Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Ką slepia Užgavėnių kaukės?

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2011-03-08 10:45:01
0
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuot.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuot.

Jonas Vaiškūnas | asmeninė nuotr.
Jonas Vaiškūnas | asmeninė nuotr.

Vėl šurmulingosios Užgavėnės! Užsimaukšlinę kuo baisesnes, kuo juokingesnes ir kuo keistesnes kaukes, pokštaujame, šėlstame, deginame Morę, skardendami: Žiema, žiema, bėk iš kiemo! Dabar Užgavėnės – tik linksma žiemos išvarymo šventė, užpildyta pramogomis ir atrakcijomis. Bet tai, kas mums atrodo linksmu pokštu, smagia pramoga, seniau yra buvę rimta religine apeiga.

Žiemą varyti apeigomis – naivu. Tai metų laikas ir tiek. Ji netruks pasibaigti ir be apeigų. Bet yra svarbių dalykų, kurie priklauso nuo mūsų ir be mūsų pastangų gali nepraeiti ir nesibaigti.

Užgavėnių kaukėse žmogiškosios prigimties atspindžiai

Kaukė yra vienas seniausių, dar pirmykštės žmonių bendruomenės laikus menantis apeiginis reikmuo. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės. Būdingiausios Užgavėnių kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis.

Jau pirmykščių žmonių urvai buvo išmarginti gausybe gyvūnų atvaizdų. Ilgą laiką šie piešiniai buvo siejami su senovės medžiotojų poreikiais. Tačiau įdėmiau patyrinėjus pasirodė, kad Vakarų Europos senojo akmens amžiaus tapyboje nėra žmonių arba medžioklės scenų atvaizdų iš viso!

Užgavėnės Rumšiškėse 2011 | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.
Užgavėnės Rumšiškėse 2011 | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Tėra aptinkami tik gyvūnai arba būtybės su mišriais žvėries ir žmogiškais bruožais – kažkokie mitiniai veikėjai, o gal kaukėti persirengėliai? Seniausi gyvūnų ir pusiau žmonių-pusiau gyvūnų piešiniai greičiausiai buvo mitinių-toteminių žmogaus protėvių atvaizdai. Tai yra, paprasčiau sakant, įsivaizduojamų būtybių, iš kurių „kilo žmonės“, atvaizdai.

Stebėdami gyvūnus, vilkdamiesi jų kailiais ir mėgdžiodami jų elgesį, mūsų protėviai siekė mistinio susitapatinimo su gyvūno vaizdiniu, norėdami pažadinti, sukelti, sustiprinti ir valdyti savyje geidžiamus instinktus bei jiems padedant nugalėti gyvenimo kelyje iškylančius sunkumus.

Užgavėnės Rumšiškėse 2011 m. | delfi.lt K.Čachovskio nuotr.
Užgavėnės Rumšiškėse 2011 m. | delfi.lt K.Čachovskio nuotr.

Religijotyrininkas ir sociologas E. Durkheimas rašė: „Žmogus turi kažką gimininga gyvūno prigimčiai – jo gerąsias savybes, beje, taip pat ir ydas. /…/ Tam tikromis aplinkybėmis, ypač kilus pavojui, žmogus esą galįs įgauti to gyvūno pavidalą. /…/ Sakoma, kad gyvūnas – žmogaus draugas. O kadangi dažnai tikima gyvūną turint stebuklingų galių, jis jas perduoda savo žmogiškajam bendrui. Šis tiki esąs atsparus kulkoms, strėlėms, bet kokiems smūgiams. Žmogus taip pasitiki savo globėjo galia, kad net nepaiso didžiausių pavojų ir ramiai, be baimės atlieka stulbinamus žygdarbius: tikėjimas suteikia jam drąsos ir jėgų“.

