Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Ką slepia Užgavėnių kaukės?

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2011 03 08 10:45
0
0
SHARES
Užgavėnių kaukė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuot.

Užgavėnių kaukė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuot.

Jonas Vaiškūnas | asmeninė nuotr.
Jonas Vaiškūnas | asmeninė nuotr.

Vėl šurmulingosios Užgavėnės! Užsimaukšlinę kuo baisesnes, kuo juokingesnes ir kuo keistesnes kaukes, pokštaujame, šėlstame, deginame Morę, skardendami: Žiema, žiema, bėk iš kiemo! Dabar Užgavėnės – tik linksma žiemos išvarymo šventė, užpildyta pramogomis ir atrakcijomis. Bet tai, kas mums atrodo linksmu pokštu, smagia pramoga, seniau yra buvę rimta religine apeiga.

Žiemą varyti apeigomis – naivu. Tai metų laikas ir tiek. Ji netruks pasibaigti ir be apeigų. Bet yra svarbių dalykų, kurie priklauso nuo mūsų ir be mūsų pastangų gali nepraeiti ir nesibaigti.

Užgavėnių kaukėse žmogiškosios prigimties atspindžiai

Kaukė yra vienas seniausių, dar pirmykštės žmonių bendruomenės laikus menantis apeiginis reikmuo. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės. Būdingiausios Užgavėnių kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis.

Jau pirmykščių žmonių urvai buvo išmarginti gausybe gyvūnų atvaizdų. Ilgą laiką šie piešiniai buvo siejami su senovės medžiotojų poreikiais. Tačiau įdėmiau patyrinėjus pasirodė, kad Vakarų Europos senojo akmens amžiaus tapyboje nėra žmonių arba medžioklės scenų atvaizdų iš viso!

Užgavėnės Rumšiškėse 2011 | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.
Užgavėnės Rumšiškėse 2011 | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Tėra aptinkami tik gyvūnai arba būtybės su mišriais žvėries ir žmogiškais bruožais – kažkokie mitiniai veikėjai, o gal kaukėti persirengėliai? Seniausi gyvūnų ir pusiau žmonių-pusiau gyvūnų piešiniai greičiausiai buvo mitinių-toteminių žmogaus protėvių atvaizdai. Tai yra, paprasčiau sakant, įsivaizduojamų būtybių, iš kurių „kilo žmonės“, atvaizdai.

Stebėdami gyvūnus, vilkdamiesi jų kailiais ir mėgdžiodami jų elgesį, mūsų protėviai siekė mistinio susitapatinimo su gyvūno vaizdiniu, norėdami pažadinti, sukelti, sustiprinti ir valdyti savyje geidžiamus instinktus bei jiems padedant nugalėti gyvenimo kelyje iškylančius sunkumus.

Užgavėnės Rumšiškėse 2011 m. | delfi.lt K.Čachovskio nuotr.
Užgavėnės Rumšiškėse 2011 m. | delfi.lt K.Čachovskio nuotr.

Religijotyrininkas ir sociologas E. Durkheimas rašė: „Žmogus turi kažką gimininga gyvūno prigimčiai – jo gerąsias savybes, beje, taip pat ir ydas. /…/ Tam tikromis aplinkybėmis, ypač kilus pavojui, žmogus esą galįs įgauti to gyvūno pavidalą. /…/ Sakoma, kad gyvūnas – žmogaus draugas. O kadangi dažnai tikima gyvūną turint stebuklingų galių, jis jas perduoda savo žmogiškajam bendrui. Šis tiki esąs atsparus kulkoms, strėlėms, bet kokiems smūgiams. Žmogus taip pasitiki savo globėjo galia, kad net nepaiso didžiausių pavojų ir ramiai, be baimės atlieka stulbinamus žygdarbius: tikėjimas suteikia jam drąsos ir jėgų“.

Archajiškame mitologiniame mąstyme gyvūnų vaizdiniai buvo savotiškas kodas, perteikiantis žmogaus savivoką bei santykius su kitais. Šio mąstymo palikimu galima laikyti gyvūnų alegorizavimą: sakmėse, pasakose, pasakėčiose, patarlėse, frazeologizmuose… Netgi šiuolaikinio vaiko auklėjime vis dar lieka gana ryškus tas zoomorfinis kodas: pasakos apie gyvūnus, gyvūnus vaizduojantys žaislai, žaidimai, švelnūs žodžiai…

Gyvūnų vaizdinių paplitimas visų laikų religijose ir mene rodo šios rūšies simbolių svarbą žmonių visuomenei bei primena, kaip svarbu prigimtinius instinktus padaryti savo gyvenimo sudedamąja dalimi. Juk gyvūnas savaime nėra nei geras, nei blogas, jis – gamtos dalis ir išreiškia tai, kas būdinga gamtai. Žmogiškosios prigimties pagrindus taip pat sudaro instinktai. Ši mumyse glūdinti gyvuliška instinktyvioji psichikos sudedamoji dalis gali pasitarnauti suteikdama mums gyvybinių galių, bet gi gali būti ir pavojinga, jei lieka nesuvokta ir neįtraukta į mūsų gyvenimo vyksmą.

Žmogus – vienintelė būtybė, gebanti valdyti savo instinktus, pasitelkdamas valios galias. Tačiau žmogus taip pat gali ir užgniaužti, iškreipti, sužeisti juos. O juk žvėris įsiunta ir tampa labai grėsmingu būtent tada, kai jį sužeidžiame. Užgniaužti instinktai slegia, kankina ir net gali sunaikinti žmogų.

Užgavėnės Rumšiškėse 2011 m. | delfi.lt K.Čachovskio nuotr.
Užgavėnės Rumšiškėse 2011 m. | delfi.lt K.Čachovskio nuotr.

Jeigu pirmykščiams žmonėms grasino dar nekontroliuojami prigimtiniai potraukiai, tai civilizuotiems pavojų kelia būtent nuslopinti ir užspausti instinktai. Psichoanalizės mokslas teigia, kad būtina vientiso sveiko gyvenimo sąlyga yra savo instinktyviosios gyvūniškos sielos dalies priėmimas. Jeigu pirmykštis žmogus turėjo sutramdyti savyje gyvūną ir paversti jį savo pagalbininku, tai civilizuotas žmogus turi pagydyti savyje sužeistą žvėrį ir susidraugauti su juo.

Žmogus nuo neatmenamų laikų troško pažaboti ir valdyti savo vidines, sąmoningai kontrolei sunkiai pasiduodančias, galias. Neįstengdamas su jomis susitvarkyti tiesiogiai, jis perkėlė jas į išorinius pavidalus, į regimus reiškinius, daiktus, pastariesiems suteikdamas žmogiškąsias dvasines prasmes – paversdamas juos ženklais, simboliais su kuriasi jau pajėgė atlikti norimus veiksmus. Taip mumyse slypinčioms, sunkiai apčiuopiamoms ir suvaldomoms galioms priskirdamas apčiuopiamus atitikmenis žmogus įgavo valią jas suvokti ir suvaldyti.

Šalia archajiškų gyvūnus ir mitines būtybes vaizduojančių kaukių Užgavėnių karnavaluose sutinkame ir gausybę žmogiškuosius gyvenimo vaidmenis įkūnijančių, tiek tradicinių, o pastaruoju metu ir šiuolaikinių personažų atvaizdų: daktarus, žydus, čigonus, prekeivius, kareivius, valdininkus, prostitutes, gėjus…

Psichologas K. G. Jungas kauke arba persona vadino žmogaus socialinį vaidmenį visuomenėje išreiškiantį archetipą. Vienas garsiausių psichoanalizės pradininkų šį terminą paėmė iš vokiškos dramos juo apibūdindamas žmogaus prisitaikymo prie visuomenės būdą. Juk socializuodamasis žmogus priverstas susikurti tam tikrą įvaizdį ir „užsidėti“ kaukę, su kuria pasirodo viešumoje ir kuri pasireiškia tam tikru elgesio būdu bei tam tikro socialinio vaidmens atlikimu.

