Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus taikomi nauji žemės verčių žemėlapiai. Juos, kaip ir kasmet, parengė VĮ Registrų centras, atlikęs rinkos duomenų analizę bei viešą svarstymą su gyventojais ir derinimą su visomis savivaldybėmis. Parengtus masinio žemės vertinimo dokumentus tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba.
Pagal žemės masinio vertinimo dokumentus nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai ir kitoms reikmėms.
Naujausi duomenys rodo, kad žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2026 m., nuo 2027 m. vidutiniškai didėja 8 proc. Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Birštono, Plungės ir Šilalės savivaldybėse – vidutiniškai apie 16 proc. Mažiausias augimas, apie 2 proc., nustatytas Šakių, Joniškio, Kazlų Rūdos ir Jurbarko savivaldybėse.
Verčių didėjimas
Gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2027 m. vidutiniškai didėja 9 procentais. Kai kuriose savivaldybėse augimas viršija šalies vidurkį. Pavyzdžiui, Jonavos rajono ir Neringos savivaldybėse gyvenamosios paskirties žemės vertė padidėjo daugiau nei 15 procentų. Kauno mieste bei Akmenės, Birštono, Kaišiadorių, Kauno rajonuose žemės vertės augimas siekia apie 13 proc. Mažiausias gyvenamosios paskirties žemės vertės augimas buvo Jurbarko, Šiaulių, Visagino ir Kazlų Rūdos savivaldybėse – iki 3 proc.
Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 7 procentais. Didžiausias augimas fiksuotas Birštono savivaldybėje, kur jis viršijo 25 proc. Rietavo, Kelmės, Kalvarijos, Mažeikių ir Neringos savivaldybėse augimas siekė apie 19 proc. Mažiausias, iki 3 proc., augimas nustatytas Alytaus miesto, Telšių rajono ir Utenos rajono savivaldybėse.
Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė 2027 m. vidutiniškai didėja 8 procentais. Ryškiausias augimas stebimas Prienų ir Rietavo savivaldybėse – apie 25 proc. Mažeikių, Raseinių, Kalvarijos, Pagėgių, Jonavos savivaldybėse – apie 18 proc. Tuo tarpu Pasvalio rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėse augimas buvo vienas mažiausių ir siekė apie 2 procentus.
Pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2026 m., vidutiniškai didėja 8 procentais. Didžiausias augimas fiksuotas Neringos ir Birštono savivaldybėse, kur jis siekė apie 30 procentų. Mažiausias, apie 2 proc., augimas fiksuotas Kazlų Rūdos, Šiaulių miesto, Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2027 m. vidutiniškai didėja 7 procentais. Didžiausias augimas fiksuotas Palangos, Šiaulių miesto ir Plungės rajono savivaldybėse – apie 18 proc. Šilalės, Rietavo, Alytaus miesto, Kalvarijos, Telšių savivaldybėse – apie 14 proc. Mažiausias vertės augimas, apie 3 proc., nustatytas Joniškio, Jurbarko, Kazlų Rūdos, Visagino ir Šakių savivaldybėse.
Atliekant 2027 m. įsigaliosiantį masinį žemės vertinimą, visoje Lietuvos teritorijoje buvo nustatytos 1572 žemės verčių zonos. Tai yra 14 zonų daugiau nei ankstesniais metais, kai jų buvo 1558. Pastaraisiais metais verčių zonų skaičius nuosekliai didėja.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos pranešimą
