„Romuvai“ tapus nepriklausomai nuo „prieštaringos reputacijos“ verslininko, nutarta sukurti naujos kartos kino ir video meno centrą Kaune. Pirmiausia, teikti idėjas ir pasiūlymus, pakviesta visuomenė | Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Menai jau gerą dešimtmetį kraustosi į vizualųjį, video pasaulį. Kiną šiandien daro ne tik tradiciniai kino menininkai, bet ir vakarykščiai skulptoriai, tapytojai, tekstilininkės ir architektai. Kinas ir video menai be galo išplėtė savo kūrėjų erdvę ir tapo techniškai nesunkiai įkandami netgi eiliniam studentui. Kinas tapo skvarbiausias iš menų. Kinas šiandien yra visur.
Paradoksalu, tačiau kino teatrų Lietuvoje šiame ekspansyviame kino kontekste, nebeliko. Kino popsą abejingai vyniojantys prekybcentriniai multipleksai, be abejo, nėra verti Kino Teatro vardo (ačiūdie, kad jie ir nesisavina jo).
Šiame niūrokame, kultūriškai depresyviame kontekste, gera žinia atskrieja iš Kauno.Unikalaus „smetoninio“ kino teatro Laisvės alėjoje „Romuva“ valdyba išplatino kvietimą kurti šiuolaikinį kino meno centrą kartu ir siūlyti idėjas, koks ir iš ko galėtų būti suformuotas naujasis kultūros židinys.
Visuomeninės kino teatro valdybos narys architektas Audrys Karalius teigia, kad liūdna ir permaininga „Romuvos“ istorija atspindi kultūros situaciją šalyje apskritai. Iš pradžių kino teatras „išplukdomas“ į rankas „prieštaringos reputacijos“ verslininkui, po to pastatą (nes tai ir yra pagrindinis „verslininko“ taikinys) nuožmiai bandoma paversti kitu, privačiai pelningu objektu. Po to sukyla visuomenė ir po ilgo, nelygių jėgų mūšio, laimingo atsitiktinumo dėka…. susigrąžina į kultūrinę erdvę.
„Tarpukario laikus menantis kino teatras pačiame miesto centre per daug metų tapo neatsiejamu miesto simboliu, daugelio kauniečių sentimentų bei istorinių tradicijų objektu. Tinkamai koordinuojant nekomercinio kino teatro, įvairių menų veiklą, jis ir toliau trauktų miestiečius ir miesto svečius, lavintų jų skonį, galėtų tapti kultūriniu centru“, – PILOTUI.LT sakė Kauno meras A. Kupčinskas.
Dėl „Romuvos“ kino teatro išsaugojimo kovojama dar nuo 2007 m., kuomet pirmojo Tarptautinio Kauno kino festivalio metu surengtoje viešoje diskusijoje „Nekomercinis kinas ir viešosios erdvės Kaune – iššūkiai ir galimybės” Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pažadėjo, kad kinas Laisvės alėjoje išliks.
Vėliau buvo renkami parašai už kino teatro išlikimą, teikiamos peticijos Kauno miesto savivaldybei, kelis mėnesius rengiamos „Žmonių kavingais veidais“ akcijos greta kino teatro.
2009-ųjų pavasarį pradėjusi veikti visuomeninė UAB kino teatro „Romuva“ valdyba ėmėsi ryžtingų žingsnių, siekdama išsaugoti unikalų kino teatrą ir sugražinti jį į kultūrinę Kauno apyvartą.
Šią rugsėjo 1-ąją pavykus nutraukti nusikalstamai nepalankią nuomos sutartį, UAB kino teatras „Romuva“ nuo spalio pradžios, kai nuomininkas išsikraustė, tapo nepriklausomas ir nutarė atgaivinti veiklą bei sukurti kokybiškai naują kultūrinį branduolį Kaune.
Kauno miesto savivaldybės taryba spalio 15 dieną nutarė visuomenės reikmėms paimti Laisvės alėjoje esančio kino teatro „Romuva“ pastatą.
Kino teatro „Romuva“ valdyba, kviesdama visuomenę į intelektinę talką, kuriant paskutiniojo tarpukario Lietuvos kino teatro atgaivinimo ir ateities vizijas, prašo siūlyti:
– „Romuvos“ viziją (koncepcija, veiklos sritys, sandara)
– „Romuvos“ modelį (funkcinį, finansinį, valdymo)
– konkrečius pasiūlymus „Romuvai“ dėl galimo bendradarbiavimo ar investicijų.
„Romuva“ pasiūlymų lauks iki lapkričio 25 dienos paštu („Romuva“, Laisvės al.54, LT-44246, Kaunas) arba elektroniniu paštu (kinoromuva@gmail.com).
Papildoma informacija: Audrys Karalius (karalius@pilotas.lt arba mob. 8699 48249) ir Ilona Jurkonytė (ilona@kinoromuva.lt arba mob. 8636 98906).
Reklama
Nėra susijusių.
Parašykite komentarą