Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
Įvyks dalinis Saulės užtemimas
Sausio 4 d. ryte įvyks įspūdingas dalinis Saulės užtemimas. Jis prasidės ryte 9 val. 22 min. ir tęsis iki 12 val.13 min. Užtemimo maksimumo metu 10 val. 45 min. Mėnulis uždengs net 80 nuošimčių Saulės, todėl gerokai pritems.
Šis užtemimas geriausiai bus matomas Europoje, Šiaurės Afrikoje, Centrinėje Azijoje, Kinijos ir Indijos šiaurės vakarų dalyje. Kitą panašų užtemimą, kai Mėnulis uždengs 80 proc. Saulės disko, Lietuvoje galėsime matyti tik 2026 metais.
Stebint Saulės užtemimą griežtai draudžiama žiūrėti tiesiog į Saulę, būtina naudoti specialius šviesos filtrus, arba projektuoti Saulės vaizdą iš žiūrono ar teleskopo į ekraną. 
Iškils ryškiųjų žiemos žvaigždžių ratas
Sausio vakarais virš rytų horizonto tekės įspūdingas ryškiausių žiemos žvaigždynų ratas. Tuoj po Saulės laidos žemai rytų padangėje sužibs Šienpjovių (Oriono), o kiek kairiau jų, Dvynių žvaigždės. Virš Dvynių matysime Vežėją su ryškiąja Kapela, o virš Šienpjovių – Taurą su rausvuoju Aldebaranu. Vėliau, po 18 val. žemiau Dvynių pasirodys ir Mažasis Šuo su ryškiu Prokionu, o po valandos pietryčiuose išnirs dar vienas žiemos rato žvaigždynas – Didysis šuo su ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde Sirijumi. Tarp Sirijaus ir Prokiono tiesiai per Didžiojo žiemos žvaigždžių rato vidurį drieksis Paukščių tako juosta.
Jupiteris suartės su Uranu
Jupiteris sausio pradžioje po saulėlydžio švytės pietvakariuose kaip -2,4 ryškio žvaigždė Žuvų žvaigždyne. Nors šiuo metu jis tols nuo Žemės ir jo šviesis mažės, tačiau vis tiek savo ryškumu pralenks visas šviesiausias žvaigždes ir nusileis, tik paryčiui pasirodančiai, Aušrinei-Venerai.
Mėnesio pradžioje, pasitelkus žiūroną, greta Jupiterio galima bus susirasti ir retai plika akimi matomą žydrąją Urano planetą. Sausio pradžioje ji spindės tik puse kampinio laipsnio nutolusi dešiniau ir aukščiau nuo Jupiterio. Sausio 8-10 dienomis atsidurs į dešinę nuo Jupiterio mažiau nei per 1 kampinį laipsnį. Kitas panašus šių planetų suartėjimas įvyks tiktai 2038 metais!
Saturnas sausio pradžioje tekės praėjus maždaug pusvalandžiui po vidurnakčio Mergelės žvaigždyne, o mėnesio pabaigoje jau 2 valandomis anksčiau. Žieduotoji planeta vis šviesės ir mėnesio pabaigoje pasieks 0,6 ryškį.
Priešaušrio danguje viešpataus Venera-Aušrinė. Tekės ji apie 5 val. ir savo didžiausią nuokrypį (elongaciją) nuo Saulės pasiekusi sausio 8 d. didingai ir neįtikėtinai ryškiai (- 4,4) spindės Svarstyklių žvaigždyne.
Merkurijų mėnesio pradžioje galima pamatyti rytais žemai palei pietryčių horizontą Gyvatnešio žvaigždyne. Nors švies jis pakankamai ryškiai – kaip 0 ryškio žvaigždė, tačiau dėl žemos padėties stebėti jį būtų geriau pasitelkus žiūroną. Didžiausią kampinį nuotolį (elongaciją) nuo Saulės Merkurijus pasieks ir aukščiausiai iškils sausio 8 d.
Marsas šį slėpsis už Saulės ir liks nematomas.
