Seimas lapkričio 5 d. priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas. Jomis keičiama mokesčio pajamų paskirstymo tvarka, plečiamas apmokestinamų naudingųjų iškasenų sąrašas ir paprastinamas mokestinių ginčų nagrinėjimas.
Vienas svarbiausių pakeitimų – didesnė pajamų už išgaunamus gamtos išteklius dalis nuo kitų metų atiteks savivaldybėms, kurių teritorijose šie ištekliai išgaunami.
Savivaldybėms teks didesnė mokesčio dalis
Nuo 2027 m. sausio 1 d. savivaldybėms skiriama mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dalis padidės nuo 20 iki 25 procentų. Atitinkamai valstybės biudžetui tenkanti dalis sumažės nuo 80 iki 75 procentų.
Nuo 2028 m. sausio 1 d. savivaldybių dalis bus padidinta dar penkiais procentiniais punktais – iki 30 procentų.
Šie pakeitimai nebus taikomi mokesčiui už medžiojamųjų gyvūnų išteklius.
Savivaldybėms skiriamos lėšos bus naudojamos jų aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti.
Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžia, kad valstybiniai gamtos ištekliai yra visos visuomenės turtas, todėl svarbu užtikrinti, kad jų naudojimo nauda tektų ne tik valstybei, bet ir savivaldybėms, kurių teritorijose jie išgaunami.
Pasak ministrės, aiškesnė mokesčio administravimo tvarka turėtų palengvinti darbą tiek savivaldybėms, tiek išteklius naudojančioms įmonėms.
Priesmėlis ir priemolis taip pat bus apmokestinami
Priimtomis pataisomis į apmokestinamų naudingųjų iškasenų sąrašą įtraukti priesmėlis ir priemolis.
Šioms iškasenoms nustatytas 0,30 euro už kubinį metrą mokesčio tarifas. Tačiau jis bus taikomas tik naujiems, išsamiai išžvalgytiems ir Lietuvos geologijos tarnyboje aprobuotiems telkiniams.
Šiuo metu tokių priesmėlio ir priemolio telkinių Lietuvoje nėra. Iki šiol šios iškasenos nebuvo atskirai klasifikuojamos ir registruojamos Žemės gelmių registre.
Todėl jau naudojamų ar esamų nenaudojamų telkinių naudotojams gavybos sąlygos nesikeis.
Duomenys apie šalies naudingųjų iškasenų telkinius ir geologinius tyrimus kaupiami Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fonde.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, pradėjus apmokestinti priesmėlį ir priemolį, po trejų ar ketverių metų valstybė galėtų kasmet papildomai surinkti iki 1 mln. eurų.
Keičiama mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka
Nuo 2027 m. sausio 1 d. ginčai dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bus nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje.
Aplinkos ministerijos teigimu, tokia tvarka leis ginčus spręsti greičiau, paprasčiau ir mažesnėmis sąnaudomis.
Įstatymo pataisomis taip pat patikslinamas mokesčio ir ekonominių sankcijų administravimas bei mokesčio mokėtojų pareigos.
Be to, panaikinama iki šiol galiojusi išimtis, pagal kurią mokestis nebuvo taikomas už išgautas durpes, naudojamas gydymo įstaigose.
Siekiama aiškesnės išteklių naudojimo tvarkos
Priimtos pataisos pirmiausia keičia iš gamtos išteklių gaunamų mokesčio pajamų paskirstymą ir jų administravimą. Jos nereiškia visuotinio mokesčio tarifų padidinimo visiems išteklių naudotojams.
Naujai nustatytas tarifas priesmėliui ir priemoliui bus taikomas tik įstatyme numatytais atvejais.
Gamtos išteklių apmokestinimo klausimai Lietuvoje svarstyti ir anksčiau. Alkas.lt yra rašęs apie gintaro išteklių apmokestinimo siūlymus ir vandens naudojimo apmokestinimo pakeitimus.
Naujaisiais pakeitimais siekiama, kad išteklių gavyba duotų didesnę tiesioginę finansinę naudą ir toms savivaldybėms, kurių teritorijose vykdoma ši ūkinė veikla.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos 2026 m. lapkričio 5 d. pranešimą.
