www.alkas.lt
Vyriausybė paskirstė lėšas, biudžete numatytas tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms tikinčiųjų reikmėms.
Didžioji dalis lėšų skiriama gausiausiai Lietuvos religinei bendruomenei – lotynų apeigų Katalikų Bažnyčiai – tai sudaro 1,6 mln. litų iš numatytos 1,8 mln. litų sumos.
Remiantis ankstesniu sutarimu su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis, jų reikmėms biudžete numatytos lėšos skirstomos taip: kiekvienai tradicinei tikybai skiriama po 10 tūkst. litų bazinės paramos ir prie jos pridedama kintanti dalis, kuri priklauso nuo tikinčiųjų skaičiaus.
Kita lėšų dalis pasiskirstyta kitų religinių bendruomenių vadovybėms: Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai – 92,1 tūkst. litų; Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai Tarybai – 23,5 tūkst. litų; Rytų Sentikių Cerkvės, neturinčios dvasinės hierarchijos, Vilniaus sentikių religinei bendruomenei – 2,2 tūkst. litų; Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios Konsistorijai – 21,4 tūkst. litų; Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui – Muftiatui – 11,7 tūkst. litų; Lietuvos žydų religinei bendrijai – 7,7 tūkst. litų; Kauno žydų religinei bendruomenei – 2 tūkst. litų; Vilniaus miesto žydų religinei bendruomenei “Chassidie Chabad Lubavitch” – 1 tūkst. litų; Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui – 10,2 tūkst. litų; Lietuvos karaimų religinei bendruomenei –10,1 tūkst. litų.
Valstybės biudžeto asignavimai okupacijos metais nukentėjusiems tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms tikinčiųjų reikmėms skirstomi nuo 1994 metų. Lyginant su 2008–2009 metais, lėšų suma sumažinta 45,5 procento.
Reklama
Nėra susijusių.
kazkaip skaiciavimai prasilenkai su realybe. 1.6 milijono is 1.8 yra beveik 89 procentai, kai Romos kataliku is visos pagarbos jiems tikrai nera tiek, skirstytojams su matematika labai blogai. Kitas tame reikale dalykas yra ne pirma karta pastebimas lesu skirstymas pries suzinant apklausos ar surasymo rezultatus. Skubama, verciamasi per galva. Ar tikrai vadinas laukiama prastu skaiciuku ? Ir dar pastebejimas. Kodel neduodama visoms religinems bendrijoms, toks vaizdas, kad pvz Lietuvos Senoves baltu tikejimo bendrija neturetu kur isleisti pinigu, nors simtai piliakalniu apzele, tukstanciu pilkapiu draskomi, nesaugomi, nepazymeti, aptriuse viskas, veiklos yra per akis. Bet ne, tam paciam sventoviu issaugojimo tikslui per sita reikala atzeria jiems, o kitiems per skurdu arba visai neegzistuojati kita biudzeta.
AAAA ievaras sunekas vel amsi, ateis laikas baznytininkai a nei sudilusio grasio negaus cia tik laiko klausimas…
Pritariu Algiui, kristoniu laikas Lietuvoje daryti
tvarka, eina i pabaiga.
Pacituosiu tikro Lietuvio (nežydkrikščionio) mintis:
“Kiti klausia, koks tavo reikalas, ko kišies į žydkrikščionybės reikalus? Ir mano, ir mūsų reikalas, nes tame juodabsurde tenka gyventi.
Tokios atneštos (vadinčiau – okupantiškai atsivilkusios) religijos nei gerbti, nei juolab remti padorus Lietuvis negali. Padorus žmogus turi daryti viską, kad tas brudas dingtų iš čia. O mes grįžtumėm į esybę – Gamtą.”
Dėl viso šio judaistbrudo lieka suprantama, kokio velnio maldos okupantų bastionams – iš manęs negautų nei cento.
Dalį pajamų mokesčio paskyriau Senovės Baltų religinei bendrijai, tačiau, vistik, visvien mano ir mūsų pinigus (iš biudžeto) prakeikta valdžia nutekino žydkrikšokupantams, bei kitiems importantams – ir toliau mus, Lietuvius, laikant bejėgiais avinais ir runkeliais.
Matote, čia remiamos religinės bendruomenės, kurios egzistavo nuo 1920 m. iki 1940 m. 🙂 Katalikų kunigus reikia paremti, nes juk ne vienas valdžios ir verslo vyras vis prašo panaikinti santuokos sakramentą ir vėl sutuokti bažnyčioje, netepsi -nevažiuosi 🙂
Žydkrikščionybės griebiasi brudai – laiminga viltimi atleidimų.
Dėl ko vaidenasi pilyse, istoriniuose požemiuose ir blogiuose? – Nes ten gėris nebuvo tapęs norma, o tik žydkrikščionistine siekiamybe.
Ta žydamžina gėrio siekiamybė – būti siekiamybe – ir yra brudas, kuris, lyg kasdieninis narkotikas, būtinai reikalingas žydkrikščionybės siekiamybei.
Žydkrikščionybei tiesiog būtini amžini nusikaltėliai, siekantys siekiamybės – gėrio.
Tai nusikaltėlių religija.