temas. Vieniems tai – fantastinės literatūros žanro bandymai, kitiems – bandymas perkurti istoriją, o dar tretiems – politologiniai svarstymai.
Buvusios Sovietų Sąjungos kaimynams, ypač Baltijos šalims, bene aktualiausias klausimas istorijoje yra „O kas būtų, jei prieš antrąjį pasaulinį karą būtumėm pasipriešinę sovietams?“ Šiuo klausimu ne kartą diskutavo istorikai ir politologai viešojoje erdvėje, ne kartą šis klausimas aptartas ir namuose prie kavos puodelio. Latvijoje į ši klausimą pabandė atsakyti Ainars Zelcs knygoje „1940“, kurioje Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis nusprendžia ginklu priešintis Sovietų Sąjungai.
„O kas būtų jei“ istorija ne kartą pasakota apie Napoleoną Bonapartą, Aleksandrą Makedonietį, Adolfą Hitlerį. Kiekvieną kartą bandoma atsakyti, kas būtų, jei minėti valdovai nebūtų pralaimėję ar nelaiku numirę. Apie Trečiojo Reicho fiurerį prirašyta nemažai fantastinių romanų, kuriuose klausiama, kas būtų, jei Hitleris būtų laimėjęs karą arba jei jam būtų pavykę sukurti arijų rasės visuomenę. Erwin Lessner parašė romaną „Iliuzinė pergalė“, kurioje po Berlyno šturmo A. Hitleriui pavyksta išsigelbėti ir jis pabėgęs į užsienį tampa fantastinių romanų autoriumi.
Alternatyvioji istorija nėra tik fantastikos autorių kūryba, ji turi ir politologinę tradiciją. Pavyzdžiui, 1931 metais W. Čerčilis publikavo esė, kurioje aprašė, kas būtų, jei JAV būtų pralaimėjusios pilietinį karą, o romėnų istorikas Titas Livijus savo veikale „Nuo miesto įkūrimo“ svarsto, kas būtų, jei A. Makedonietis būtų užpuolęs Romą. Anot jo, romėnai turėjo daugiau A. makedoniečiui lygių piliečių, todėl vienam jų žuvus, nebūtų žlugusi visa Roma, o tuo tarpu žuvus A. Makedoniečiui jo imperija žlugtų.
Alternatyvioji istorija kaip melas
Prieš tai minėti alternatyviosios istorijos kūrimo pavyzdžiai yra tik nekaltas fantazavimas ir pripažįstant, kad tai – tik fantastikos kūrinys, arba politologiniai svarstymai, kuriuose pateikiama autoriaus nuomonė, nepretenduojanti į neginčijamą tiesą. Visai kas kita, kai alternatyvi istorija pateikiama pseudoistorikų, įrodinėjant, kad taip iš tiesų buvo, o oficialiosios istorijos mokslininkai arba klysta, arba dar blogiau – meluoja visuomenei. Dažniausiai tokie „mokslininkai“ siekia išpopuliarėti arba suburti bendraminčių būrelį savo ne visai doriems tikslams pasiekti. Pasiremdami žodžių panašumais (o panašių žodžių rasti paprasta – juk turime bendrą indoeuropietišką prokalbę), iš konteksto ištrauktais istoriniais faktais arba savo pačių fantazija jie stengiasi įtikinti nebūtus dalykus ir klastoja istoriją.
Ne vienas toks pseudoistorikas bandė įtikinti, kad Lietuva kadaise valdė kur kas didesnį plotą nei iki Juodosios jūros. Pasirodo, Lietuva įkūrė Rusiją (juk pavadinimas neabejotinai kilęs nuo lietuviško žodžio rusėti, rusa ugnis) tam, kad Rusija po to ją užkariautų, taip pat Lietuva atrado Ameriką, Afriką ir Australiją ir gal tik Didžioji Britanija išliko ne lietuviška, tačiau, savaime aišku, buvo Lietuvos vasalė. Vienas iš tokių „istorikų“ yra Česlovas Gedgaudas parašęs knygą „Tautos atminties beieškant“. Pastarojoje autorius teigia, kad graikų mitinė būtybė kentaurai iš tiesų buvo lietuvių kariai kentavyriai, kurie kovojo prieš graikus. Taip pat iš šio kūrinio sužinome, kad žemaičiai Durbės mūšyje jau turėjo patrankas ir iš jų apšaudė kryžiuočius. Šios patrankos buvo išskobtos iš kelmų!!! Viskas būtų labai puiku, jei autorius netvirtintų, jog ši istorijos versija yra ne fantastikos kūrinys, bet neabejotinai teisinga.
Česlovas Gedgaudas yra tik lašas jūroje palyginus su paskaitas Lietuvoje ir Londone skaitančiu ir nemažą bendraminčių būrį, aklai tikintį jo teorijomis, subūrusiu Aivaru Lileika. Pastarasis taip pat bando įtikinti, kad Lietuva kadaise valdė kur kas didesnį plotą ir vadinosi Sarmatija. Sarmatija turėjo sieną su Romos imperija ir buvo šiaurietiška atsvara jai. Sarmatijoje, anot autoriaus, vyravo matriarchalinė tradicija, kuri buvo moteriška atsvara romėniškam patriarchatui. Savo teorijas jis paremia gerai pasaulio nepažinojusių senovės romėnų žemėlapiais, kuriuose beveik visur aplink Romos imperiją kone iki pat Baltijos pažymėtos sarmatų gentys. Sarmatai, žinoma, gyveno prie Romos, tačiau jie neužėmė tokių milžiniškų teritorijų. O barbarų gentis niekinusiems romėnams visi barbarai buvo vienodi. Jie tiek pat domėjosi „barbariškų“ tautų palikimu ir skirtumais, kiek kryžiuočiai domėjosi baltų religija. Aivaras Lileika savo teorijas vadindamas teisingomis ir turėdamas gerą iškalbą, sugeba taip puikiai paskleisti propagandą, kad suklaidina nemažą dalį visuomenės. Daug jaunimo karštai tiki kiekvienu jo žodžiu. Imdami save vadinti sarmatais, jie pradeda niekinti Lietuvos valstybę, tyčiotis iš nesarmatiškos Lietuvos vėliavos, Lietuvos pavadinimo ir apskritai lietuviško tautiškumo. Panašiai kaip sovietai klastodamas istoriją, A. Lileika prisideda prie pilietiškumo Lietuvoje naikinimo. Turėtų būti tikra sarmata.