Archajiškame mitologiniame mąstyme gyvūnų vaizdiniai buvo savotiškas kodas, perteikiantis žmogaus savivoką bei santykius su kitais. Šio mąstymo palikimu galima laikyti gyvūnų alegorizavimą: sakmėse, pasakose, pasakėčiose, patarlėse, frazeologizmuose… Netgi šiuolaikinio vaiko auklėjime vis dar lieka gana ryškus tas zoomorfinis kodas: pasakos apie gyvūnus, gyvūnus vaizduojantys žaislai, žaidimai, švelnūs žodžiai…

Gyvūnų vaizdinių paplitimas visų laikų religijose ir mene rodo šios rūšies simbolių svarbą žmonių visuomenei bei primena, kaip svarbu prigimtinius instinktus padaryti savo gyvenimo sudedamąja dalimi. Juk gyvūnas savaime nėra nei geras, nei blogas, jis – gamtos dalis ir išreiškia tai, kas būdinga gamtai. Žmogiškosios prigimties pagrindus taip pat sudaro instinktai. Ši mumyse glūdinti gyvuliška instinktyvioji psichikos sudedamoji dalis gali pasitarnauti suteikdama mums gyvybinių galių, bet gi gali būti ir pavojinga, jei lieka nesuvokta ir neįtraukta į mūsų gyvenimo vyksmą.

Žmogus – vienintelė būtybė, gebanti valdyti savo instinktus, pasitelkdamas valios galias. Tačiau žmogus taip pat gali ir užgniaužti, iškreipti, sužeisti juos. O juk žvėris įsiunta ir tampa labai grėsmingu būtent tada, kai jį sužeidžiame. Užgniaužti instinktai slegia, kankina ir net gali sunaikinti žmogų.

Užgavėnės Rumšiškėse 2011 m. | delfi.lt K.Čachovskio nuotr.
Užgavėnės Rumšiškėse 2011 m. | delfi.lt K.Čachovskio nuotr.

Jeigu pirmykščiams žmonėms grasino dar nekontroliuojami prigimtiniai potraukiai, tai civilizuotiems pavojų kelia būtent nuslopinti ir užspausti instinktai. Psichoanalizės mokslas teigia, kad būtina vientiso sveiko gyvenimo sąlyga yra savo instinktyviosios gyvūniškos sielos dalies priėmimas. Jeigu pirmykštis žmogus turėjo sutramdyti savyje gyvūną ir paversti jį savo pagalbininku, tai civilizuotas žmogus turi pagydyti savyje sužeistą žvėrį ir susidraugauti su juo.

Žmogus nuo neatmenamų laikų troško pažaboti ir valdyti savo vidines, sąmoningai kontrolei sunkiai pasiduodančias, galias. Neįstengdamas su jomis susitvarkyti tiesiogiai, jis perkėlė jas į išorinius pavidalus, į regimus reiškinius, daiktus, pastariesiems suteikdamas žmogiškąsias dvasines prasmes – paversdamas juos ženklais, simboliais su kuriasi jau pajėgė atlikti norimus veiksmus. Taip mumyse slypinčioms, sunkiai apčiuopiamoms ir suvaldomoms galioms priskirdamas apčiuopiamus atitikmenis žmogus įgavo valią jas suvokti ir suvaldyti.

Šalia archajiškų gyvūnus ir mitines būtybes vaizduojančių kaukių Užgavėnių karnavaluose sutinkame ir gausybę žmogiškuosius gyvenimo vaidmenis įkūnijančių, tiek tradicinių, o pastaruoju metu ir šiuolaikinių personažų atvaizdų: daktarus, žydus, čigonus, prekeivius, kareivius, valdininkus, prostitutes, gėjus…

Psichologas K. G. Jungas kauke arba persona vadino žmogaus socialinį vaidmenį visuomenėje išreiškiantį archetipą. Vienas garsiausių psichoanalizės pradininkų šį terminą paėmė iš vokiškos dramos juo apibūdindamas žmogaus prisitaikymo prie visuomenės būdą. Juk socializuodamasis žmogus priverstas susikurti tam tikrą įvaizdį ir „užsidėti“ kaukę, su kuria pasirodo viešumoje ir kuri pasireiškia tam tikru elgesio būdu bei tam tikro socialinio vaidmens atlikimu.

Kova su More – galimybė išlikti

Užgavėnių karnavale ne tik materializuojame ir aktualizuojame pagrindinius prigimtinius bei sociokultūrinius mūsų žmogiškosios visuomenės tipus, bet ir perkeičiame juos, pasikeisdami vaidmenimis su gyvūnais ir žmonių bendruomenės nariais.

Morė | klase.lt, V.Jasmontaitės-Mačienės nuotr.
Morė | klase.lt, V.Jasmontaitės-Mačienės nuotr.

