Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Seime paminėtos 25-osios Černobylio atominės elektrinės avarijos metinės

www.alkas.lt
2011 04 26 12:43
0
0
SHARES

www.alkas.lt

Černobylis, dead-cities.ru nuotr.
Černobylis

Šiandien Seimas plenariniame posėdyje paminėjo 25-ąsiąs Černobylio atominės elektrinės avarijos metines. Minėjime kalbėjo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius. 

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kviesdama pagerbti Černobylio aukas tylos minute, pabrėžė, kad lietuviškas žymuo šioje istorijoje garbingas ir kartu tragiškai skaudus. „Daugybė mūsų statybininkų, vairuotojų, gydytojų, kitų neįvardintų profesijų žmonių pakilo į pagalbą broliškai ukrainiečių tautai ir grįžo fiziškai ar moraliai suluošinti visam likusiam gyvenimui“, – kalbėjo Seimo vadovė. I. Degutienė išreiškė viltį, kad šiandien vykstantis minėjimas bus bent dalis simboliško atsiprašymo, padėkos ir simboliško moralinės skolos jausmo tiems, kas savo sveikatą ar net gyvybę paaukojo žiauriausiai 1986-ųjų technogeninei avarijai. 

1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominėje elektrinėje įvykusi katastrofa sukrėtė visą pasaulį. Nuo1986 iki 1990 metų Černobylio katastrofos likvidavimo darbuose dalyvavo apie 800 tūkstančių likviduotojų, tarp jų 7 tūkstančiai Lietuvos piliečių. 

Lietuvos judėjimo “Černobylis” pirmininko Prano Paškevičiaus kalba 

“Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekscelencijos, ponios ir ponai. 

Šiandieną, balandžio 26 d., sukanka 25 metai, kai įvyko viena baisiausių žmonijos istorijoje technogeninių katastrofų. Būtent taip vadinama Černobylio atominės elektrinės avarija. Ši liūdnai pagarsėjusi elektrinė buvo galutinai uždaryta 2000 m., bet iki šiol primena mums apie save ne tik naujojo sprogimo pavojumi, kuris kaip uždelsto veikimo bomba tiksi užkonservuota IV bloko sarkofage, bet ir įvairiomis ekologinėmis, socialinėmis ir sveikatos problemomis, užgriuvusiomis žmonių, dalyvavusių likviduojant avarijos pasekmes ir jų šeimų narių ateitį. Ekspertų skaičiavimu Černobylio sprogimas padarė 500 kartų didesnę žalą nei amerikiečių atominė bomba 1945 m. numesta ant Hirosimos. Jungtinių Tautų Organizacijos vertinimu nuo Černobylio avarijos nukentėjo virš 7 mln. žmonių, o radioaktyviais elementais buvo užteršta 17 valstybių teritorijų. 

IV Černobylio elektrinės reaktorius sprogo 1986 m. balandžio 26 d. naktį iš penktadienio į šeštadienį 1.23 val. vietos laiku. Tuometinė sovietinė valdžia, laikydamasi savo tradicijų, slėpė informaciją apie avariją ir jos mastus tuo pačiu pasmerkdama elektrinės personalą, gaisrininkus, vietinius gyventojus jei ne mirčiai, tai rimtai sveikatos praradimui. Tik po 2 parų, Švedijai užfiksavus savo šalyje padidėjusią radiaciją ir pradėjus skelbti pavojaus signalus, sovietinė valdžia suprato, kad tokio masto katastrofos nepavysk nuslėpti ir pripažino avarijos faktą. Pagal labiausiai nukentėjusių šalių Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos bendrus oficialius duomenis iš 800 tūkst. gaisrininkų ir kariškių, taip vadinamų likvidatorių, kurie po avarijos dirbo prie reaktoriaus ir valė teritoriją, 30 tūkst. gavo dozes viršijančias pusę (…), 25 tūkst. jau mirę, likusieji gyvi serga įvairiomis, susijusiomis su radiacija ligomis, tokiomis kaip plaučių vėžys, kraujo vėžys, leukemija, o taip pat širdies kraujagyslių bei virškinamojo trakto ligomis. 

