Birželio 7 dieną 10 val. valstybės institucijų ir mokslinės bendruomenės atstovai renkasi į Vilniuje, konferencijų centre „Karolina“ (Sausio 13-osios g. 2, Vilnius) vyksiančią tarptautinę konferenciją „Gyventojų apšvita ir pasaulyje įgyta patirtis radiologinių ir branduolinių avarijų metu“. Konferencijos metu bus nagrinėjami Lietuvai aktualūs radiacinės saugos klausimai
Radiacinė sauga – sudėtinga, daugialypė ir dinamiškai besiplėtojanti sritis, tad problemų nemažėja. Per daugiau kaip šimtą metų, praėjusių nuo jonizuojančiosios spinduliuotės atradimo, žmonės daugybę kartų įsitikino, kad ši spinduliuotė yra ir kenksminga.
Medicinoje sparčiai diegiamos naujos technologijos ne tik palengvina kai kurių susirgimų diagnostiką bei gydymą, tačiau nulemia ir kur kas didesnę pacientų apšvitą. Ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Jungtinių Amerikos Valstijų radiacinės saugos specialistai jau keletas metų ,,skambina pavojaus varpais“, norėdami atkreipti dėmesį, kad medicininė apšvita sudaro net 50% visos gyventojų apšvitos. Tad kyla dilema, kaip surasti balansą tarp naudos ir žalos paciento sveikatai. Dažnai pacientai, primygtinai nepagrįstai reikalaudami vienokio ar kitokio rentgenodiagnostikos tyrimo, neįvertina, kad jis susijęs su papildoma apšvita ir be naudos gali duoti daugiau žalos.
Lietuvos žmonės dar nepamiršo Černobylio atominės elektrinės avarijos, turėjusios nemažą įtaką šalies gyventojų apšvitai. Nepaisant to, kad avarija Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje įvyko toli nuo Lietuvos ir radiologinės pasekmės gyventojams ir aplinkai buvo mažai tikėtinos, ji privertė sunerimti Lietuvos žmones. Tokių avarijų metu grėsmė visuomenės sveikatai atsiranda dėl gyventojų panikos bei baimės dėl galimo poveikio jų pačių ir vaikų sveikatai, nepasitikėjimo valdžios institucijų teikiama informacija. Todėl pagrindinis šalies įgaliotųjų institucijų uždavinys buvo stebėti situaciją avarijos regione, rinkti informaciją ir ją objektyviai teikti gyventojams bei žiniasklaidai, taikyti atitinkamas priemones, kad radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti maisto produktai bei kiti daiktai nepatektų į Lietuvą.
Šalyje priimami lemiami politiniai sprendimai naujos atominės elektrinės statybai, vyksta Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai. Itin svarbu, kad visi šie procesai radiacinės saugos požiūriu vyktų saugiai ir nekeltų grėsmės visuomenės sveikatai.
Po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių Jungtinėse Amerikos Valstijose, 2006 m. – Londone, kai buvęs rusų saugumietis Aleksandras Litvinenko buvo nunuodytas radioaktyviosiomis medžiagomis, pasaulio radiacinės saugos bendruomenė sunerimusi dėl galimo radioaktyviųjų medžiagų panaudojimo terorizmo tikslais. Nors mūsų šalyje tokių teroro aktų nebuvo, tačiau nustatyti atvejai, kai bandyta nedeklaruojant įvežti ar išvežti daiktus, skleidžiančius padidėjusią jonizuojančiąją spinduliuotę. Todėl labai svarbu diegti prevencijos priemones, perspėjančias paliktųjų (nelegalių) jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių atsiradimą.
Apsaugant gyventojus nuo apšvitos, labai svarbu išspręsti kelis uždavinius, iš kurių svarbiausi – nustatyti apšvitos šaltinių, jų lemiamų dozių ir šių dozių kitimo dėsningumus ir identifikuoti optimizuotas radiacinės saugos priemones. Todėl vienas iš sudėtinių gyventojų apšvitos vertinimo komponentų – aplinkos radioekologinės būklės vertinimas.
Šios ir kitos radiacinės saugos požiūriu aktualios problemos bus nagrinėjamos tarptautinėje konferencijoje, nes visos jos tarnauja vienam tikslui – visuomenės sveikatos apsaugos nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio užtikrinimui.
