Antradienis, 3 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Knyga apie Lietuvos kilmingųjų heraldiką

www.alkas.lt
2021-10-11 10:46:51
15
Knyga apie Lietuvos kilmingųjų heraldiką

Rengėjų nuotr.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aukšta kilmė atverdavo galimybes siekti įtakos, svarbių pareigybių. Kaip noras užimti dar kilmingesnę padėtį, šeimos herbo simboliai nulemdavo politinį, socialinį to meto valstybės gyvenimą, naujausioje knygoje „ORIGO ET ARMA. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje“ atskleidžiahumanitarinių mokslų daktarė Agnė Railaitė-Bardė.

 
dr. Agnės Railaitės-Bardės knyga „Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje“ | rengėjų nuotr.
dr. Agnės Railaitės-Bardės knyga „Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje“ | rengėjų nuotr.

A. Railaitė-Bardė domėjosi LDK kilmingųjų kilmės ir heraldikos svarba. Pasak jos, iki šiol buvo labiau tyrinėjama miestų, valdovų heraldika, reali kilmingųjų genealogija, tačiau atidesnio tyrinėtojų žvilgsnio išvengė procesas, kaip kilmingieji konstravo savo giminės genealoginį portretą ir heraldiką.

dr. Agnė Railaitė-Bardė | rengėjų nuotr.
dr. Agnė Railaitė-Bardė | rengėjų nuotr.

Šeimos herbe vaizduotą informaciją apie kilmę šiandien būtų galima lyginti su darbų aplanku (portfolio) arba vizitine kortele. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų visuomenėje genealoginė samprata ir heraldika buvo svarbūs sraigtai, padėję suktis didelio masto socialiniam, politiniam ir kultūriniam mechanizmui. 

dr. Agnė Railaitė-Bardė | rengėjų nuotr.
dr. Agnė Railaitė-Bardė | rengėjų nuotr.

LDK kilmingieji, norėdami stiprinti savo įtaką, herbus kūrė kartais remdamiesi legendomis ar stverdamiesi už siūlo, kad tarp giminės heraldinių ženklų atsirastų žymiausių Europos giminių simbolių, jų genealoginius medžius puoštų garsiausi vardai, net jei šios giminystės nebūtų galima pagrįsti kraujo ryšiu. Kilmingieji ypač siekė pabrėžti savo giminystę su didžiais karvedžiais, šventaisiais, dvasininkais, fundacinę, labdaringą veiklą vykdžiusiais asmenimis.

Asmeniniuose herbuose neretai atsispindėdavo tolimesnių, bet įžymesnių giminių heraldika, pareigybiniai simboliai, legendinė genealoginė savimonė, aukštą statusą rodantys ženklai. Tai galėjo išreikšti įvairios insignijos, pavyzdžiui, etmono buožė, skydininkai.

Antai herbą laikantis ant patrankos sėdintis karys simbolizavo kašteliono pareigybę, o meška – ne tik legendinę romėniškąją kilmę, Žemaitijos taurininko pareigybę, bet ir sąsajas su žymia Orsinių (Orsini) gimine. Žymiausios LDK giminės save kildino iš romėnų.

dr. Agnė Railaitė-Bardė | rengėjų nuotr.
dr. Agnė Railaitė-Bardė | rengėjų nuotr.

Įdomu, kad visoje Europoje kilmingieji ieškojo įspūdingų giminės pirmtakų. Ir žiaurus hunų vadas Atila buvo geriau nei niekuo nepasižymėjęs krikščionis.

A. Railaitė-Bardė teigia, kad buvo imamasi įvairių būdų, kaip įtvirtinti savo statusą, jog genealogijos medis žėrėtų skaisčiau nei kitų, o istoriniuose šaltiniuose yra aprašytų faktų, kai, pavyzdžiui, varžytasi dėl kilmingos nuotakos rankos.  

 „Viena iš istorijų – kunigaikščio Jonušo Radvilos, kuris, nepaisydamas to meto jungtinių herbų jungimo taisyklių, į savo jungtinį herbą įtraukė ir nuotakos naudotą Vytį. Slucko kunigaikštytės Sofijos Olelkaitės kraitis ir giminės heraldika tuo metu buvo daugelio jaunikių akiratyje, ji savo laiku buvo geidžiamiausia nuotaka“, – sako šią ir panašias istorijas knygoje aprašiusi A. Railaitė-Bardė.

„Ši knyga „Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje“ padės įminti ne tik kilmingųjų genealoginės savimonės ypatybes, bet ir jų heraldikos reikšmę, funkcijas ir mįsles. Atskleis, kokiu principu būdavo sudaromi kilmingųjų jungtiniai herbai, kodėl jų heraldikoje karaliavo ne viena fantastinė būtybė, herbą laikydavo ant patrankos sėdintis karys ar kiek antspaudų galėjo turėti vienas kilmingasis. Kokią funkciją kilmingųjų heraldikoje atliko skydininkai? Kokia buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingų vyrų ir moterų, katalikų ir unitų dvasininkų heraldika? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus slypi ne tik knygos tekste, bet ir gausiose iliustracijose, kurių didžiąją dalį išvysite pirmieji“, – rašoma ši veikalą išleidusio Lietuvos istorijos instituto pranešime.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos Metrikos knygos keliasi į virtualią skaityklą – istorikai diskutuos apie jos svarbą
  2. Šiauliuose pristatyta nauja Virginijos Skučaitės knyga
  3. Lietuvos mokslų akademijoja kviečia į knygos sutiktuves
  4. Pirmoji lietuviška kolekcinė eurų moneta būtų skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
  5. Ispanijoje netikėtai rasta XVIII a. opera apie Lietuvą bus prikelta naujam gyvenimui Vilniuje
  6. Narvos pilyje Estijoje atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
  7. J. Galkus. Apie Vyčio pradžią ir vardą
  8. Lietuvos istorijos instituto ir Valdovų rūmų muziejaus bendradarbiavimo vaisiai – naujos muziejinės erdvės lankytojams
  9. A. Patackas: Dar kartą apie Gedimino stulpus ir J.Pilsudskį
  10. Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
  11. V.Jencius-Butautas. Kas sulygino su žeme Vytauto kalną Alovėje arba kodėl komunizmo ir sociademokratų šmėklos tebeklaidžioja po Lietuvos dvarus
  12. Šauklys praneš apie LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio mirtį
  13. Senoji Lietuvos karyba ir Medininkų pilis
  14. Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui
  15. Pakeliaukime po Radvilų valdytus Lietuvos dvarus (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. vasionis says:
    4 metai ago

    Keista, kad giliau nei XVI amžius mūsų istorijoje kastis nedrįstama, tad vis tie patys aplenkėję bajorai su ereliais, o ne Vyties saugotojai. Ir vėl XIII-XIV a. Lietuvos KARALYSTĖS tarsi nebuvę, kaip nebuvę Gedimino ar Algirdo IMPERINIO masto valstybės. Kada baigsime save žeminti ir niekinti?

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      4 metai ago

      Kaip tada tapdavo kilmingaisiais, taip, kaip dabar? Juokinga iki ašarų tada.

      Atsakyti
      • Maždaug taip? says:
        4 metai ago

        Pradžia gamtoje. Kiekvienam gyvūnėlių pulkui turi vadovauti autoritetas. Jiems autoritetas – fizinė jėga, karingumas. Toks pripažįstamas vadu.
        Bent jau vienas būdas – užkariavimas. Šmotą kaimyninės tautos/karalystės žemės užgrobei, pagal tų laikų teisę ir moralę jis su vietos gyventojais tampa tavo teisėta nuosavybe, tau prieš asmenvardžius priklauso ,,iš” (fon, de la, ar kt.), ir prašom.
        Vėlesnis būdas – karalius už kažkokius nuopelnus apdovanoja. Titulas rodo, jog virš tavęs yra tik karalius.
        Nuopelnai anais ir šiais laikais netapatūs. Pvz., šiais laikais DB karalienė lordo titulą dainininkui padovanojo 🙂

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          4 metai ago

          Man jokio įspūdžio nedaro nei lordai, nei princesės, nei patriarchai, nei bajorai, nei prezidentai, nei mis Visata, nei misis Lietuva, nei oligarchai, nei Eurovizijos nugalėtojai, nei karalienės, nei begalybė jų palikuonių. Eiliniai mirtingieji, dažniausiai vidutinybės (geriausiu atveju), tik kad su lipdukais 🙂

          Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      4 metai ago

      Kodėl “ereliais” ir sulenkėję? Teisa, bajorų giminių heraldikoje Vyties taip pat nėra.
      Mano giminė taip pat turi bajoriškų žaknu (neneuostabu – Žemaitijoje kone visos giminės jų turi). Ir heraldikoje (kiek pavyko išsiaiškinti) visai ne eraliai, Vyčiai ir net ne meškos, o kažkas panašaus į ant dviejų kojų stovinčius stilizuotus liūtus. Gal čia Kuršo įtaka?

      Atsakyti
      • vasionis says:
        4 metai ago

        Ereliai herbuose būdingi slavams (lenkams, rusams- dvigalvis), taip pat germanams, gal ereliai išreikšdavo klajoklišką gyvenimo būdą? Nemažai ir liūtų kažkodėl šiaurės skandinavuose. Aisčiams-baltams būdingi geometriniai abstraktūs ženklai, pvz., Sapiegoms – vertikali strėlė su brūkšniu per vidurį. Sušlėktėjusios giminės paišė natūralistinius vaizdus – kardą laikanti ranka, įvairūs gyvūnai ir pan. Tai vis lenkų “dovanos” lietuvių šeimoms, kai stengtasi prisisiurbt prie galingos Lietuvos valstybės gėrybių…

        Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        4 metai ago

        Liūtai į Lietuvą yra atsinešti iš persų karaliaus Kiro laikų. Beje, ir pats persų vardas giminiuotinas su prūsų vardu. Nors kuršių kalba pagal fonetiką laikoma artimesnė prūsams negu lietuviams. Tačiau “stilizuoti liūtai” yra būdingi ir Vilniui, jo kraštui, jie yra ir virš Aušros vartų. Todėl į Žemaitiją herbai su “stilizuotais liūtas” yra veikiau atkeliavę iš Vilniaus žemių kartu su jose jau buvusio feodalizmo plėtimu į dabartinės Žemaitijos plotus, keliantis ir kuriant bajorams nuo Vilniaus dvarus (pilaites) nefeodalizuotose (ir gal dėl to net praretėjusiose) kuršių žemėse. Labai gali būti, kad feodalizmo kaip dvarų-pilaičių radimasis tose žemėse ir patį Žemaitijos pavadinimą joms davė. Tuo bajorų atsikėlimu paaiškintinas ir patas tas faktas, kad “Žemaitijoje kone visos giminės bajorų šaknų turi”. Kadangi ‘turėti žemės ir turėti ūkį’ reiškia tą patį, tokiu atveju yra pagrindo manyti, kad iš reikšmės “turėti žemės” radosi Žemaitijos, o – reikšmės ‘turėti ūkį’ – Aukštaitijos pavadinimai. Taip feodalizmo plėtojimasis Lietuvos žemėse vienus lietuvius padarė aukštaičiais, kitus – žemaičiais vadinamus.

        Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    4 metai ago

    Dr. A. Railaitė – Bardė pristato XVI – XVIII a. LDK didikų herbų sudarymo analizę, knygoje pateikdama ir tų herbų atvaizdų kaleidoskopą. Todėl ankstesni už XVI – XVIII a. LDK Mindaugas, LDK Traidenis, LDK Vytenis, LDK Gediminas, LDK Algirdas, LDK Kęstutis, LDK Birutė, LDK Vytautas ir daugelis kitų buvusių mūsų valdovų bei didikų į dr. A. Railaitės – Bardės akiratį nėra patekę.
    Iš pastabų matome, kad pageidautina, kad Lietuvos Istorijos Institutas išleistų analitinį ir iki XVI amžiaus LDK valdovų bei didikų herbų kaleidoskopą. Juolab, kad prie Vyčio vyksta Seimo posėdžiai, spaudos konferencijos Seimo rūmuose, rūmuose dalyvauja taip pat ir Gedimino Stulpų herbo atributika. O, kur dar Geležinio Vilko atributinio ženklo analizė ir t. t. Jeigu dr. Railaitei – Bardei tai nėra įkandama (ji ėjo lengvesniu keliu), tai ne vieną su dr. ir prof. titulais mokslo žmogų LII savo žinioje, juk, turi.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      4 metai ago

      LDK pavadinimas šaltiniuose pavadinimas tik po Horodlės sutarties (1413 m.). Iki tol kronikose iki tol Lietuva įvardijama pavadinimu, susidedančiu iš šio vieno žodžio, o jos valdovai įvardijami žodžiu reiškiančiu karaliaus statusą. Atkelti LDK pavadinimą Mindaugo – Kęstučio laikų Lietuvai yra problematiška – tam nėra šaltinių patvirtinto istorinio pagrindo.

      Kas dėl dr. A. Railaitės-Bardės atliktos LDK didikų herbų sudarymo analizės, tai regis gali būti daugiau Lenkijos, o ne Lietuvos istorijos reikalas. Pritarčiau Rimvydui, kad derėjo imtis pateikti Lietuvos karalių, pradedant Mindaugu, herbų atvaizdų kaleidoskopą.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        4 metai ago

        Su Kažin pastaba sutinku.

        Atsakyti
  3. vasionis says:
    4 metai ago

    Kodėl nedrįstama žengti į mūsų XIII-XIV amžius? Nes tai buvo savarankiška galinga valstybė – karalystė. O jos ženklai buvo geometriniai, liudijantys ilgametę istorinę tradiciją, tad visiems buvo aišku, ką reiškia Gediminaičių stulpai ar Darnos kryžius, kuris palaimintas Perkūno ženklu (X), taip pat dvigubas kryžius – runa T, reiškianti tūkstantį — toks ženklas ant skydo reiškia “tūkstantininką” , o ne šimtininką. Todėl Žalgirio mūšio metu jis yra ant Jogailos, kaip vyriausio vado skydo. Tai ne Jogailaičių nuosavybė.

    Atsakyti
  4. Pasirinkimas says:
    4 metai ago

    Kiekvienas mokslininkas ir tyrinėtojas renkasi savo tyrimų kryptį. Dr. Agnė Railaitė – Bardė atlieka mokslinius tyrimus vienu aspektu, kiti – kitu. Nemanau, kad mokslininko kelyje, tyrimuose renkamasi tik lengvesnis kelias, kaip teko pastebėti viename komentare. Atliktas fundamentalus darbas. Sveikintina!

    Atsakyti
    • vasionis says:
      4 metai ago

      Be abejo, darbas atliktas geras ir prasmingas. Tačiau vistiek negalima nesistebėti, kodėl mūsų istorikai niekaip neišdrįsta paliesti tų laikų, kai Lietuva buvo didi valstybė, o Lenkiją sudarė tik padrikos viena su kita bekariaujančios kunigaikštėlės. Taip buvo nuo XI iki XIV amžiaus, kol pagaliau 1320 metais Lokietka buvo pripažintas Krokuvos karaliumi (dar ne Lenkijos), be to, Gediminas išleido dukterį Aldoną jam į marčias. Ji tapo Lenkijos karaliene -Lokietkos sūnaus Kazimiero žmona. Buvo gražūs laikai, apie kuriuos kažkodėl lenkai kalbėti gėdinasi…

      Atsakyti
      • Pasirinkimas says:
        4 metai ago

        Kiekvienas mokslininkas pasirenka savo mokslinio domėjimosi kelią. Ar tai būtų istorikas, matematikas, fizikas. Manau, kad atsiras istorijos tyrėjų, kurie susidomės, atliks tyrimus ir apie Jums rūpimą istorijos laikotarpį. Palinkėkime jiems sėkmės nelengvame, kaip ir visiems mokslininkams, tyrinėjimų ir ieškojimų kelyje 🙂

        Atsakyti
  5. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    „Aš mačiau viską, kas darosi po saule, ir supratau, kad tai tuštybė ir vėjo gaudymas.“

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos | Asociatyvi nuotr.
Lietuvoje

Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos

2025 06 03
Barbora Radvilaitė XVIIIa. | wikipedija.org nuotr.
Istorija

Dvi karalienės, dvi legendos – tarptautinė paroda apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę

2025 06 03
Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią
Istorija

Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

2025 06 03
Fotkelis, Poezijos pavasario baigiamasis vakaras | Laisvės žodžiai, MB nuotr.
Kultūra

Baigėsi 61-asis „Poezijos pavasaris“ – eilėraščiai skambėjo nuo Čikagos iki Šilavoto davatkyno

2025 06 03
Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje | unesco.lt nuotr.
Lietuvoje

Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje

2025 06 03
Ukrainos ir Rusijos derybos Turkijoje 2025-06-02
Naujienos

Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties

2025 06 02
Prezidentas susitiko su V. Zelenskiu
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu

2025 06 02
Seimas
Lietuvoje

Šią savaitę Seimas išklausys Prezidento metinį pranešimą

2025 06 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • taiva apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • taškas apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Rimvydas apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos
  • Dvi karalienės, dvi legendos – tarptautinė paroda apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę
  • Ansamblių vakaras sugrįžta: šimtai atlikėjų kviečia į šventę prie Bėlio ežero
  • Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

Kiti Straipsniai

Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos | Asociatyvi nuotr.

Birželio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos

2025 06 03
Barbora Radvilaitė XVIIIa. | wikipedija.org nuotr.

Dvi karalienės, dvi legendos – tarptautinė paroda apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę

2025 06 03
Ansamblių vakaras sugrįžta_šimtai atlikėjų kviečia į šventę prie Bėlio ežero | S. Lukoševičiaus nuotr.

Ansamblių vakaras sugrįžta: šimtai atlikėjų kviečia į šventę prie Bėlio ežero

2025 06 03
Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

2025 06 03
Fotkelis, Poezijos pavasario baigiamasis vakaras | Laisvės žodžiai, MB nuotr.

Baigėsi 61-asis „Poezijos pavasaris“ – eilėraščiai skambėjo nuo Čikagos iki Šilavoto davatkyno

2025 06 03
Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje | unesco.lt nuotr.

Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje

2025 06 03
Prezidentas susitiko su V. Zelenskiu

Prezidentas susitiko su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu

2025 06 02
Automobilių statymas Neringoje

Nuo birželio – rinkliava už automobilių statymą Nidoje

2025 06 02
Prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas, Vilniaus universitetas siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir siūlo individualiąsias studijas | VU nuotr.

Prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas, VU siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir siūlo individualiąsias studijas

2025 06 02
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras | LGGRTC nuotr.

LGGRTC galės gauti daugiau duomenų, reikalingų atpažinti pasipriešinimo okupacijoms dalyvių palaikus

2025 06 02

Skaitytojų nuomonės:

  • taiva apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • taškas apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Rimvydas apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
  • Bartas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas švenčia 380 metų sukaktuves

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai