LKD pirmininkas prof. B.Stundžia
Šiandien vasario 5 d. Signatarų namuose Vilniuje įvyko Lietuvių kalbos draugijos (LKD) XI suvažiavimas.
Pirmoje suvažiavimo dalyje Draugijos pirmininkas prof. hab. dr. Bonifacas Stundžia pateikė jos veiklos ataskaitą, apie Draugijos skyrių veiklą visoje Lietuvoje pasakojo kiti suvažiavimo delegatai. Suvažiavimas patvirtino tiek Draugijos veiklos, tiek ir revizijos komisijos ataskaitą.
Diskusijoje apie būsimosios veiklos gaires buvo aptarti pastaruoju metu suaktyvėję išpuoliai prieš lietuvių kalbą, jos valstybinį statusą. Apie naujausią viešąją polemiką dėl lietuvių kalbos puoselėjimo, bendrinės kalbos išsaugojimo sistemos kalbėjo Draugijos narys doc. Aldonas Pupkis.Draugijos pirmininkas prof. B.Stundžia pakvietė Draugijos narius aktyviau dalyvauti viešosiose diskusijose ir kartu neskubėti smerkti visuomenės veikėjų (tarp jų ir lituanistų, tokių kaip Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vedėjos L.Vaicekauskienės), kurie kritikuoja dabar veikiančią lietuvių kalbos apsaugos ir norminimo tvarką, o geranoriškai su jais kalbėtis, profesionaliai nurodant jų klaidas ir netikslumus.
Suvažiavimą Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos vardu pasveikino Seimo narys Gintaras Songaila. Jis atkreipė dėmesį, kad Draugijos veikla visuomenėje mažai žinoma, kad ji turėtų būti nukreipta ne tik į filologų ir kitų lietuvių kalbos puoselėtojų ratą, bet ir į išorę – į žiniasklaidą, į aktyvesnius santykius su Lietuvos valstybinėmis institucijomis ir pareigūnais. Kad tokių ryšių trūksta G.Songaila pailiustravo pavyzdžiu, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė, neseniai savo nutarimu įsteigusi Lituanistikos plėtros komisiją, į ją neįtraukė nė vieno Draugijos atstovo. Suvažiavimo delegatai palankiai priėmė G.Songailos pasiūlymą glaudžiau bendradarbiauti su neseniai įsikūrusia Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga.
Antroje suvažiavimo dalyje buvo aptarti bendrinės kalbos ir tarmių puoselėjimo reikalai, o Lietuvių kalbos instituto direktorės pavaduotoja prof. habil. dr. Grasilda Blažienė perskaitė įdomų pranešimą apie naujausius atradimus lituanistikoje ir baltistikoje („Lituanistinio paveldo atodangos“). Pranešime buvo pateikta informacija apie Prahos balstisto Iljos Lemeškino darbus, tiek ir 1262 m. Chronografo, kuriame išliko pasakojimas apie mitinį baltų religijos veikėją Sovijų, tiek ir apie daugelį Čekijos bei Austrijos archyvuose visai naujai atrastų lituanistinių paminklų. Dalis jų atskleidžia Čekijos bei kitų Vidurio Europos baltistų darbus, susijusius netgi su tomis teritorijomis, kuriose šiuo metu jau niekas nebekalba baltų kalbomis (Mažosios Lietuvos ir kituose Rytų Prūsijos kraštuose).
Suvažiavimo dalyviams pirmą kartą buvo pateikta labai įdomi informacija apie Lietuvos nacionalinio atgimimo veikėjų (J.Basanavičiaus ir kitų) ryšius su Čekijos atgimimo patriarchais, kurie labai domėjosi lietuvių kalba, netgi rašė lietuvių kalbos žodynus (tarp lietuvių kalbos tyrinėtojų minimas ir pirmasis Čekijos prezidentas Tomašas Masaržykas). Prof. habil. dr. G.Blažienė papasakojo suvažiavimui apie naujausius lituanistų ir baltistų atradimus Vokietijos ir kitų Europos šalių archyvuose, apie kuriuos plačiajai visuomenei dar nėra žinoma (artimiausiu metu Alkas.lt portale ketiname paskelbti visą prof. habil. dr. G.Blažienės pranešimą).
LKD, praeitais metais šventusi 75-ąsias savo įsteigimo metines, vienija įvairių specialybių ir įvairaus išsilavinimo žmones, kurie rūpinasi lietuvių kalbos būkle, jos prestižu, ugdymu ir kalbiniu visuomenės švietimu. Draugija veikia, bendradarbiaudama su įvairiomis valstybinėmis institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis ir mokslo įstaigomis, dirbančiomis lietuvių kalbos mokslo ir kalbos kultūros darbą, prisidedančiomis prie tautinės savimonės ir etninės kultūros ugdymo, valstybinės lietuvių kalbos ir tarmių apsaugos.
Reklama
Nėra susijusių.
Parašykite komentarą