Černobylio katastrofos padarinius patyrė ir Lietuva. Pirmiesiems radioaktyvių dulkių debesims praslinkus virš mūsų šalies likviduoti šios avarijos padarinių buvo siunčiami ir Lietuvos piliečiai. Jie važiavo ne savo noru, o vykdydami tuometinės valdžios nutarimus. Tačiau nors ir prievarta, daugiau kaip 7 tūkst. Lietuvos vyrų savo gyvybės ir sveikatos kaina garbingai gelbėjo pasaulį, Europą, savo šalį nuo branduolinio monstro. Pasaulinę politiką, susijusią su Černobylio atominės elektrinės avarija ir jos pasekmėmis Lietuvai, galima suskirstyti į keletą etapų. Pirmasis, visų labiausiai kritikuojamas, vyko Kremliui vadovaujant avarijos pasekmių likvidavimui ypatingo slaptumo sąlygos, informacijos apie avarijos mastą ir realų pavojų sveikatai ir gyvybei slėpimas, bravūriškai nusikalstamas patriotinio didvyriškumo ugdymas likvidatorių tarpe, be abejo, padidinus žuvusių ir netekusių sveikatos žmonių skaičių. Reikia pasakyti, kad dezimetrai privačiam naudojimui buvo uždrausti iki 1988 m., o pirmieji radiaciniai užterštumo žemėlapiai tapo prieinami tik 1989 m. Dar vienas juodas Černobylio politikos simbolis šiame etape buvo žmogaus orumą žeminantis kariškių panaudojimas avarijos pasekmių likvidavimui, parodantis, kad tuometinė valdžia buvo nepasiruošusi tokio masto avarijoms ir siuntė į branduolinį pragarą tuos, kurie pagal savo padėtį negalėjo nepaklusti įsakymams. 

Antrą etapą galima būtų įvardyti kaip informacijos sprogimą. Pasaulio visuomenė, spaudos, pajutusios demokratijos dvelksmą dėka 1990 m. apie tikrąjį Černobylio avarijos tragizmą informacijos buvo pateikta tris kartus daugiau negu 1988 m. Tiesa, tos pačios spaudos dėka įvairūs mokslininkai ir pseudomokslininkai, pateikdami savo skaičiavimus iki šiol kiekvienas savaip traktuoja radiacijos reikšmę ir poveikį žmogaus organizmui bei su tuo susijusias ligas. Atsakymas į klausimą, ar turės Černobylio radioaktyviosios nuosėdos Vakarų Europos gyventojų sveikatai ilgalaikių pasekmių, nežiūrint į tai, kad praėjo 25 metai, vis dar atidedamas vėlesniems laikams. Vakarų Europai Černobylio kliuvo mažiau, todėl ji gali ramiai miegoti, bet juk kliuvo. Menka paguoda, kad ukrainiečiai ir baltarusiai išsigims anksčiau nei likusieji. Net Jungtinių Tautų Organizacija, kuriai darė įtaką energetikai, nuo 2001 m. pradėjo teigti, jog nėra neginčijamų įrodymų, kad Černobylio radiaciją būtų galima laikyti žmonių mutacijos priežastimi. Neprisiminta, kad norėdama nuslėpti nuo pasaulio visuomenės dėmesio nusikalstamo Černobylio elektrinės darbo ir gelbėjimo darbų pažeidimus tuometinė sovietinė valdžia ėmėsi černobyliečių šlovinimo propagandos, kad buvo plačiai trimituojama apie černobyliečių didvyriškumą nieko nesakant apie tai, kad didvyriais likviduotojai daugeliu atveju tapo per prievartą, dėl neturėjimo jokio kito pasirinkimo ir dėl nežinojimo apie realiai jiems gresiantį pavojų. 

Pamirštos ir ilgalaikės ekologinės pasekmės. Dar likę gyvi avarijos pasekmių likviduotojai ir beveik iki nulio jiems amžinamos išmokos už prarastą sveikatą. Rekomenduota valstybėms, kurios galvoja, kad nukentėjo nuo avarijos, įvertinti susijusias socialines garantijas atsižvelgiant į nuosavą ekonominį potencialą. Jungtinių tautų komitetas Černobylio problemos sprendime prieš 10 metų padėjo tašką: nėra moksliniams tyrimams pinigų, nėra atsakymo į iškeltus klausimus, nėra ir problemų. Tik noriu paklausti, ar tikrai jų nėra? Juk Černobylis parodė, kad nelaimei nėra svarbi žmogaus rasė, tautybė ar lytis. Globalioms katastrofoms neegzistuoja valstybių teritorijos, politinės santvarkos ar muitinės postai. Radiacija sunaikina visus ir viską niekam nedarydama išimčių. Ar branduolinė katastrofa Japonijoje negrąžino visko vėl į 1986 metus? Ar nereikės vėl visko vertinti iš naujo ir pasaulio visuomenei bendrai priiminėti sprendimus? Ar ne per anksti pradėjo taupyti ten, kur gresia tokios bėdos, kokių neįmanoma niekada ištaisyti? Ar šiandieninis pasaulį valdančiųjų nusikalstamas elgesys su branduoline energetika neprives žmonijos prie išnykimo ribos? Štai klausimai, į kuriuos reikia kaip galima greičiau atsakyti. 

Baigdamas savo kalbą noriu padėkoti Seimo vadovybei, Seimo nariams už galimybę kalbėti iš šios aukštos tribūnos ir priminti jums, gerbiamieji Seimo nariai, kad mes, černobyliečiai, dar gyvi ir būdami mūsų šalies piliečiais, viso pasaulio akivaizdoje atlikusiais savo misiją Černobylyje, norime gyventi garbingai ir išdidžiai, tačiau jūsų priimti įstatymai leidžia mums tik gražiai būti palaidotiems”. 

Susiję straipsniai:

  1. Černobylio avarijos pasekmės Lietuvai po 25 metų vis dar neišryškėjusios
  2. JAV baiminasi artėjančio radioaktyvaus debesies iš Japonijos
  3. Bendrija „Atgaja“: Prieštaraujame naujų atominių elektrinių statyboms aplink Lietuvą

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Radiacija | sam.lrv.lt nuotr.

RSC praneša, kaip elgtis įvykus atominei nelaimei

2020 12 27
LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Dėl įvykio Suomijos AE Lietuvoje radiacinis lygis nepakito

2020 12 10
Kalio jodido tabletės | vilnius.lt nuotr.

Sostinės vaistinėse vilniečiams pradedamos nemokamai dalyti jodo tabletės

2020 10 20
Eduardas Eigirdas | S. Paškevičiaus nuotr.

E. Eigirdas. Nepritarkime Lietuvos kapituliacijos prieš V. Putino energetinę invaziją paktui

2020 10 15
Daiva Gineikaitė | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė nutartį buvusios Nacionalinės žemės tarnybos direktorės ir Kauno medikų baudžiamojoje byloje

2020 10 14
Pixabay.com nuotr.

Kokių klaidų nedaryti pildant eismo įvykio deklaraciją

2020 10 04
LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiaurinėje Europos dalyje nustatyti nedideli dirbtinių radionuklidų kiekiai ore, siekiama išsiaiškinti jų šaltinį

2020 06 29
„Orion Global PET“ gamykla l klaivita.lt nuotr.

Klaipėdos granulių gamybos įmonėje kilęs gaisras sustabdytas

2020 05 23
Sunaikintas ketvirtasis Černobylio AE energetinis blokas | wordpress.com nuotr.

Prisimenant Černobylio atominės elektrinės avariją: branduolinės avarijos, jų pavojai gyventojų sveikatai ir aplinkai

2020 04 26
Lietuvos kelių policijos nuotr.

Per stebuklą išlikusi gyva moteris iš policijos atgaus 10 eurų (video)

2020 04 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2393; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2022; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1334; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

RSC praneša, kaip elgtis įvykus atominei nelaimei

by Ditė Česėkaitė
2020 12 27
0
Radiacija | sam.lrv.lt nuotr.

Radiacija | sam.lrv.lt nuotr. Baltarusijos atominei elektrinei pradėjus generuoti elektros energiją, Radiacinės saugos centras (RSC) praneša,...

Skaityti toliau

Dėl įvykio Suomijos AE Lietuvoje radiacinis lygis nepakito

by Ditė Česėkaitė
2020 12 10
0
LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr. Aplinkos apsaugos agentūra praneša, jog, gruodžio 10 d. įvykus incidentui Suomijos Olkiluoto...

Skaityti toliau

Sostinės vaistinėse vilniečiams pradedamos nemokamai dalyti jodo tabletės

by Ditė Česėkaitė
2020 10 20
14
Kalio jodido tabletės | vilnius.lt nuotr.

Kalio jodido tabletės | vilnius.lt nuotr. Nuo  spalio 20 d. vilniečiai vaistinių tinkluose „Eurovaistinė“, „Camelia“, „Gintarinė...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis

V.V. Landsbergis. Kubilinskas ir mes

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai