Vienas medus šviesus, kone baltas, kitas – auksinis, gintarinis, o trečias toks tamsus, kad primena stiprią kavą. Kodėl to paties krašto bičių suneštas medus gali taip skirtis? Ar tamsesnis medus iš tiesų vertingesnis už šviesų?
Lietuvos ekologinių bitynų šeimininkai pasakoja, kad medaus spalvą, skonį ir kvapą pirmiausia lemia augalai, iš kurių bitės renka nektarą, taip pat vietovė, metų laikas ir gamtos sąlygos.
Medaus spalvą nulemia augalai
Medaus spalvų įvairovė stebėtinai didelė – nuo beveik bespalvio iki tamsiai rudo. Šiuos skirtumus lemia nektaro ar lipčiaus kilmė, meduje esantys natūralūs junginiai ir kitos aplinkybės.
Medaus žinovas Rokas Rutkus aiškina, kad skirtingų augalų medus turi savitų požymių.
„Pavyzdžiui, rapsų medus paprastai būna šviesus, grikių – tamsus, o liepų medaus atspalviai gali svyruoti nuo šviesiai gelsvų iki gintarinių. Tačiau net tos pačios rūšies medus nebūtinai kiekvienais metais atrodys vienodai“, – sako R. Rutkus.
Taigi medaus spalva gali šį tą pasakyti apie jo kilmę, tačiau vien pagal ją negalima patikimai nustatyti nei augalų, iš kurių jis suneštas, nei jo kokybės. Įvairios medaus rūšys išsamiau aptartos ir ankstesnėje „Alko“ publikacijoje.
Prie Nemuno – šimtamečių liepų medus
Alytaus rajone, Balkasodžio kaime, ekologinį bityną puoselėja Eglė Rauličkytė. Dalis jos avilių stovi sodyboje ant Nemuno kranto, kiti – ganyklose prie ekologiškai dirbamų laukų, kuriuose auginami grikiai.
Sodybą supa miškai ir senos liepos. Būtent liepų medus yra vienas svarbiausių šio bityno produktų.
Bitininkauti Eglė pradėjo prieš ketverius metus. Vėliau sužinojo, kad bites laikė ir jos močiutė. Taip pomėgis, virtęs gyvenimo dalimi, netikėtai susiejo ją su šeimos praeitimi.
„Galvoju, kodėl mane taip viduje tos bitės traukė“, – prisimena E. Rauličkytė.
Moteris taip pat yra jogos mokytoja ir akupunktūros specialistė. Jai bitininkystė – ne vien medaus gavyba, bet ir galimybė iš arčiau pažinti bičių gyvenimą, stebėti gamtą bei jos kaitą.
Grikių medus – tamsus, sodraus skonio
Vilniaus rajone „Salomėjos bityną“ puoselėja Salomėja ir Gabrielius Mikolajevičiai. Jų bitininkystės kelias prasidėjo 2014 metais nuo trijų avilių Gabrieliaus protėvių žemėje. Šiuo metu šeima kuria naują bityno erdvę Kenos kaime.
Vienas šio bityno pasididžiavimų – grikių medus. Jis paprastai būna tamsiai rusvas, pasižymi sodriu, savitu kvapu ir ryškiu skoniu, todėl gerokai skiriasi nuo švelnesnio šviesių rūšių medaus.
Tačiau ir grikių medus ne kasmet būna vienodas. Jo spalva bei skonis priklauso nuo sezono ir kitų augalų, iš kurių bitės renka nektarą.
Mikolajevičių bityne surenkamas ir liepų medus. 2026 metų Lietuvos bitininkų šventėje jis buvo išrinktas skaniausiu iš 53 pateiktų mėginių, o juslinės analizės žinovai jį pripažino geriausiu tų metų liepų medumi.
Tai rodo, kad net viename bityne surenkamas medus gali pasižymėti labai skirtingomis savybėmis.
Ar tamsesnis medus geresnis?
Kartais manoma, kad kuo medus tamsesnis, tuo jis vertingesnis. Vis dėlto spalva nėra patikimas medaus kokybės matas.
Skirtingų rūšių medus natūraliai skiriasi chemine sudėtimi, kvapu ir skoniu. Tamsesniame meduje kai kurių junginių gali būti daugiau, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis geresnis už šviesų.
Vertinant medaus kokybę svarbūs visai kiti dalykai: drėgmės kiekis, šviežumas, laikymo sąlygos, galimi kokybės trūkumai ir atitiktis nustatytiems reikalavimams.
Svarbu ir tai, kad medaus išvaizda nėra jo ekologinės kilmės įrodymas. Renkantis medų verta atkreipti dėmesį ir į medaus ženklinimą bei kokybės reikalavimus.
Abu straipsnyje pristatyti bitynai yra sertifikuoti ekologiniai ūkiai. Toks sertifikavimas reiškia, kad jų gamyba kontroliuojama pagal ekologinei bitininkystei taikomus reikalavimus. Tačiau sertifikatas nevertina medaus spalvos, kvapo ar skonio.
Kiekvienas medus – savitas gamtos kūrinys
Renkantis medų verta atkreipti dėmesį ne tik į jo spalvą, bet ir į kvapą, skonį bei kilmę. Šviesus ir tamsus medus gali būti vienodai kokybiški, nors jų skoninės savybės labai skirsis.
Vieniems labiau patiks švelnus, šviesus medus, kitiems – ryškaus skonio grikių ar kvapnus liepų medus.
Norint pažinti šią įvairovę, geriausia paragauti kelių skirtingų rūšių. Juk kiekviename medaus stiklainyje slypi savitas augalų, bičių ir konkrečių metų gamtos sąlygų derinys. Apie bitininkystės ryšį su gamta primena ir Dzūkijos bitininkų pasakojimas.
Parengta pagal Medaus kultūros draugijos medžiagą.