Panašu, kad Užgavėnių ritualas imituoja pirmapradžius laikus, kai pasaulis dar buvo nediferencijuotas, ir kai viskas buvo susimaišę. Todėl neatsitiktinai karnavalo metu mūsų žmogiškos kaukės persimaišo su gyvūnų ir demonų vaizdiniais ir visi įsukami į pirmapradį sūkurį: keičiamos lytys – vyrai persirengia moterimis, moterys – vyrais, gražuolės virsta pabaisomis, pabaisos – gražuolėmis, juokdariai – valdovais, valdovai – juokdariais… Nusistovėjusi Pasaulio tvarka laikinai išardoma tam, kad pasinėrę į pirmaprades versmes ir išlaisvinę savo prigimtinius instinktus vėl pakiltumėme ir pradėtumėme telkti bei kurti darnų, atnaujintą ir apvalytą nuo Morės pinklių gyvenimą.

Neatsitiktinai kultūros tyrinėtojai Užgavėnių apeigose įžvelgia kosmogoninės pasaulio tvarkos atkūrimo šventės apeigų atbalsį. Senovėje tokiomis apeigomis buvo siekiama sunaikinti chtoniškos prigimties būtybę tam, kad jos sugadinta ir pašlijusi kosminė darna būtų vėl atkurta iš jos pačios sudedamųjų dalių.

Ir išties, kalendorinis Užgavėnių laikas – lemtingas. Po ilgos žiemos apmažėjus maisto atsargoms ir nusilpus gyvybinėms jėgoms, tekdavo ne tik susiveržti diržus, pataupyti ir pasninkauti, bet ir nepalūžti iš vidaus – atsispirti žiemos slogučiui, kasdienybės pilkumai, sunkmečiui ir ligoms. Užgavėnėse – tarp vasario ir kovo – susitinka vasara su žiema. Bet už tai, kad vasara būtų arba tiksliau, už tai, kad vasaros sulauktume – dar reikia pakovoti. Žiema išeina pagal kalendorių, o negandos, negalios ir mirtis linkę pasilikti ir nežada trauktis be mūsų pastangų.

Todėl Užgavėnių apeigos nukreiptos ne apskritai prieš žiemą, bet prieš Morę – mirties ir blogio įsikūnijimą. Įvairių tautų mitologijose ir religijose mitinės būtybės ar dievybės buvo įvardijamos žodžiais su šaknimi Mar- bei Mor-, reiškiančia būtent destrukciją, mirtį ir blogį.

Užgavėnėse, pasitelkę apeigines kaukes tam, kad susitapatintų su iš protėvių paveldėtais mitiniais vaizdiniais, žmonės siekė aktualizuoti visas savo prigimtines-instinktyvias bei įgytas visuomenines ir kultūrines savybes bendram pasipriešinimui prieš mirties ir nebūties apraiškas. Bendruomenė sukyla bendram veikimui, bendram tikslui – Morės sunaikinimui ir kosminės darnos atkūrimui apeiginėje, o galiausiai ir pačioje realiausioje tikrovėje – žmogaus sieloje ir kūne.

Užgavėnių Morės įveikimas yra simbolinė protėvių pamoka mums, kaip turime atsispirti sumaiščiai, destrukcijai ir mirčiai savyje, kad atgautume Pasaulį.

Morė, Užgavėnės Rumšiškėse 2011 | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.
Morė, Užgavėnės Rumšiškėse 2011 | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Taip pat skaitykite:
J.Vaiškūnas. Užgavėnės – gyvybės atsigavėjimo šventė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  2. Dainaviškiai Užgavėnės atšvęs Draugystės parke

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?
  • Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių
  • Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?

Kiti Straipsniai

Šuo

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Lokys

Meškos pamokos – atvejus su laukiniais gyvūnais koordinuos AAD

2025 07 02
Šuo, katė

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Lokys

Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio

2025 06 16
Briedžiai | pixabay.com, Erik Karits nuotr.

Motociklai, žvyrkeliai, briedžiai ir kiti vairuotojų vasaros iššūkiai

2025 06 15
Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Šuo, spanielis | pixabay.com nuotr

Dauguma žmonėms skirtų vaistų sukelia pavojų gyvūnams

2025 06 07
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29
Šikšnosparnis europinis plačiaausis

Pamatę saugomą rūšį, praneškite apie tai – padėsite ją išsaugoti

2025 05 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Rytoj naujausio dokumentinio filmo „Misija Sibiras“ premjera

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai