Vilniuje pagerbtos prieš 75 metus sovietų įvykdyto masinio Lietuvos gyventojų trėmimo, kodiniu pavadinimu „Ruduo“ (rus. „Osen“), aukos.
1951 m. spalio 2–3 dienomis vykdytos operacijos metinių minėjime dalyvavo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei kitų įstaigų atstovai.
Minėjimas sostinės Aukų gatvėje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, prasidėjo Lietuvos Respublikos himnu. Tylos minute pagerbti Lietuvos laisvės kovotojai ir tremties aukos.
Iš Lietuvos išvežta daugiau kaip 16 tūkst. žmonių
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per 1951 m. spalio masinio trėmimo operaciją „Ruduo“ iš Lietuvos buvo išvežta daugiau kaip 16 tūkst. žmonių. Maždaug trečdalis tremtinių buvo vaikai.
„Už šių skaičių slypi išskirtos šeimos, svetimoje žemėje praleisti gyvenimo metai ir lietuviai, kuriems sugrįžti į tėvynę taip ir nebuvo lemta“, – minėjime sakė D. Jakavičius.
Pasak jo, šia trėmimo operacija sovietų okupacinė valdžia siekė ne tik kuo greičiau užbaigti prievartinę kolektyvizaciją, bet ir palaužti žmonių valią, atimti tikėjimą, kad Lietuva kada nors vėl bus laisva, bei prievarta pertvarkyti Lietuvos visuomenę.
Trėmimams vykdyti buvo pasitelkta daugiau kaip 15 tūkst. saugumo darbuotojų, karininkų, kareivių, milicininkų, stribų ir apie 8 tūkst. sovietinių aktyvistų.
„Mūsų pareiga – šią atmintį perduoti ateities kartoms“
D. Jakavičius pabrėžė, kad tremties istorija turi būti perduodama iš kartos į kartą.
„Mūsų pareiga – šią atmintį perduoti ateities kartoms. Pasakoti apie tai savo vaikams ir anūkams, saugoti liudijimus ir nepamiršti, kokia yra laisvės kaina“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.
„Lenkiu galvą prieš visus – tremties aukas, išgyvenusiuosius ir jų artimuosius“, – pridūrė jis.
Trėmimų aukas Seimo Pirmininko Juozo Oleko vardu pagerbė parlamento vadovo padėjėja Aldona Jakavonienė, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Draučiūnaitė, LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Remigijus Černius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas bei kiti minėjimo dalyviai.
Meninę minėjimo dalį atliko Vilniaus Balio Dvarionio dešimtmetės muzikos mokyklos ir Vydūno progimnazijos moksleiviai.
Minėjimą surengė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos nariai kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.
