Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje S.Daukanto aikštėje, kurioje pasveikino Lietuvių tautą.
Kreipdamasi į Lietuvos žmones šalies vadovė pabrėžė, jog Liepos 6-oji – tai diena, kuri mūsų šaliai įžiebė viltį ir sukūrė pareigą rūpintis savo valstybe.
„Tokios dienos kaip ši primena mums, kad valstybė – tai karūna, kurią kasdieninėmis pastangomis reikia pelnyti patiems. Šiandien dirbdami ir kurdami mes lemiame tai, kad čia, aikštėje, susirinkę vaikai perduotų ne mažiau vilties, meilės ir atsakomybės tėvynei kitoms kartoms, nei jos paveldėjome mes. Tai mūsų pareiga tradicijai, kurią pradėjo Mindaugas prieš beveik 760 metų“ – sakė Prezidentė.
Pasak šalies vadovės, Liepos 6-oji įprasmina Lietuvos apsisprendimą kurti savo kelią. Prezidentės teigimu, tokį kelią prieš šimtmečius pasirinko Mindaugas, sujungęs Lietuvos žemes ir žmones bei įžiebęs viltį šimtmečiams į priekį, kad lietuviai gali, nori ir privalo turėti savo valstybę.
Kreipdamasi į lietuvių tautą šalies Prezidentė teigė, kad nors nėra aiški konkreti Mindaugo karūnavimo vieta, nesunku įsivaizduoti, kad šią ceremoniją anuomet galėjo lydėti dainos. Jos skambėjo įvairiais mūsų žmonių ir šalies gyvenimo etapais. Jos lydi mus ir šiandien dėl po visą Vilnių tris dienas aidėsiančios Lietuvos moksleivių dainų šventės.
„Kelias dienas moksleiviai džiugins Lietuvą savo dainomis ir šokiais. Patirdami begalinį buvimo kartu džiaugsmą ir jausdami, kaip vienas balsas virsta galingu choru, vienas judesys išjudina minią. Linkiu tokios energijos, vienybės ir įsiklausymo mums visiems dalyvaujant savo valstybės gyvenime“, – sakė šalies vadovė.
Pasveikinusi visame pasaulyje esančius lietuvius, Prezidentė paragino visus ne tik švęsti šią Liepos 6-ąją, bet kartu kurti Lietuvą ir garsinti jos vardą.
__________________________
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje
Brangūs Lietuvos žmonės, šventės dalyviai,
sveikinu visus su Valstybės diena!
Tai diena, kuri įprasmina apsisprendimą kurti savo kelią. Laisvos, pripažintos ir gerbiamos šalies kelią. Anuomet rinkosi Mindaugas, sujungęs žemes ir žmones bei pradėjęs tradiciją kurti valstybę. Žinodamas, kad karūna – ne duotybė, o drąsa, darbštumas ir atsidavimas. Taip įžiebęs viltį šimtmečiams į priekį, kad lietuviai gali, nori ir privalo turėti savo valstybę.
Vienąkart sutelkta tauta nuolat tęsė žygį už išlikimą ir ateitį. Kartų kartos, vienybės vedamos, toliau kūrė valstybę ir mūsų tapatybę, aukodamos tam viską. Tam, kad mes galėtume gyventi laisvi ir orūs laisvoje valstybėje.
Šiandien tradicijas, istoriją ir ateitį kuriame mes. Ir tokios dienos kaip ši primena mums, kad valstybė – tai karūna, kurią pelnyti reikia patiems, kasdieninėmis pastangomis. Kad šiandien dirbdami ir kurdami mes lemiame tai, kad šie vaikai, susirinkę čia, aikštėje, perduotų ne mažiau vilties, meilės ir atsakomybės tėvynei kitoms kartoms, nei jos paveldėjome mes.
Ir nors nėra aiški konkreti Mindaugo karūnavimo vieta, nesunku įsivaizduoti, kad šią ceremoniją anuomet galėjo lydėti dainos. Jos skambėjo įvairiais mūsų žmonių ir šalies gyvenimo etapais. Jos lydi mus ir šiandien dėl po visą Vilnių tris dienas aidėsiančios Lietuvos moksleivių dainų šventės.
Tarp tautinių kostiumų šiandien aikštėje iškyla ir visų Lietuvos savivaldybių vėliavos, supinančios miestų istorijas į margą šalies žemėlapį. Tai visos Lietuvos šventė, tikiu, atsikartosianti įvairiais renginiais visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Ir ne tik Lietuvoje. Tikiu, kad šiandien mintimis prisijungs ir svetur gyvenantys lietuviai. Kad visi kartu vakare susibursime giedoti Lietuvos himną, išvien sujungdami savo balsus ir širdis.
Su Valstybės diena mus visus!
“Aš negiedosiu Tautinės giesmės kartu su tautos engėjais, kurie viešai save reklamuos kviesdami ugningomis kalbomis giedoti visus miestų aikštėse. Jie vaidina taip, lyg tauta jiems yra svarbi ir tik tam, kad įsilieti į ją, po to įtakotų ir išnaudotų patiklius žmones. Jie veda mus į jų kuriamą „ekonominę vergovę“. Jie vienija mus ne gerovei ir ne teisingumui siekti, bet kad įtikintų, kad reikia „susitaikyti su neišvengiama realybe“, palikti viską taip, kaip ir buvo, kaltinti tik save, paklusti o ne uždavinėti nepatogius klausimus. Jie jau dabar kalba apie artėjančią naująją Europos krizę ir perša mums mintį, kad jos smūgius „vieningai“ reikės priimti „vardan tos Lietuvos“ vargšams ir pensininkams, nes jie patys kalti, kad tokie yra, nes turtingieji (ir įtakingieji) yra ekonomikos garantas ir todėl „turi būti globojami“. Jie kliedi apie vieningą teisinę valstybę, kurioje teisiami tie – kuriuos jie nusprendžia nuteisti, o ne tie kurie yra kalti ir perša mintį, kad „teisinėje valstybėje jiems turi visi paklusti“. Jie pasinaudos mūsų vienybe tam, kad apgintų nusikaltėlių valdomą šalį, sugniaužtų mūsų likimus dar tvirtesnėse savo rankose taip, kaip jau yra padarę Dainuojančios revoliucijos laikais: suvienijo mus kad mūsų broliai ir seserys aukotų savo gyvybes už laisvę, o patys tuo pat metu kūrė planus kaip savo tautą išnaudos laisvoje Lietuvoje.”
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/nuomones/as-negiedosiu-tautiskos-giesmes-su-tautos-priesais-436386#ixzz1zxDeMERE