Alternatyviosios istorijos propaganda
Bet koks totalitarinis režimas pirmiausia mokyklose peržiūri istorijos ir literatūros kursą. J. Stalinas pats asmeniškai suredagavo visus istorijos vadovėlius. Istorija formuoja tautos tapatumą, o ją pakeitus galima sukurti naują žmogų.
1934 m. Londone Ernstas Henris išleido dvi knygas, pasakojančias apie artėjantį Antrąjį Pasaulinį karą – „Hitleris virš Europos“ ir „Hitleris virš Rusijos“. Stebėtinai tiksliai autorius išpranašavo Austrijos ir Čekoslovakijos užgrobimą. Taip pat įžvalgiai numatyta, kad kovoje prieš SSRS Hitlerį turėtų paremti Japonija, Suomija, Didžioji Britanija ir Baltijos šalys. Keista, tačiau autorius aprašė net ir Leningrado blokadą. Hitlerio baigtį autorius nurodė gana keistą: jo nuomone, naciai pralaimės, kai prieš A. Hitlerį sukils vokiečių proletariatas. Vėliau paaiškėjo, kad Ernstas Henris iš tiesų yra sovietų žvalgo Semiono Rostovskio slapyvardis…
Sovietai sukūrė ir ne vieną animacinį fimuką vaikams, kuriuose vaizduojamas šlovingos Raudonosios armijos pasipriešinimas kapitalistams. Kapitalistai šioje animacijoje kažkodėl dažniausiai nstebėtinai panašėdavo į Didžiosios Britanijos ministrą W. Čerčilį.
Pseudoistorija, kurioje iškraipomi istoriniai faktai, o juo labiau bandoma įrodyti, kad viena ar kita valstybė užėmė didesnę teritoriją nei iš tiesų, dažniausiai skatina nepagrįstą imperializmą, siekį atsirevanšuoti, užkariauti didesnes teritorijas ir, nelaimei, tokios fantazijos, jei bandoma įrodyti jų teisingumą, gali nulemti ne vieną nereikalingą konfliktą.
Jonas Basanavičius taip pat teigė, kad Lietuviai yra Trakų palikuoniai. Tai ką – ir Basanavičius – Lietuvos priešas? Trakų gentimis laikomi Getai ir Dakai. Romėnų rašytojas Ovidijus daug kartų rašė, kad Getai ir Sarmatai sudarė sąjungą. To pasekoje buvo įkurta Dakijos valstybė. Rumunų kalbininkai mano, kad Dakijos sostinės pavadinimas Sarmizegetusa sudarytas iš dviejų žodžių – Sarmužė ir Getušė. Daugelis šiuolaikinių kalbininkų Trakų, Getų ir Dakų kalbas priskiria Baltų kalbų grupei.
Wikipedia laikoma rimtu šaltiniu. Joje rašoma:
“Yra keliama ir kita sarmatų paplitimo versija. Pagal ją sarmatai nepriklausė iranėnų gentimis. Jie skirstėsi į Europos ir Azijos sarmatus. Europos sarmatai gyveno tarp Juodosios jūros ir Sarmatų vandenyno (nuo XVII amžiaus vadinama Baltijos jūra), Azijos – Vidurinėje Azijoje. Ši teorija remiasi senovės graikų ir vėlesniais žemėlapiais, kuriuose aiškiai nurodytos sarmatų gyvenamosios ribos bei gentys, kurios priklausė europinių sarmatų genčių sąjungai. Tarp tokių genčių randame paminėtus galindus, venedus, sūduvius, jotvyčius (gali būti taip vadinami jotvingiai).
Europos Sarmatija Ptolemėjaus žemėlapyje 1598 m.)Europinių sarmatų genčių sąjunga sužlugo neatlaikiusi hunų puolimo. Dalis genčių (alanai) dalyvavo Atilos žygiuose. Šios teorijos, be visa ko, grindžiamos sarmatų naudojamų simbolių (šerno galva, raitelis vytis ir t. t.) panašumu su vėlesniais baltų genčių ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės simboliais, sarmatų ir baltų ginkluotės panašumu, laidojimo ypatumais bei kai kada vietovardžių analize (didžiojoje dalyje tarp Baltijos ir Juodosios jūrų vietovardžiai aiškiai baltiškos kilmės ir nekito tūkstantmečius).
Naujausi genetikos tyrimai[2] patvirtina Rytų Europos tautų kilmę iš sarmatų arba skitų, kuriems būdingas R1a genas. Šis genas būdingas tautoms, kalbančioms indoeuropiečių kalbomis: indoiranėnams, Mikėnų civilizacijos graikams, makedoniečiams, trakams, dabartiniams baltams ir slavams. R1a genas laikomas dominuojančiu tarp protoindoeuropiečių. R1a atsiradimas siejamas su Kurgano kultūros susiformavimu šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje 7000-3000 m. pr. m. e. Vėliau (apie 3200-1800 m. pr. m. e.), išplitęs į vakarus ir šiaurę iš Jamno kultūros iki dabartinių baltų žemių ir archeologų siejamas su virvelinės keramikos ir kovos kirvių kultūros atsiradimu. Taip pat paminėtinas ir šio geno paplitimą į rytus, kur teritorijos siekė Centrinę Aziją, Iraną ir Indiją. Indoeuropiečių kalbos sanskrito atėjimas į Indiją sietinas su šio geno migracija. Daugiau nei 70 proc. brahminų (aukščiausios induistų kastos atstovų) turi R1a1 geną.”
Įdomu, kad Brahmanai save vadina Šarma:
http://en.wikipedia.org/wiki/Sharma
įkyrios mintys Hetai(H- et).Getai (g-et)o toliau tur but Letai(L-et) o jų Šalis Letuva(Šiluva,LAukuva ir t.t.)na o iš čia Latvija ir Lietuva(dėl balsių kitimo) .ar ne per daug sutapimų?
Autorė be reikalo švaistosi tokiais žodžiais kaip “pseudoistorikai”, nes istorijos pažinimas, sulig kiekvienu atradimu, keičiasi ir tada tas, kuris ką tik buvo teisus, jau pasidaro nebeteisiu.
Įdomiausia, kad šį žodį dažniausiai vartoja Lietuvos istorikai – patys nieko įdomaus liaudžiai pateikti nesugeba,todėl pavydi tiems, kurie ką nors randa.
Be to.
Iš kur autorė paėmė tokią žinią, kad Stalinas pats peržiūrėjo (redagavo?) istorijos vadovėlius?
Jei tai tikra, tai būtų gerai, kad nurodytų šaltinį.
Būčiau dėkingas.
dėl Rusų .tada ruseno pas visus .ir vadinti kaimynus tais pas kuriuos rusena.Tur būt pasiklystum.Kiek žinau pavadinimus tautoms duodavo kaimynai.O rusų tauta kūrėsi lietuvių žemėse atsikėlus slavams.Pagrindinis skirtumas-lietuviai gyveno trobose.(miškų gyventojai). Slavai-žeminėse(stepių kur mažai medžių įprotis).Kaip lietuvis vadins toki kaimyną- rusiniai.o jeigu rusiškai pagal skambėjimą-русини.Jei apie save gaunasi-русини мы. kas nesunkiai virsta -русскимми.Nemanau kad čia kas ruseno ar švediškai irklavo o tuo labiau rasa iškrito.Gyvenime dažniausiai būna daug paprasčiau.Svarbiausia ,kad aišku būtu.
Labai idomi jūsų mintis. Ne su viskuo sutinku, bet tai ką jūs šiuo postu išreiškėt, aš TIKIU, kad tai labai arti tiesos. Pagarba.
Iš tokių, mažų, mozaikos gabaliukų ir galima susidaryti teisingą paveikslą.
Kaip paprastai, veiksmažodžiai suteikia daiktąvardžiams prasmę. 🙂
Dakai, Getai, Trakai kovomis sugraikinti ir suromaninti, o pietiniai I a. – suslavinti.
Jonas Basanavičius (1851-1927)darė išvadą, kad Baltai – Trakų palikuonys…-CHA
Ar tikrai MILK, MILCH – nuo ž. MELŽTI ?
MELŽTI IR MILK yra iš Indoeuropiečių MILGTI.
Na gerai, sakykim genas yra, prokalbė bendra, simbolis bendras . Bendras su kuriom tautom ? Su lenkų , rusų, ukrainiečių,baltarusių (slavų) ir lietuvių,latvių,prūsų.
Tai vadinasi, taip pat sėkmingai sarmatų paveldą gali sąvintis VISOS minėtos tautos. Ir beje, sėkmingai tą daro (kas moka lenkiškai – aplankykit jų internetinius puslapius,kas nors gal paskaito ir baltarusių pretenzijas į LDK paveldą).
Kaip sėkmingai? Tereikia nuvažiuoti į Vilniaus apylinkes ir palyginti, ar lietuviai-sarmatai ar slavai-sarmatai įsitvirtina. Tereikia paimti Vytauto laikų žemėlapius ir dabartinius. Nereikia ir Ptolemėjaus.
Sarmatai mano supratimu – tekančios saulės (žarą matantys,t.y. rytų) žmonės. Romėnams tai buvo visos tautos į rytus nuo jų, dabar tai būtų tas pats kad visą Rusiją, Kiniją, Japoniją vadintume viena Tekančios saulės šalimi. Ir tai būtų tik mūsų pažinimo bėdos, mažai turinčios bendro su realybe. Dabar įsivaizduokim Mongolijos siekį ,,pasisavinti” , kad ir istoriškai visas minėtas teritorijas , remiantis (hipotetiškai) mūsų nupieštu žemėlapiu. Graudžiai juokinga . Ir svarbiausia – ką tai duoda pozityvaus šiandienai?
Žaidimų su žodžiais mėgėjams siūlau ir
VAR B : terminas sarmatai kilo iš siaur+matai (siauraakiai)
Var C: šliachta – iš šuol+lekia , Poliak – iš pole+lech (lauku lekia) . Pabandyk šuoliais lėkti per lietuviškas girias
Var D: Mirusių deginimo paprotys plito iš pietryčių. Žirgai paplito iš pietryčių stepių . Ten kurganų kultūra . Aplink kurganą prismaikstydavo kuolų, pasmeikdavo ,,visą karaliaus kariauną – asmens sargybą” ir PALIKdavo POLElikus/palaikus arba ŠALIAlikus/šaliachus
Lietuvių kalba sena, todėl su ja reikia elgtis YPAČ atsargiai , nes kitaip asmeniškai galiu ,,įrodyti” kad Kecalkoatlis buvo vyriausias Žemaičių žynys KietsAukotLiej-is išliedavęs alkoje aukojamą alų, teleportavęsis į Pietų Ameriką, pasinaudodamas upės tėkmės magija (žiūr. K.Kastaneda), t.y. Toli-nutekėjęs – Tol-tekas . Jis bandė išmokyti vietinius aukoti gėles ir medų vietoj žmonių aukų ir ruošė šalį baltaodžių žemaičių atėjimui (emigracijai), kurią matė būsiant reikalingą. Štai ir siužetas fantastiniam lietuviškam bestseleriui , ne blogesniam už Harį Poterį.
Sarmatų palikuonys, kalbantys ir rašantys lietuviškai, rašykite fantastines knygas. Galiu padovanoti daug superinių siužetų. Padarykim Lietuvą mitų ir stebuklų tėvyne. Bus superinis indėlis Lietuvos atgimimui.
Aš rimtai.
Viskas gerai, bet spjaudyti į savo lizdą, gal nereikia. Tai nėra išminties požymis.
Aš gink Dieve nespjaudau į lizdą , bet šiek tiek autoironijos manau nepakenktų visiems ,kurie JAU ŽINO šimtaprocentinę tiesą ir dėl savo žinojimo pasiryžę kitaip manančiam perkąsti gerklę. Juk kai taip nepakančiai reaguojame, tai ir traukiamės iš žemėlapio. Argi ne taip ?
50/50 🙂
Pavadinimas Seuromatai kilęs nuo Graikų žodžio SEUROS, reiškiančio DRIEŽAS. Manoma, kad taip ši gentis buvo pavadinta dėl to, kad naudojo vėliavas, kurios turėjo driežo, žalčio ir vilko bruožų. Pavadinimas Sarmatai kildintas iš Indoeuropiečių KARM-, reiškiančio SUŽEISTI (angliškai HARM). Bet, mano nuomone, labiausiai tikėtina, kad pavadinimas kilęs iš Latvių žodžio SARMA, reiškiančio ŠARMA.
Kažkur, netoli ir SANSKRITAS.
शर्मद zarmada adj. making prosperous,conferring happiness (http://spokensanskrit.de)
σαύρα, ἡ 1. driežas; 2. membrum virile (Senosios graikų kalbos žodynas , 2009-2011 VU)
sarma šarma, šerkšnas sarma matos prk. – plaukuose šarma (Latviešu—lietuviešu vārdnīca, http://www.letonika.lv)
Kam idomu – galite paskaityti apie lenkus-sarmatus: http://en.wikipedia.org/wiki/Sarmatism
Visi, kurie bandote priestarauti Miglei, elementariai iveskite Sarmatism i google -> turesite daug malonaus skaitymo, daugiau nuomuoniu ir galvojimo savo galva.
Koks prieštaravimas, jei suprasti neina 😀
“Vienas iš tokių „istorikų“ yra Česlovas Gedgaudas parašęs knygą „Tautos atminties beieškant“. Pastarojoje autorius teigia…”
http://mintvinetu.com/lt/book/tautos-atminties-beieskant
Prašyčiau autorės nesimėtyti purvais ant tikrų Lietuvos istorikų, tokių kaip Aivaras Lileika, Jūratė Statkutė De Rosales, Marijos Gimbutienės ir kitų, o geriau pasiskaityti jų atradimus ir truputėli pagalvoti, gal musų “didieji istorikai”, tokie kaip Alfredas Bumblauskas meluoja, ir pasidomėti, kokioms jėgoms jie atstovauja. Įdomu, kodėl šiandieninės Lietuvos jaunimas yra mulkinamas tokiomis TV laidomis “Aš myliu Lietuvą” ar “Ateities Lyderiai” ir pan., kodėl mūsų garbingos šalies istoriją yra tapatinama su krikščionybės istorija? Kodėl Mindaugas vadinamas karaliumi? Mano manymu, čia tas pats, jeigu pirmuoju LR prezidentu butu vadinamas A. Sniečkus:)
Apskritai, paskaitęs šį straipsnį, įtariu kad autorė nėra skaičiusi nieko daugiau nei vidurinės mokyklos (politiškai patogios) istorijos vadovėlį. O gal jai kai kas padiktavo, kad parašytu tai? 🙂
Na taip… tokios klaidos garbes nedaro, painiojant Greima ir Gedgauda (nors knygu pavadinimai ir labai panasus).
Tamsta autore, kai turėsi tiek išsilavinimo ir patirties kaip Gedgaudas tada ir dėstyk savo “teorijas”
Pritariu.
Pritariu!!!
Ko šūkauji vidury nakties, kaip biesas.
Gėda Miglutei. Nebus kur akių ateityje dėti už šį raštą.
Norėtum .
Didziule geda ir sarmata straipsnio autorei bei bumbliauskui is mazosios raides. Didziule pagarba Aivarui Lileikai, M. Gimbutienei, M. Statkutei de-Rosales ir Gedgaudui ir kitiems Didiems mokslininkams, katrie siekia atkurti Tikraja Tiesa!!!!
Net ir sovietiniais laikais vienoje iš respublikų – Armėnijoje – studentai buvo supažindinami su Sarmatija. Armėnija – pietinė Sarmatijos dalis.
Gilindamiesi į savo šalies istoriją žmonės apsijungia, o tai ir yra tikrasis pilietiškumas. Net, jei nuomonės nesutampa… 🙂 🙂
Didziule geda ir sarmata straipsnio autorei. Didziule pagarba Aivarui Lileikai, M. Gimbutienei, M. Statkutei de-Rosales ir Gedgaudui ir kitiems Didiems mokslininkams, katrie siekia atkurti Tikraja Tiesa!!!!
Ko šūkauji vidury nakties, kaip koks biesas.
Gerb. Andriau, viską reikia tikrinti savo galva. Bet reikia tai daryti ramiai , gerbiant ir kitokias nuomones. O dabar šūkaujate, kaip komsorgas per spalio revoliucijos paradą. Deja teko juose dalyvauti, ir žinokit, nieko iš tų šūkavimų gero nei pirmiau , nei dabar neišsirutuliojo. Ir neišsirutulios niekas kitas ,tik nauji kommsorgai,paradai,persekiojimai,gulagai… Tada buvo ,,didysis” Leninas dabar jau kiti. Nereikia šito …
Bet Jūs jaunas ir į mano žodžius tikriausiai nekreipsit dėmesio. Prisiminsit tik žymiai vėliau. (Gerai ir tai…)
Na, va. Iš kur tiek pykčio… ? Deja, labai nusivylęs turiu pranešti, kad straipsnyje daug keistų dalykų. Daug kartų girdėjau Aivarą kalbant apie minimus dalykus, bet kad jis būtų taip sakęs…. 🙂 vaje, vaje
“apsilažalino” nargėnaitė, konkrečiai…
Skirtingai nuo Aivaro Lileikos, kuris savo nuostatas bent kažkaip paremia, straipsnio autorė apskritai skaldo malkas iš oro. Tiesiog dėsto savo nuomonę niekuo nepagrįsdama ir dar pamiršta, kad istorija, tai ir politikos įrankis ir atskirų istorikų asmeninis supratimas bei nuomonė. Keista, kad dėstydama savo fantazijas autorė net neužsiminė apie archeologinius radinius, palaidojimus, kalbotyrą tame “dideliame plote”, apie genetinius tyrimus ir mūsų tapatybę su skitais ar sarmatais, istorinius raštus (romėnų, graikų, ispanų) ir pan. O gal pati nežino, yra nepakankamai įsigilinusi ir nekompetetinga rašyti tokio pobūdžio straipsnius klaidinančius visuomenę ir griaunančius valstybingumą, o dar svarbiau tautiškumą? Gėda.
Nu bet koks protingas zmogus zino kad istorija nera negincijimas ir nustatytas tiksliai dalykas kaip kad teigiai tas straipsnis. Istorjoje akademiniam moksle turi buti svarstomos visos gamimybes ir rimtai tyrinejami kad ir kaip isgalvotin…ai ir nesamoningai atrodantys teiginiai. M.Nargėlaitė toki straipsni rasydama tik parodo kad ji nieko apie istorijos moksla akademiniu atzvilgiu nenusimano ir tik kartoja kitu zmoniu nuomones kaip kad lygtais tai sventa teisybe. Zema it apgailetina prastos muzikaites samprata tas straipsnis rasytas nevertas rimto demesio.
Nieko nuostabaus. Jeigu lenkas save laikė sarmatu, žinant, kad paprastas lietuvis nekentė lenko, teko užsiklijuoti Romos etiketę. Jei staiga lenkas pradėtų save vadinti lietuviu, o lietuvius kokiais kitais atsilikėliais, nenustebčiau, kad lietuvis pradėtų save vadinti, kad ir baltarusiu, kad tik ne lenku. O kad visą laiką visi savinosi Lietuvos istoriją, tai jau ir visiems užsieniečiams darosi aišku. Tik ne mūsų bumblauskų pasekėjams ir valstybės niekinimo mašinai. Berods Sarmatija buvo kildinama iš žodžių Sar ir Mate. Kur Sar – tai Gardas prūsiškai, o Mate – Motina. Motinos gardelis. Kaip, kad miestai slaviškai -gradai, Leningradai, Petrogradai… Iš kur čia tie siauraakiai atsirado? Autorės straipsnis suveliant autorius, labai jau gėdingas. Tokios klaidos ir yra psedoistorija.
MIGLE,NEPŪSK MIGLOS,TARP TOKIŲ TYRINĖJIMŲ IR GIMSTA TIESA.KĄ TAI BLOGO DUODA MUMS,TIK GĖRĮ,ŽINOMA REIKIA ATSIRINKT,BET TAI GERIAU NEI TAVO MIGLA…….
VIKIPEDIJA:Naujausi genetikos tyrimai[2] patvirtina Rytų Europos tautų kilmę iš sarmatų arba skitų, kuriems būdingas R1a genas. Šis genas būdingas tautoms, kalbančioms indoeuropiečių kalbomis: indoiranėnams, Mikėnų civilizacijos graikams, makedoniečiams, trakams, dabartiniams baltams ir slavams. R1a genas laikomas dominuojančiu tarp protoindoeuropiečių. R1a atsiradimas siejamas su Kurgano kultūros susiformavimu šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje 7000-3000 m. pr. m. e. Vėliau (apie 3200-1800 m. pr. m. e.), išplitęs į vakarus ir šiaurę iš Jamno kultūros iki dabartinių baltų žemių ir archeologų siejamas su virvelinės keramikos ir kovos kirvių kultūros atsiradimu. Taip pat paminėtinas ir šio geno paplitimą į rytus, kur teritorijos siekė Centrinę Aziją, Iraną ir Indiją. Indoeuropiečių kalbos sanskrito atėjimas į Indiją sietinas su šio geno migracija. Daugiau nei 70 proc. brahminų (aukščiausios induistų kastos atstovų) turi R1a1 geną.[3]
Tikros mokslines hipotezes naturalu, kad yra kiek atitrukusios nuo realybes ar fantastiskos. Be to juk nebutu nei lektuvu, nei traukiniu, raketu ir t.t. Teoretikai fizikai ir matematikai yra bene didziausi fantastai. Taigi moksle hipotezes, kad ir fantastiskos nera jokia problema. Tas pats galioja ir istorijai. Kitas klausimas yra hipoteziu irodymas, pagrindimas vartojant ivairius kiekybinius, kokybinius ir lyginamuosius metodus. Panasu, kad straipsnio autore su siomis paprastomis taisyklemis nera susipazinusi. Be to straipsnyje kritikuodama vienas “pseudoistorijas” remiasi kitomis pseudoistorijomis pati tuo pripazindama, kad kalba tiesiog ne apie istorija, o apie tikejima ir isitikinimus. Jeigu atmesti isvedziojimus tai straipsnio pagrindine mintis, kad mokyklose turejo likti tarybiniu laiku vadoveliai su aiskiais atsakymais i visus klausimus. Is kitos puses reiktu pritarti, kad istorija yra neatsiejama nuo propagandos ir visos valstybes tuo uzsiima labai rimtai. Lietuvoje gal ir yra ta beda, kad oficialios mokslo institucijos bent iki siol neuzsieme diskutuotinu istorijos klausimus nagrinejimu, viesomis diskusijomis ir tuo sudare salygas ir buitines istorijos (jei taip galima issireiksti) sklaidai.
Ko čia peštis,kai vis tiek iki laiko mašinos sukūrimo nieko tikro nežinosim.Koks skirtumas,kurie kažkada buvo vienais iš mūsų protėvių? Vistiek dabartinė tauta per paskutinius 500 metų gavo tiek priemaišų,kad protėvių ratas labai jau išsiplėtė.Moldavų kalnų piemenų dainos jų kalba ДОЙНА. Baškirų ir kazachų moterys turi galvos apdangalą,labai jau panašų į lietuvių nuometą.Aplinkinių tautų kalbose druska – sals, salz,СОЛЬ.O lietuvių-DRUSka,kai tiurkų(totorių,pečenegų,Chazarų)- TUZ.Bet juk ne druskiname,o sūdome,sūrus, sūrymas.Gal kažkada pirkdavo druską iš pietuose gyvenančių tiurkų(Ukrainos pajūryje iki šiol ją kasa) ir pavadino ,kaip pardavėjai ją vadino,tik priesagą pridėję.Genai toje teritorijoje jau 2000 metų intensyviai maišosi,vienur gavosi vienoks kokteilis ,kitur kitoks. Baltų ir slavų genai tie patys,tik proporcijos skiriasi.Lenkai iš stepių atėjo į miškus,todėl save pavadino Laukų gyventojais ( pole ).Rusai… Rusų valstybę sukūrė Švedų vikingai.Į slavų žemes atėjo per ugrofinų.O Suomiams iki siol Švedija – Rocke.Matyt todėl laisvos gentys vikingų valdomas ir pavadino РУССКИЕ.Pažiūrėkit į linksnį,aiškiai sako,ne KAS,o KIENO.Beje,alternatyvias istorijos hipotezes kurti reikia.Tik nereikia pačiam nuo jų svaigti Nes jos visos teisingos arba ne. 50/50.Ir mes turėjome daug protėvių. Nereikia kabintis tik prie vienų
Pašnekėjai neblogai, bet pabaigei tai žydiškai: есть два лучших мнения. :0
🙂
Gerai, kad cia pateikiamos ivairios nuomones. Svarbu, kad mintis juda i prieki. Giliau isigiline i istorija supras, kad Migle del jaunumo yra prisirisusi prie vadoveliniu tiesu. Kai subres prades placiau ziureti i praeities tyrinejimus. Del tokio rasinio nereiktu per daug isikarsciuoti. Tik jos niekinantis poziuris i kitokias nuomones yra visiskai nepriimtinas. Bet gal zmones daugiau pasidomes jos niekinamais “pseudoistorikais” ir isples savo akirati. Matulis
Gal sakau autorei prieš kritikuojant kitus autorius reikėtų bent jų parašytų knygų pavadinimus teisingai ir be klaidų pateikti skaitytojams. Gerbiama negerbiama panele Migle, ponas Česlovas Gedgaudas parašė ne “Tautos atminties beieškant”, o “Mūsų Praeities Beieškant” jei jūs nesugebėjote net gerbiamo autoriaus knygos titulinio lapo teisingai nusirašyti, tai gal jūs tos knygos apskritai net skaičiusi nesate, o tik kaip įprasta snobams, kritikuojate viską kas yra dabar madinga kritikuoti, ypač taip daryti mėgsta “bumblauskinės” pakraipos istorikai. Gal panele pirmučiausiai perskaityk Č Gedgauda, o paskui kai į jį įsigilinsi ir apmąsčiusi visą tai ką ten autorius yra surašęs ir sudėliojusi į lentynas pamatysi kad Č Gedgaudas daug kur yra teisus, galbūt net visur kur jis yra surašęs mūsų istoriją yra gryniausia tiesa, bet ne viską taip greitai pavyksta patikrinti.
O dabar dėl tų šaudymų iš patrankų Durbės mūšyje, panele nemaišyk žanrų ir autorių. Č Gedgaudas niekur nėra rašęs apie Durbės mūšį kur lietuviai būtų naudoję patrankas ir dar skobtas iš medžio kelmų, čia panelė yra jūsų gryniausias melas ir pramanas už kurį būsite priversta atsiprašyti, o tarp kita ko apie parankų panaudojimą rašė toks tūlas Pichel savo knygoje “Žemaitiją”kurią taip mėgsta propaguoti Skarbalius ir jo žemaičių partija. Taigi panele negražu taip maišyti autorių ir tikėkimės kad netyčia ar per neapsižiūrėjimą esate taip parašiusi apie Č Gedgauda. Gal geriau ji pirmiau perskaityk, o tik paskui jei dar kartais kiltų noras bandyk jį sukritikuoti argumentais jei jų surasi prieš Č Gedgaudą, o ne tuščiais pliurpalais kaip dabar jį “kritikuoti” mėgsta kai kurie Lietuvos “istorikai”.
Man labai įdomu būtų sužinoti, kas tuos mūsų “istorikus” verčia taip nekęsti tų Lietuvai nusipelniusių ir iškilių asmenybių kaip Marija Gimbutienė, Česlovas Gedgaudas, Jūratė Statkutė de Rosales, arba kad ir dabartinis Aivaras Lileika, ar Juozas Šeimys su Lipovka, kažkaip dabartiniams “istorikams” jie labai neparankūs ir viešuose diskusijose jie absoliučiai vengia apie juos kalbėti, net nepriima jų pateiktų argumentų kurie yra išlikę istorijos archyvuose, kažin kodėl taip yra, kur čia ta baimė slypi, nejaugi jų yra tokie tvirti argumentai, kad “mūsų istorikai” deda į kelnes bijodami apsijuokti?
Labai taiklus ir adekvatus komentaras. Pagarba!
kai norisi atrodyti labai protingu,žinančiu tik savo tiesą,būtina pasmerkti kitaip mastančius .Tokius ,kaip GEDGAUDAS,ROSALES,GIMBUTIENĖ,Džordanas Bruno,Galileo Galilėjus,Kopernikas ir kitus”pseudo”.O dar geriau -Į laužą…į laužą JUOS.deja vienu kvailiu visados daugiau negu galvoji.
Gal pirma pats lipk į tą laužiuką – pasikaitink. 🙂
man nėra už ką- nenusipelniau
Na, mes tau tokį malonumą suteiksime iš kalno, taip sakant, 🙂 – juk žmogui, ne žydui. 🙂
Gerbiamas TIKRAS LIETUVI,labai ačiū už komplimentą.Žydų istorija buvo tokia,kad tarp jų kvailių neliko,juos tiesiog natūrali atranka padarė ne žydais.Jums norisi visada turėti vieną tvirtą nuomonę,o jei kas nors žingsnį į kairę ar dešinę –Šaudote be perspėjimo? Per praėjusius 100 metų žlugo 2 ideologijos,pagrįstos tokiu požiūriu.Norisi pabandyti ir Jums? Sėkmės.Pažiūrėjau kitiems skirtus Jūsų komentarus.Į laužą Jūsų nemesčiau,įdarbinčiau malkas skaldyt.Tai pilnai atitinka Jūsų mąstymo lygį.
Pasikoliok pasikoliok – gal palengvės.
Juk argumentų neturi ir mano teiginių nuneigti nesugebi.
Sėkmės. 🙂
Tiesa visad kažkur per vidurį,verčiau žiūrėkim kaip gyventi dabar.
Tai jau taip.Galime fantazuoti kiek norim,tik neįsimylėkime savo fantazijų.Kad ir kokios jos gražios.O pažiūrėjus į žemėlapį,tai 1000 metų atgal Lietuva buvo viena iš baltų žemių.Kaip ir Deltuva,Dainava,Sūduva.Didelė tuometinės Lietuvos dalis buvo dab. Baltarusijos teritorijoje.XIIIa.lietuvių kunigaikštis pajungė sau dalį kitų baltų ir pasivadino didžiuoju.Ilgainiui visa jo giminės valdoma teritorija kaimynų pavadinta Lietuva.Manau,kad visus baltus vadinti lietuviais ir mūsų protėviais taip pat tikslu, kaip Maskvoje dabar gyvenančius slavus vadinti lenkais ar čekais.Esame maža dalis kažkada buvusio didžiulio kamieno.Išlikome,nes geriau mokėjome gintis.Gerai būtų,jei ir toliau tai sugebėtume.Geriau apie tai ir pagalvotume,nesidraskę dėl kiekvienas savo tiesos. Visose yra kažkiek realybės,geriau apdailinti aštrius kampus ir sudėlioti vieną vaizdą.
Atrodo kad jėzuitai autorei diktavo tekstą greitakalbe ir ji neviską išgirsdama blogai susikonspektavo, o po to su klaidom ir nurašė nes pati apie ką rašo nė lašo neišmano. Graudu kai tautiečiai šitaip save žemina ir kitus į tą žemumą murkdo. Man belieka tik pasakyt sarmata, ir paklaust ar kuri dar kita kalba turi tokį panašų žodį su tokia aiškia reikšme, kaip ir autorės išjuokiama buvusi “valstybė”
Aiškiai matosi, kad straipsnyje minimo “guru” idėjos labiausiai priimtinos savęs nerealizavusių vyrukų rate. Jie nesugeba gyventi pilnatviško gyvenimo, todėl sėdi prie kompų apsvaigę nuo Sarmatiškos didybės, tačiau patys neturi nė lašo sarmatos-gėdos ir besarmatiškai užsipuola Miglę, kuri kiekvieną savaitę turi jėgų ir kūrybiškos energijos parašyti straipsnį lietuviškos dvasios stiprinimui. Miglės veikloje ir straipsniuose labai aiškiai pasisakoma prieš krikščionybę, už baltišką kultūrą, kurią visuomet krikščionybė persekiojo ir persekioja, bet skystablauzdžiams besarmačiams tai nė motais- jie senu tarybiniu saugumietišku papročiu viską apverčia aukštyn kojomis ir Miglę apšmeižia sąjunga su jėzuitais, bažnyčia ir t.t. Ir ką gali pasakyti apie Lietuvos vyrus, kurie taip idiotiškai puola merginą, perskaičiusios šitą straipsnį lietuvaitės?- “Viso gero, susirasim užsienyje vaikinu, kurie mokės apginti merginą, ją mylėti, nebijoti atsakomybės sukurti šeimą.”
Migle, visų tikrų lietuvių vyrų vardu atsiprašau už tuos pienburnius, dėsime visas pastangas, apginti ir pasirūpinti Lietuvos merginomis ir moterimis.
Kas bijo kritikos, tas nežino ar yra teisus.
Na jau šitas autorės straipsnis tai niekaip neprisideda prie lietuviškos dvasios stiprinimo, kaip čia beteigtų Vyras-lietuvis. Ir aš labai pritariu kietiems komentatoriams, nes jei jau žmogus, kuris, atrodytų, domisi lietuvių praeitimi, tikrąja religija ir kultūra, taip rašo, tai ko tada iš kitų norėt… Nesakau, gal ne visos tos autorės pseudoistorinėmis vadinamos hipotezės apie lietuvių praeitį yra teisingos, bet reikia tik gerbti žmones, kurie ieško, tiria, rašo darbus apie tuos lietuvių tautos istorijos tarpsnius, apie kuriuos “oficialioji istorija” begėdiškai tyli, pradėdama mūsų istoriją tik nuo susidūrimo su krikščionybe, kai baltai šioje žemėje, ant kurios visi dar stovime, gyvena jau daugiau nei 5000m. Maniau, kad autorė yra už lietuviškumo puoselėjimą, senosios lietuvių kultūros ir religijos išsaugojimą, mūsų istorijos išmanymą, bet kaip pasirodė iš šio straipsnio, ji labiausiai bijo, kad Lietuva netaptų imperialistine valstybe ir neimtų, kaip Stalinas ar Hitleris pulti tautų, kurios galimai anksčiau jai priklausė… Mat būtent tai, pasak jos, skatina istorinės teorijos apie didžią Lietuvos praeitį… Kažkokia nesąmonė. Siaubingas nevisavertiškumo kompleksas įkaltas net ir jaunų žmonių širdyse bei protuose, verčiantis iškart atmesti ir net bijotis minčių, kad Lietuva ir lietuviai gali turėti didingą ir garbingą praeitį, kurią patvirtinančių faktų – begalės.
Kodėl tokios rašliavos atsiranda lyg ir padoriame tinklapyje?
Nieko nera blogiau kai dalis tautos(tikiuosi maza)yra parsidaveliai,isdavikai,lendantis i viena vieta be muilo reksniams kaimynams imperialistams.Tai kokiais argumentais yra irodyta,kad C.Gedgaudas,J. Statkute de Rosales, M.Gimbutiene,A.Lileika ir kiti neteisus ir visiskai nusikalba.Argumentas vienas-jie turi uzsigrobe placias teritorijas,sukure reksmingas totalitarines valstybes,tai supraskit kvailiai ir visuomet taip buvo.Nieko panasaus nebuvo.Tai kada tie slavai,germanai istorijos arenoje pasirode? 6-7 amziuje po kristaus. Paskui krikscionybes padedami asimiliavo greta buvusias sarmatiskas gentis.Ka ar nematot kieno kalba seniausia, graziausia, sudetingiausia.Susiformuot kalbai reikejo laiko,salygu,isminties,pagaliau dvasingumo. Tos naujai besiformuojancios -asimiliuojancios padermes, nesugebejo gerai pamegdzioti savo mokytoju sarmatu.Lengva is kalbos metyti galunes ir piesagas bei kitus dalykus.Gavosi tas ka matome siandien.Lietuviui puikiai matosi,kad rusu kalba susiformavusi musu kalbos pagrinduose.O kiek vokieciu kalboje lietuvisku zodziu ypac pauksciu zveriu pavadinimuose.Sovietu kariuomeneje man teko viena uzbeka mokyti rusu kalbos.Jis greit padare isvada,kad lietuviu ir rusu kalbos panasios. Jei panasios tai kilusios is vienos saknies.To niekaip negeba suprasti musu tautieciai,besistengiantys kritikuoti,autoritetus, kurie vistiek issikovos savo vieta po saule,kaip,kad issikovojo rupintojelis nors jis yra romuvietiskas.Pirma ismokim tiek kalbu,kiek mokejo ar moka sitie zmones,kuriuos vadina pseudoistorikais. Tai tegu irodo,kad naujos mintys neteisingos ir tegu pateikia argumentuotus irodymus,kad senos dekadentines teorijos teisingos.