Viename žymiausių pasaulio universitetų bręsta Lietuvai svarbus sumanymas – Kembridžo universitete siekiama įsteigti nuolatinę Lietuvos studijų profesūrą. Ji suteiktų Lietuvos istorijos, kultūros, visuomenės ir dabarties tyrimams tokią vietą, kuri nepriklausytų vien nuo pavienių paskaitų, trumpalaikių projektų ar atvykstančių mokslininkų.
Apie ketinimą steigti Lietuvos studijų profesūrą rugpjūčio pabaigoje pranešė LRT. Būsimoji profesūra apibūdinama kaip nuolatinė akademinė pareigybė, kurios atsiradimas turėtų skatinti Lietuvos tyrimus, seminarus, konferencijas ir glaudesnius Kembridžo bei Lietuvos aukštųjų mokyklų ryšius.
Tačiau šis sumanymas neatsirado staiga. Jis yra jau kelerius metus Kembridže nuosekliai plėtojamų Baltijos studijų tęsinys.
Nuo geopolitikos programos – prie nuolatinės profesūros
Kembridžo universiteto Geopolitikos centre Baltijos geopolitikos programa pradėjo veikti 2021 m. sausį. Jos steigėjai – buvęs Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministras Čarlzas Klarkas (Charles Clarke) ir Kembridžo profesorius Brendanas Simas (Brendan Simms).
Programos tikslas buvo didinti Didžiosios Britanijos ir platesnės Vakarų visuomenės supratimą apie Baltijos jūros kraštą, jo istoriją, geopolitinę reikšmę ir Jungtinės Karalystės ryšius su juo. Į šios programos suburtą universitetų tinklą nuo pat pradžių įėjo ir Klaipėdos universitetas.
2022 m. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Baltijos krašto tyrimų reikšmė dar labiau išaugo. Programos vadovai pabrėžia, kad Jungtinėje Karalystėje, Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje tebėra per mažai žinių apie Baltijos šalių istoriją bei dabartinę geopolitinę padėtį. Šiuo metu programos bendradarbiavimo tinklas jungia 26 Baltijos jūros krašto universitetus.
Lietuvai svarbu ir tai, kad programoje nuo 2021 m. dirba lietuvis istorikas ir politologas Donatas Kupčiūnas. Jis Kembridžo Geopolitikos centre tyrinėja Baltijos krašto geopolitiką, NATO plėtrą ir Rusijos politiką, dėsto bei prisideda prie studentų ir jaunųjų tyrėjų ugdymo.
Kembridžas jau buvo paskelbęs tokį siekį
Kad dabartinė žinia nėra vien gražus sumanymas, rodo 2025 m. Kembridže vykusios XVI Europos baltistikos konferencijos medžiaga.
Joje Baltijos geopolitikos programos vadovai tiesiai įvardijo artimiausią tikslą – įsteigti Kembridžo universitete Baltijos studijų profesūrą. Buvo nurodyta, kad tam jau žengti konkretūs žingsniai.
Pati konferencija parodė, kad tyrėjų susidomėjimas Baltijos kraštu nėra menkas. 2025 m. balandį Kembridže į ją susirinko daugiau kaip pusė tūkstančio mokslininkų ir viešosios politikos žinovų. Buvo nagrinėjama ne vien geopolitika, bet ir istorija, kalbos, kultūra, visuomenė, literatūra bei kiti klausimai.
2026 m. šios programos užmojai dar labiau išsiplėtė. Birželį Č. Klarkas jau kalbėjo ne apie vieną, o apie Baltijos studijų profesūras Kembridže. Pasak jo, nuolatiniai profesoriai reikalingi ne tik paskaitoms skaityti. Jie galėtų vadovauti doktorantams, ugdyti naują tyrėjų kartą ir kurti ilgalaikius Kembridžo ryšius su Baltijos šalių universitetais.
Būtent šiame platesniame sumanyme dabar ryškėja ir atskira Lietuvos studijų profesūra.
Ne vien geopolitika
Lietuvai ypač svarbu, kad būsimosios studijos neapsiribotų vien saugumo ar Rusijos grėsmės klausimais.
Lietuva pasaulio universitetuose turi būti matoma ir kaip savita Europos kultūros bei istorijos šalis – su viena seniausių gyvųjų indoeuropiečių kalbų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimu, baltų kultūros paveldu, savita literatūra, tautosaka, etnologija ir XX amžiaus istorine patirtimi.
Net pačiame Kembridžo 2025 m. konferencijos įvade buvo pripažįstama, kad Didžiosios Britanijos universitetuose didelė dalis Baltijos krašto istorijos, kalbų ir kultūros apskritai nėra dėstoma.
Todėl nuolatinė Lietuvos studijų profesūra būtų daugiau negu dar viena akademinė darbo vieta.
Profesorius galėtų burti doktorantus ir jaunesnius tyrėjus, rengti Lietuvos tematikos paskaitų kursus, kviesti mokslininkus iš Lietuvos, rengti tarptautines konferencijas, pradėti bendrus tyrimus bei skatinti studentus savo baigiamuosius darbus skirti Lietuvai.
Tai reikštų ir labai praktišką dalyką: Lietuvos tyrimai Kembridže nebebūtų priklausomi tik nuo to, ar kuriuo nors metu universitete atsirado Lietuva besidomintis pavienis mokslininkas.
Ryšiai su Lietuva jau mezgami
Kembridžo Baltijos geopolitikos programa su Lietuvos mokslo įstaigomis bendradarbiauja jau dabar.
Jos surengta vasaros mokykla Lietuvoje apėmė užsiėmimus Vilniaus universitete, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Didžiosios Britanijos ambasadoje Vilniuje ir kitose įstaigose.
2026 m. gegužę programos steigėjas prof. B. Simas Lietuvos istorijos institute Vilniuje skaitė paskaitą apie didžiąsias valstybes ir Baltijos šalis, ypatingą dėmesį skirdamas Didžiosios Britanijos vaidmeniui. Kartu buvo pristatyta ir Kembridžo Baltijos geopolitikos programa.
Tai rodo, kad pagrindas ilgalaikiam Kembridžo ir Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimui jau yra kuriamas.
Svarbiausias klausimas – ar sumanymas taps nuolatine institucija
Vis dėlto Lietuvos studijų profesūra dar nėra veikianti Kembridžo universiteto profesūra.
Viešai skelbiama, kad ją ketinama steigti ir kad šiuo klausimu dirbama. Kembridžo Baltijos geopolitikos programos atstovai savo ruožtu nurodo siekiantys sutelkti paramą nuolatinėms Baltijos studijų profesoriaus vietoms.
Todėl dabar labai svarbu, ar pavyks užtikrinti ilgalaikį finansavimą ir įtvirtinti profesūrą pačioje Kembridžo universiteto sandaroje.
Tokios pareigybės vertė matuojama ne vien garsiu universiteto vardu. Svarbiausia, kad ji gali veikti dešimtmečius: išugdyti naujus tyrėjus, paskatinti knygų ir mokslinių straipsnių apie Lietuvą atsiradimą, atverti Lietuvos mokslininkams naujus bendradarbiavimo kelius.
Mažai valstybei tai yra viena veiksmingiausių kultūrinės ir akademinės sklaidos priemonių.
Jeigu Lietuvos studijų profesūra Kembridže iš tiesų bus įsteigta, Lietuvos vardas viename svarbiausių pasaulio mokslo židinių atsiras ne kaip laikinas klausimas, o kaip nuolatinis studijų ir tyrimų laukas.