Kova su More – galimybė išlikti

Užgavėnių karnavale ne tik materializuojame ir aktualizuojame pagrindinius prigimtinius bei sociokultūrinius mūsų žmogiškosios visuomenės tipus, bet ir perkeičiame juos, pasikeisdami vaidmenimis su gyvūnais ir žmonių bendruomenės nariais.

Morė | klase.lt, V.Jasmontaitės-Mačienės nuotr.
Morė | klase.lt, V.Jasmontaitės-Mačienės nuotr.

Panašu, kad Užgavėnių ritualas imituoja pirmapradžius laikus, kai pasaulis dar buvo nediferencijuotas, ir kai viskas buvo susimaišę. Todėl neatsitiktinai karnavalo metu mūsų žmogiškos kaukės persimaišo su gyvūnų ir demonų vaizdiniais ir visi įsukami į pirmapradį sūkurį: keičiamos lytys – vyrai persirengia moterimis, moterys – vyrais, gražuolės virsta pabaisomis, pabaisos – gražuolėmis, juokdariai – valdovais, valdovai – juokdariais… Nusistovėjusi Pasaulio tvarka laikinai išardoma tam, kad pasinėrę į pirmaprades versmes ir išlaisvinę savo prigimtinius instinktus vėl pakiltumėme ir pradėtumėme telkti bei kurti darnų, atnaujintą ir apvalytą nuo Morės pinklių gyvenimą.

Neatsitiktinai kultūros tyrinėtojai Užgavėnių apeigose įžvelgia kosmogoninės pasaulio tvarkos atkūrimo šventės apeigų atbalsį. Senovėje tokiomis apeigomis buvo siekiama sunaikinti chtoniškos prigimties būtybę tam, kad jos sugadinta ir pašlijusi kosminė darna būtų vėl atkurta iš jos pačios sudedamųjų dalių.

Ir išties, kalendorinis Užgavėnių laikas – lemtingas. Po ilgos žiemos apmažėjus maisto atsargoms ir nusilpus gyvybinėms jėgoms, tekdavo ne tik susiveržti diržus, pataupyti ir pasninkauti, bet ir nepalūžti iš vidaus – atsispirti žiemos slogučiui, kasdienybės pilkumai, sunkmečiui ir ligoms. Užgavėnėse – tarp vasario ir kovo – susitinka vasara su žiema. Bet už tai, kad vasara būtų arba tiksliau, už tai, kad vasaros sulauktume – dar reikia pakovoti. Žiema išeina pagal kalendorių, o negandos, negalios ir mirtis linkę pasilikti ir nežada trauktis be mūsų pastangų.

Todėl Užgavėnių apeigos nukreiptos ne apskritai prieš žiemą, bet prieš Morę – mirties ir blogio įsikūnijimą. Įvairių tautų mitologijose ir religijose mitinės būtybės ar dievybės buvo įvardijamos žodžiais su šaknimi Mar- bei Mor-, reiškiančia būtent destrukciją, mirtį ir blogį.

Užgavėnėse, pasitelkę apeigines kaukes tam, kad susitapatintų su iš protėvių paveldėtais mitiniais vaizdiniais, žmonės siekė aktualizuoti visas savo prigimtines-instinktyvias bei įgytas visuomenines ir kultūrines savybes bendram pasipriešinimui prieš mirties ir nebūties apraiškas. Bendruomenė sukyla bendram veikimui, bendram tikslui – Morės sunaikinimui ir kosminės darnos atkūrimui apeiginėje, o galiausiai ir pačioje realiausioje tikrovėje – žmogaus sieloje ir kūne.

Užgavėnių Morės įveikimas yra simbolinė protėvių pamoka mums, kaip turime atsispirti sumaiščiai, destrukcijai ir mirčiai savyje, kad atgautume Pasaulį.

Morė, Užgavėnės Rumšiškėse 2011 | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.
Morė, Užgavėnės Rumšiškėse 2011 | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Taip pat skaitykite:
J.Vaiškūnas. Užgavėnės – gyvybės atsigavėjimo šventė

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  2. Dainaviškiai Užgavėnės atšvęs Draugystės parke

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda

Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda

2021 01 20
Šuo, žiema | vmvt.lt nuotr.

Įsibėgėjant žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti gyvūnais

2021 01 08
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01
Šventės, šuo | vmvt.nuotr.

Ruošiantis Naujųjų metų sutikimui būtina pasirūpinti ir augintiniais

2020 12 31
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

2020 12 27
Vilniuje atsirado daugiau vietų, kur galima nemokamai prisipilti vandens

Karantino metu lietuviai imasi auginti vis daugiau naminių gyvūnų

2020 12 26
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)

2020 12 24
Šuo | vmvt.lt nuotr.

Po svarstymo pritarta siūlymui įteisinti privalomą kačių, šunų ir šeškų ženklinimą

2020 12 23
Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

2020 12 21
Geminidai 2013 m. | wikipedia.org nuotr.

Šiąnakt Dvyniai pažers daugiausia meteorų. Stebėkite žvelgdami į dangų arba internetu! (tiesioginė transliacija)

2020 12 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas
Lietuvoje

Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas

2021 01 20
Prasideda akcija „Kaminukas“
Gamta ir žmogus

NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis esant padidėjusiam oro užterštumui

2021 01 20
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos
Lietuvoje

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

2021 01 20
Astravo AE | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse

2021 01 20
Nustatytas užstatas už vienkartinę gėrimų pakuotę – 10 centų
Gamta ir ekologija

Gyventojų grąžintų pakuočių skaičius – didžiausias per visą penkerių metų istoriją

2021 01 20
Lietuva gali netekti jai priklausančių mokesčių iš elektroninės prekybos
Lietuvoje

Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną

2021 01 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie R.Žilinskas. Eilėraščiai
  • Katė apie Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Katė apie D. Rastenienė. Gelbėkit mus nuo beraščių
  • Bartas apie Gyventojų grąžintų pakuočių skaičius – didžiausias per visą penkerių metų istoriją
  • Katė apie R.Žilinskas. Eilėraščiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas
  • NVSC specialistai pataria, kaip derėtų elgtis esant padidėjusiam oro užterštumui
  • Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas
  • Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse
  • Gyventojų grąžintų pakuočių skaičius – didžiausias per visą penkerių metų istoriją
  • Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2098; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1889; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1626; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1550; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1429; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1413; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
0
Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda

Klaipėdos etnokultūros centras (KEC) kviečia miestiečius į senamiesčio Meno kiemą pasidžiaugti tautodailininko  Stanislovo Meškausko Užgavėnių kaukių paroda. Dvidešimt penkios išraiškingos,...

Skaityti toliau

Įsibėgėjant žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti gyvūnais

by Ditė Česėkaitė
2021 01 08
1
Šuo, žiema | vmvt.lt nuotr.

Artėjanti antroji žiemos pusė gali būti šaltesnė, todėl svarbu nepamiršti pasirūpinti tinkamomis gyvūnų laikymo sąlygomis ir apsaugoti juos šąlant orams,...

Skaityti toliau

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

by Kristina Aleknaitė
2021 01 01
3
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

Diena – lyg siauras šviesos plyšys paros tamsoje. Šykšti saulės šviesa dažniausiai – tik pro debesis. Trumputės dienos pilkuma savaip...

Skaityti toliau

Ruošiantis Naujųjų metų sutikimui būtina pasirūpinti ir augintiniais

by Ditė Česėkaitė
2020 12 31
8
Šventės, šuo | vmvt.nuotr.

Šventės, šuo | vmvt.nuotr. Paskutinių metų dienų atributas – fejerverkai garsai augintiniams sukelia nemažą stresą, –...

Skaityti toliau

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
8
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba – vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje. Jos ypatinga reikšmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ar valstybė pakankamai rūpinasi valstybine...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie R.Žilinskas. Eilėraščiai
  • Katė apie Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Katė apie D. Rastenienė. Gelbėkit mus nuo beraščių
  • Bartas apie Gyventojų grąžintų pakuočių skaičius – didžiausias per visą penkerių metų istoriją
  • Katė apie R.Žilinskas. Eilėraščiai
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Klausimėlis statybų inžinieriams apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • nesuprantu apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis

Rytoj naujausio dokumentinio filmo „Misija Sibiras“ premjera

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai