Buvęs Lenkijos gynybos ministras bei dabartinis „Teisės ir teisingumo“ (PiS) parlamentinio klubo vadovas Mariuš Blaščiakas (Mariusz Błaszczak) radijui „Radio Zet“ pareiškė, kad Rusijos puolimo prieš Baltijos šalis atveju Lenkijos kariai pirmiausia gintų savo tėvynę, o pagalba kaimynams priklausytų nuo aplinkybių.
Šie žodžiai sukėlė aštrią politinę bei visuomenės reakciją. Valdančiosios koalicijos atstovai ir buvęs elitinio dalinio GROM vadovas generolas Roman Polko pareiškimą pavadino nepriimtinu, kenksmingu bei naudingu Kremliui. Generolo teigimu, tokios kalbos pakerta NATO solidarumo ir 5-ojo straipsnio pagrindus.
Atsakydamas į kritiką socialiniame tinkle „X“, M. Blaščiakas paragino opoziciją „atvėsti“. Jis priminė, kad PiS valdymo metais karinis bendradarbiavimas su Baltijos šalimis pasiekė beprecedentį lygį: lenkų F-16 vykdė oro policijos misijas, vyko bendros pratybos su Lietuvos brigada „Geležinis Vilkas“.
Politikas pabrėžė, kad nors 5-asis straipsnis įpareigoja sąjungininkus, kiekvieno gynybos ministro prioritetas išlieka savo šalies saugumas.
Na rozgrzane głowy zalecam trochę lodu. Nigdy wcześniej niż za czasów rządu Prawa i Sprawiedliwości współpraca militarna Polski z państwami bałtyckimi nie była bardziej rozwinięta.
Za naszych czasów Polska faktycznie współtworzyła system bezpieczeństwa państw bałtyckich: polscy… pic.twitter.com/JWCJTzFdCD
— Mariusz Błaszczak (@mblaszczak) September 1, 2026
Lenkija nebent mielai pasiimtų atgal Vilniaus kraštą…
Būkime realistai – Lenkija Lietuvos niekada negynė ir negins. Lenkijai Lietuva rūpėjo ir terūpi tik tiek, kiek ją galima paversti Lenkijos dalimi. To ‘gynimo’ pamoką turime iš viduramžių, ją gavome iš Pilsudskio armijos ir 1920 metų spalį. Kuomet Lenkija, atseit, vadavusi Lietuvą nuo raudonųjų, kuriuos iš tikrųjų pati Lietuva iš Vilniaus buvo išgrūdusi jau tų metų rugpjūtį, pati užgrobė Vilnių su dalimi Lietuvos ir prijungė prie Lenkijos. Taip, kad Lenkijos kariuomenė, įkėlus koją į Lietuvą, neišvaryta vargu, ar pati iš jos kada išeitų. Tad valdžiai to nederėtų pamiršti, sprendžiant Lenkijos dalyvavimo gynyboje klausimą. Lietuvai turėtų pakakti to, kad Lenkija apgintų savo teritorijos pasienio su Lietuva dalį. .
Klausiant, ar Lenkija gintų Baltijos šalis, kartu derėtų klausti ir ar jos gintų, ypač Lietuva, Lenkiją. Klausiant, kaip dabar, vienašaliai, yra pažeminamos Baltijos šalys, tarsi jos nebūtų lygiai ginamomis NATO šalimis. Radijui derėjo jų nors paklausti, ar priimtina būtų, kad net nepaprašius kita šalis imtųsi karinių veiksmų jų teritorijoje.
Beje, ar nederėtų Krašto apsaugos ministrams atsikirsti į tokią tendencingą Radio Zet žurnalistiką jų šalių gynybos atžvilgiu. .
Gins NATO. Jei reikės. O Lenkija jos dalis.
Kadaise lietuviai gynėsi patys. Dabar tiek sumenko, kad tik ir ieško, kas juos gintų. O kodėl kažkas turėtų ginti? Šiaip, už ačiū? Labai abejoju. Labiau panašu į tai, kad už miglotą pažadą ginti, naudoja mus saviems tikslams. Ir durniukai ardosi, vis labiai varydami save į kampą, į neišvengiamą pražūtį.
Laima Kastanauskaitė. Slaptosios dtraugijos ir mitologinė lituanistika. Mintis, 2020, p.24-26:
Sukilimui vadovavo T.Kosciuška, Lietuvoje – ATR jakobonas J.Jasinskis, masonai M.K.Oginskis, R.Giedraitis, S.Malevskis, M.Počiobutas ir kiti, solidarizavęsi su revoliucine Prancūzija.Jų sudaryta LDK sikilimo vyriausybė – Lietuvos tautinė aukščiausia taryba Lietuvos ateitį numatė Lenkijos sudėtyje…Malšinant 1794 m. sukilimą, į nelaisvę buvo paimta daugiau, kaip 10 000 sukilėlių karių ir pats Kosciuška. Iš pradžių jis buvo kalintas Petropavlovsko tvirtovėje, bet paleistas 1796 metais. Kurį laiką gyveno…prabangiuose kunigaikščio Orlovo eūmuose, vadintuose Marmuro rūmais, kur užėmė visą pirmąjį aukštą. Turėjo biblioteką, ekipažą pasivažinėjimams po miestą, gydytoją, tarnaitę. 1796 m. Jekaterina II rengėsi jį išleisti į laisvę, bet staiga mirė. Vos perėmęs sostą Pavelas I (masonas), pats aplankė T.Kosciušką ir džiaugsmingai apglėbęs jį tarė: ,,Jūs laisvas, bet pažadėkite man sėdėti ramiai…Po ištikimybės priesaikos imperatoriui Pavelui I jį išleido į laisvę ir leido išvykti į Ameriką. Išvykstant jį gausiai apdovanojo: ,,Jis priėmė specialiai jam užsakytą karietą, staltieses, indus, nuostabius sabalų kailinius ir net tam tikrą pinigų sumą – 60 000 rublių pagal rusų šaltinius ir tik 12 000 pagal lenkų – mainais už anksčiau jo valdytas žemes. Marija Fiodorovna (Pavelo I žmona) dar nuo savęs dovanų pridėjo. Pirmu pasitaikiusiu laivu T.Kosciuška išvyko į Paryžių, iš ten 1797m. išvyko į Ameriką, kur jį, kaip Amerikos revoliucijos didvyrį, pasveikino pats prezidentas Dž.Vašingtonas (masonas)…XX a. pradžioje susikūrė jo vardu pavadintos masonų ložės Varšuvoje, Niujorke, Čikagoje, nes ir Kosciuška buvo masonas.
T.Kosciuška minimas ir Lietuvoje, nors jis nepripažino LDK savarankiškumo…
Paradoksalus ir Gegužės trečiosios konstitucijos, ir 1794 m. sukilimo atminimas. 1918 m. atkūrus Lenkijos respubliką, Gegužės trečioji paskelbta tautos švente, nors jos projektas buvo sukurtas Prancūzijos revoliucionierių įtakojw, nors ji numatė Lenkijos monarchus rinkti iš Saksonijos kunigaikščių Vetinų dinastijos…
Gegužės trečiosios konstituciją siūloma šventiškai minėti ir Lietuvoje, nors joje aiškiai išreikšta Lenkijos valstybės, lenkų tautos, lenkų kalbos viršenybė, lietuvių ignoravimas.
Apskritai Jogailaičių ir ATR atminimas Lietuvoje įamžintas tarsi žiūrint į tai svetimu žvilgsniu…ATR istorija idealizuojama, tarsi pamirštant, kad LDK joje prarado nepriklausomybę, didesnę dalį savo teritorijų, patyrė polonizaciją, beprasmius niokojančius karus, didžiulius materialinius nuostolius…
[Visa tai nuostabiai atitinka kai kuriuos dabartinius reiškinius ir karus, kur ponija susitaria ir laimi, o prasčiokai išskerdžiami.]
Va čia yra lietuviškas žvilgsnis į istorijos įvykius, kuriuose gyveno Lietuva. Kiekvieno mokytojo pilietinė pareiga to istorinio laikotarpio įvykius pamokose nušviesti šia lietuviška dvasia. Tą patį privalo daryti ir LRT istorijai skirtose laidose.
Yra būtina patikslinti ir lenkiško lietuvio geidžiama dvasia – iškreiptai išverstą ATR (Abiejų tautų respublika) pavadinimą į RAT (Respubliškai abieja tauta), nes po Liublino unijos būtent buvo kurta respubliškų santykių vieno Seimo valdoma vieninga tauta. Jokios dvitautės, atskirateisės Respublikos kūrimas unijos dokumentuos numatytas nebuvo. Tad visas pavadinimas būtų – Lenkijos karūnos Respubliškai abieja tauta. O politiškai tai reiškė visų virtimas lenkais.
Tad vadinkime daiktus tikraisiais vardais.
Buvęs Lenkijos gynybos ministras pasakė tik pusę tiesos. Iš tikrųjų, tai Rusijai užpuolus Baltijos šalis, Lenkija dėtūsi prie Rusijos ir bandytų atsiriekti savo pyrago gabalą. Iš Lietuvos ji, tikriausiai, bandytų užgobti vad. Vilniaus kraštą, kurį ji buvo užgrobusi po 1919 m.Lietuvos ir Lenkijos Suvalkų sutarties. Dabar vykstančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu matom įvairius nemeilės bei neapykantos atvejus prieš Ukrainą bei ukrainiečius.
Ar Lietuva gins Lenkiją?
Iš viso pats klausimas yra propagandiškai antibaltiškas. Kaip galima Lenkiją klausti, ar ji gintų Baltijos šalis, kai ji pati savęs neapsigina, kai jai būti vien NATO nepakanka. Tam, kad apsigintų save, dar turi dvišalę karinę sutartį su JAV.
Na, nemanyčiau, kad šis klausimas yra “propagandiškai antibaltiškas”. Nes, jeigu Rusijos Federacija kartu su prie jos prisijungusiomis Baltarusijos karinėmis pajėgomis pultų Lietuvą, tai atlikinėtų šią “laikiną” karinę operaciją pro Suvalkų koridorių, kuris yra bendras mums su Lenkija. Lenkija tokio jos užpuolimo atveju susidurtų su Rusijos ir Baltarusijos ataka prieš ją, todėl ginti Lietuvą ji paprasčiausiai neturėtų laiko. Tas pats būtų, jei tuo pačiu metu Rusija pultų baltišką Latviją, – prikaustyta prie Koridoriaus gynimo baltiškai mūsų kaimynei Latvijai savo karinėmis pajėgomis jai padėti ji tikrai negalėtų. Nebent NATO rėmuose tik. Va tep!
Nesuprantu, kam Rusijai, atblokuojant Kaliningrado sritį, reikia žengti ne tik į Lietuvą, bet dar ir į Lenkiją? Visiškai pakanka Lietuvos. Lenkija lieka nepaliesta. Ir tikrai tokiu atveju nesivels į karą su Rusija dėl Lietuvos, kuri jį prisišauktų užblokuodama Kaliningradą.
Žengs į Lietuvą,- neteks Karaliaučiaus.
Kiškis drąsuolis:)
Geografija sakytų ką kita, kad tokiems samprotavimams, nėra logikos, nes Rusijai su Baltarusijos pajėgomis Lietuvai užpulti Lenkijos teritorija nėra reikalinga. Ir apskritai Suvalkų koridorius pirmiausiai suprastinas kaip: Gardinas – Augustavas – Suvalkai – Geldapė, t.y. kaip vien Lenkijos teritorija iki Lietuvos sienos nuo jų. Tai gal lenkas tai sakydamas turėjo galvoje, kad Lenkija negintų šios teritorijos kaip etnogafiškai lietuviškos.
Kaip galima taip pjauti grybą?.. Kaip šposą būtų galima priimti. Bet juk tai ne komiksai.
>Visiems
P. S. Rusijos invazijos į Latviją atveju baltiškai Latvijai ypač stengsis padėt karališkieji žemaičiai (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas karalius Vytautas Didysis, Gintaro kelio nuo Baltijos jūros šiaurėje iki Adrijos jūros pas romėnus pietuose saugotojas, savo laiku žemaičiuose, kaip kad ir Vilniaus mieste, savo laiku buvo įsteigęs Vyskupiją), – neveltui Žalgirio mūšio metu (dabar tai yra Lenkijos teritorija) operatyviniam situacijos valdymui į pagalbą buvo pasitelkęs jo jau apkrikštytus žemaičius, karingai užšokusius ant savo žirgų pergalės mūšio lauke pasiekimui. Dėkoju.
Taip, lieka tikėtis, kad karalius Vytautas mums padės.
Įpylus į save dar vieną bambalį alaus, į pagalbą ateis ir romėnų legionai.
+++
Krikščionis krikščioniui, koks buvo dzūkas karalius Vytautas, kad ir iš Dangaus platybės padės mums būti visuomet doriems ir išmintingiems. Dėkoju.
> Rimgaudas
Dėl tų invazijų į Baltijos šalis, tai gal daugiau reikėtų vadovautisTrampo pranešimu. Jis sakė, kad Putiną gerai pažįsta, tai mato, kad NATO šalių nelies.
Kai dėl žemaičių Žalgirio mūšyje, tai pagal viską panašiau, kad jie dalyvavo Ordino pusėje, nes tuo metu buvo jam atiduoti, bet mūšio metu Vytautui pasidavė.
Mūsų pergalė Žalgirio mūšyj prieš mūs oponentus iš Rytų ir Pietų (senybinė Rusija), buvo sureikšminta per daug tikslu parodyti rusams, kad “štai, kokie esam galingi mes, kad galim padėt ir jums, kovojant prieš antplūdį jums iš totorių mongolų pusės į jūsų žemes”, – štai kokia aritmetika iš Karaliaus Vytauto Didžiojo pusės buvo parodyta tada slaviškiems, kad kad tokia buvo ir yra ir Lenkija, rusams. Dėkoju.