Tik 14 proc. šalies gyventojų mano, kad vien valstybės mokama pensija bus pakankama jų poreikiams senatvėje. Vis dėlto, nors dauguma supranta būtinybę senatvei kaupti papildomai, to nedarančių gyventojų dalis, įgyvendinus II pakopos pensijų reformą, smarkiai išaugo. Be to, kaip rodo „SEB Life and Pension Baltic SE“ iniciatyva atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, pusė gyventojų arba nežino, arba greičiausiai neteisingai vertina, kiek pajamų ar santaupų jiems reikės išėjus į pensiją.
„Pirmą šių metų pusmetį visi laikėme nepaprastai svarbų finansinio raštingumo egzaminą ir jo tarpiniai rezultatai yra neraminantys. Papildomai pensijai nekaupiančių gyventojų dalis padvigubėjo ir siekia 56 proc., o nemaža dalis žmonių sprendimus dėl ilgalaikio finansinio saugumo priima neatsakę į svarbiausią klausimą – kiek pajamų jiems reikės senatvėje. Kaip ir prieš egzaminą, vien pasitikėjimo savo žiniomis nepakanka: būtinas pasirengimas, konkretūs skaičiavimai ir planas“, – sako filialo vadovė Iveta Pigagienė.
Tyrimas vykdytas po to, kai per dvi pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos bangas kaupimą nutraukė apie 46 proc. gyventojų, o į jų sąskaitas buvo išmokėta beveik 3,9 mlrd. eurų. SEB banko duomenimis, iki 50 proc. atsiimtų lėšų buvo išleista vartojimui arba išsigryninta, o atsiimtas lėšas įdarbino (perinvestavo) mažiau nei 5 proc. gyventojų.
Didėjo optimizmas
Lietuvos vartotojų optimizmas rugpjūtį pasiekė 97 punktus ir nuo balandžio padidėjo 7 punktais. Analitikos bendrovės „NielsenIQ“ vertinimu, šį pagerėjimą daugiausia lėmė vartojimas, kuriam papildomą impulsą suteikė pensijų fonduose sukauptų lėšų išmokėjimas, bei atspari šalies ekonomikos plėtra.
„Didesnis finansinis optimizmas nebūtinai reiškia, kad gyventojai daugiau lėšų skiria ilgalaikiams tikslams. Kai žmogus jaučiasi turintis daugiau laisvų pinigų, natūraliai stiprėja noras pagerinti savo kasdienę aplinką, daugiau išleisti kelionėms, namams ar asmeniniams poreikiams. Tai matome ir vartojimo duomenyse: auganti perkamoji galia bei didesnis pasitikėjimas savo finansine padėtimi skatina sprendimus „čia ir dabar“, – sako „NielsenIQ“ strateginės analitikos ir įžvalgų skyriaus vadovė Šiaurės Rytų Europai Edita Asakavičienė.
I. Pigagienė atkreipia dėmesį, kad prieš reformą 62 proc. gyventojų teigė galintys savarankiškai rūpintis savo pensijos kaupimu ir investicijomis. Tačiau praktika rodo atotrūkį tarp pasitikėjimo savo gebėjimais ir nuoseklių veiksmų: atsiimtos pensijai skirtos lėšos dažniau tapo vartojimo šaltiniu, o ne naujo ilgalaikio kaupimo pradžia. Tik kas ketvirtas (24 proc.) tyrimo dalyvis mano, kad pasitraukusieji iš antrosios pakopos pradės reguliariai kaupti patys.
Vis dėlto ne visi gyventojai renkasi pasitraukimą iš kaupimo. Po reformos apie 33 tūkst. gyventojų grįžo į antrąją pensijų pakopą arba pradėjo joje kaupti. Tai rodo, kad dalis žmonių, įvertinę ilgalaikes sprendimo pasekmes, renkasi toliau stiprinti savo finansinį saugumą senatvėje.
„Ypač svarbi antrosios pakopos dalis yra valstybės skatinamoji įmoka – 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. SEB tyrimo duomenimis, 60 proc. šiuo metu kaupiančių gyventojų šią įmoką vertina kaip svarbią savo būsimos pensijos dalį. Tai yra papildomos lėšos, kurios ilgą laiką investuojamos kartu su žmogaus įmokomis ir gali reikšmingai prisidėti prie sukaupto turto augimo“, – sako I. Pigagienė.
Egzamino rezultatus matysime po dešimtmečių
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad lėšų išmokėjimas dėl padidėjusio namų ūkių vartojimo turi trumpalaikį teigiamą poveikį ekonomikai, tačiau jis nėra nei tvarus, nei kuriantis stipresnį pamatą ateičiai. Priešingai, taip dar labiau didinamos gyventojų ir valdžios finansų laukiančios problemos ateityje.
Pasak T. Povilausko, vis pamirštamos Lietuvos demografinės tendencijos, kurios jau daug metų aiškiai rodo, kad vyresnių negu 64 metais asmenų dalis visuomenėje didėja ir ateityje to pokyčio pagreitis tik didės. Dabar daugiau negu 40 proc. pensininkų patiria skurdą, todėl sudėtinga tikėtis, kad prastėjant pajamų, išėjus į pensiją, pakeičiamumo normai be papildomo kaupimo, būsimų pensininkų padėtis gerėtų. Visuomenės senėjimas neišvengiamai didins ir įtampą valdžios finansams. Tarptautinės institucijos prognozuoja, kad per artimiausius 25 metus išlaidos senatvės pensijoms didės 3 proc. BVP. Akivaizdu, kad mūsų visuomenei atrasti tvarius tokių didesnių išlaidų finansavimo šaltinius bus sudėtinga ir tai didins įtampą valstybės biudžete
„Išmokėtos lėšos ekonomiką paskatina vieną kartą, o šios reformos, pasekmes ekonomikai, valstybės finansams ir kiekvienam gyventojams jausime kelis dešimtmečius. Visai visuomenei svarbu, kad ateityje pajamų nelygybė ir vyresnių žmonių skurdo lygis Lietuvoje būtų mažesnis“, – teigia SEB banko ekonomistas.
EBPO vertinimu, dabar Lietuvoje į darbo rinką žengiančio asmens pajamų pakeitimo norma, jam išėjus į pensiją, sudarys 28 proc. buvusių pajamų, skaičiuojant nuo jo pajamų prieš pensiją. Visą gyvenimą kaupiant antroje pakopoje, pakeitimo norma galėtų išaugti iki 50 procentų.
Nekaupia labiausiai pažeidžiamos grupės
Anot fondo filialo vadovės I. Pigagienės, papildomo kaupimo reikšmė ypač didelė jaunesniems, mažesnes pajamas gaunantiems ir finansiniam pažeidžiamumui jautresniems žmonėms. Tyrimo duomenimis, papildomai pensijai nekaupia 71 proc. respondentų, kurių mėnesio pajamos nesiekia 750 eurų, 69 proc. žemesnio ar vidutinio išsilavinimo gyventojų bei 68 proc. 18–29 metų amžiaus žmonių.
„Natūralu, kad gaunant mažesnes pajamas pirmiausia sprendžiami kasdieniai poreikiai. Tačiau būtent ankstyvas kaupimo pradžios laikas yra didžiausias jauno žmogaus pranašumas. Net ir nedidelė, bet reguliariai atidedama suma per ilgesnį laiką gali sukurti reikšmingą skirtumą. Svarbiausia yra pradėti nuo finansiškai tvarios sumos ir didinti ją augant pajamoms, o ne laukti momento, kai atrodys, kad kaupti jau tikrai galima“, – pažymi fondo filialo vadovė.
Parengta pagal „SEB Life and Pension Baltic SE“ pranešimą
