Savaitgalį Kaune šurmuliavo viduramžių šventė „Hanza Kaunas“ (nuotraukos, video)

Skulptorius D. Mockus pastatė smėlio skulptūrą „Vytauto karūna“ | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Rugsėjo 8–9 dienomis Kauno senamiestyje vėl šurmuliavo tradicinė Kauno viduramžių šventė „Hanza Kaunas“. Aštuntą kartą surengtos Hanzos dienos šiemet buvo mažesnės nei pernai vykusios Tarptautinės Hanzos dienos, tačiau staigmenų netrūko ir šiemet. Kaip ir kasmet šventės lankytojus pasitiko amatininkų mugė, viduramžių miestas prie Nemuno: senųjų amatų kiemas, indulgencijų kioskas, viduramžių žaidimų aikštelė, viduramžių riterių rajonas, viduramžių maisto restoranas, kartuvės, kankinimo kuolai, raganų gojelis, kojūkininkai, renginį vainikuos ugnies spektaklis ir šventiniai fejerverkai.

„Norime pasidžiaugti, kad ši šventė buvo išskirtinė ir dovanų žiūrovams tikrai netrūko. Iš Trakų į Kauną persikėlė Tarptautinis viduramžių riterių turnyras Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti. Hanzos dienomis Nemune vyko ir tradicinė Kauno aukštųjų mokyklų irklavimo senoviniais laivais regata. Pirmą kartą į viduramžių kaimą atkeliavo pirkliai iš Rytų, vienas iš programos saldainių tapo piratų sala“, – teigė Hanzos šventės organizatorius Darius Rumšas.

„Viduramžių festivalis „Hanza Kaunas“ ne tik populiari, gilias tradicijas turinti miesto šventė, bet ir patriotiškumo, savigarbos, tautinio mentaliteto ir meilę savo miestui uždeganti istorijos pamoka“, – apie miete vykusią šventę kalbėjo Kauno vadovas Andrius Kupčinskas.

Pagrindiniu šventės akcentu šiemet buvo skulptoriaus Donato Mockaus darbas. Skulptorių Hanzos šventės gerbėjai turėtų prisiminti iš praėjusių metų. Būtent jo vadovaujama lietuvių ir latvių skulptorių komanda Nemuno ir Neries santakoje pastatė septynias milžiniškas skulptūras iš medžio ir šiaudų, kurios vėliau buvo sudegintos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimo dienos proga, rugsėjo 8 d., skulptorius D. Mockus pastatė smėlio skulptūrą „Vytauto karūna“.

„Skulptūra yra laikina, trapi – iš smėlio, nes karūnos valdovas taip ir nesulaukė. O pačią karūną sudaro Kauno miestą reprezentuojantys pastatai: Vytauto bažnyčia, Arkikatedra, Soboras, Prisikėlimo bažnyčia, Perkūno namas“, – pasakojo D. Rumšas.

Vytauto karūnavimo proga visus viduramžių damų ir riterių gerų manierų mokyklėlės auklėtinius į miesto riterius ir damas šventino ne tik Kauno miesto meras A. Kupčinskas, bet ir Lietuvos kariuomenės kapitonas Donatas Mazurkevičius, kuris minint 600 metų Žalgirio mūšio metines, atliko Vytauto Didžiojo vaidmenį. Per Hanzos šventę jis ir vėl buvo pasipuošęs viduramžių drabužiais ir tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu.