Liepos 12–19 d. Vilniuje vykusioje 37-oje tarptautinėje biologijos olimpiadoje, subūrusioje gabiausius jaunuosius biologus iš viso pasaulio, gerai pasirodė ir šeimininkė Lietuva. Mūsų mokiniai pelnė du sidabro ir du bronzos medalius.
Aukščiausią bendrą rezultatą pasiekė ir 37-osios tarptautinės biologijos olimpiados nugalėtoju tapo Kinijos atstovas Zihengas Vangas (Ziheng Wang).
Tarp šalių komandų ryškiausiai žibėjo Kinijos, Kinijos Taipėjaus, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Pietų Korėjos rinktinės – visi šių keturių šalių komandų nariai iškovojo aukso medalius.
Lyderiams ant kulnų mynė ir Irano bei Singapūro komandos, kurių kiekviena namo parsivežė po tris aukso ir vieną sidabro medalį.
Iš viso Vilniuje vykusi 37-oji tarptautinė biologijos olimpiada subūrė 302 moksleivius iš 78 pasaulio šalių ir komandų.
Po įtemptų teorijos ir praktikos užduočių varžytuvių dalyviams buvo įteikti 185 medaliai: 33 aukso, 60 sidabro ir 92 bronzos. Dar 30 olimpiados dalyvių namo išsivežė pagyrimo raštus.
Tarptautinė biologijos olimpiada Lietuvoje vyko pirmąkart. Tai pati didžiausia iki šiol mūsų šalyje surengta tarptautinė olimpiada.
„Sėkmingai surengta tarptautinė biologijos olimpiada yra visos Lietuvos mokslo ir švietimo bendruomenės bendro darbo rezultatas. Dėkojame dalyviams, vadovams, savanoriams ir partneriams, kurie prisidėjo prie šio išskirtinio renginio.
Tikimės, kad Vilnius dalyviams atmintyje išliks ne tik kaip vieta, kurioje jie varžėsi, bet ir kaip miestas, kuriame užsimezgė nauji sumanymai, draugystės ir bendradarbiavimas“, – savaitgalį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ surengtose olimpiados uždarymo iškilmėse sakė Valdas Jankauskas, mūsų šalies mokinių parengimu tarptautinėms olimpiadoms besirūpinančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius.
„Pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė biologijos olimpiada tapo istoriniu įvykiu mūsų šalies mokslo ir švietimo bendruomenei. Vilniaus universitetui buvo didelė garbė būti šios olimpiados akademiniu pagrindu – prisidėti prie egzaminų rengimo ir užtikrinti aukščiausius mokslinius standartus.
Tikime, kad ši olimpiada tapo proga ne tik atskleisti Lietuvos gyvybės mokslų stiprybes, bet ir paliks ryškų pėdsaką mūsų šalies tarptautinėje mokslo ir švietimo istorijoje“, – pabrėžė prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto rektorius.
Gediminas Beresnevičius, LINEŠA Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas, džiaugėsi, kad aštuonias dienas trukęs renginys praėjo labai sklandžiai, visos numatytos veiklos įvyko, o dalyviai liko patenkinti.
„Užsienio stebėtojai ir komandų vadovai labai aukštai įvertino Vilniaus universiteto mokslininkų sukurtas olimpiados užduotis. Po mūsų ateityje šią olimpiadą rengsiančių šalių atstovai netgi pasidalino nuogąstavimais, kad jiems nepavyks pasiekti taip aukštai Lietuvos iškeltos kartelės“, – sakė G. Beresnevičius.
Medaliais pasipuošė visa Lietuvos komanda
Lietuvai šioje olimpiadoje atstovavo keturi mokiniai ir visi jie iškovojo medalius.
Sidabro medaliais apdovanoti Mykolas Sasnauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus II gimnazijos klasės mokinys (mokytoja Edita Daiva Jankauskienė) ir Kotryna Mieldažytė, Vilniaus jėzuitų gimnazijos III gimnazijos klasės mokinė (mokytoja Ala Vaicekauskienė).
Bronzos medalius pelnė Rugilė Burinskaitė, Kauno „Saulės“ gimnazijos III gimnazijos klasės mokinė (mokytoja Asta Jaruševičienė) ir Saulė Vaidelytė, Kauno technologijos universiteto gimnazijos IV gimnazijos klasės mokinė (mokytojas Mantas Palubinskas).
Lietuvos komandai vadovavo doc. dr. Indrė Lapeikaitė, asist. dr. Ina Gorban, doc. dr. Rasa Sabaliauskaitė, VU Gyvybės mokslų centras.
„Šiemet, kaip ir praeitais metais, Lietuvos moksleiviai savo atkaklumo dėka iškovojo du bronzos ir du sidabro medalius. Nepaprastai didžiuojamės šių metų atstovų atkaklumu, bendruomeniškumu. Baigiantiems mokslus linkime sėkmės, tęsiantiems – tikimės pasimatyti kitais metais“, – sakė komandos vadovės.
Tas saldus pergalės skonis
Sidabro medalį iškovojęs Mykolas Sasnauskas pasakojo, kad teorinės olimpiados užduotys jam nesukėlė sunkumų, tačiau praktinės pateikė iššūkių.
„Labai patiko dalyvauti olimpiadoje Lietuvoje, savoje šalyje daug mažiau jaudulio“, – sakė M. Sasnauskas.
Bronzą laimėjusi Rugilė Burinskaitė labiausiai džiaugėsi turėjusi progą olimpiadoje sutikti tiek daug nuostabių žmonių.
„Jaučiau, jog mus visus kažkas sieja – ne pats mokslas, o ryžtas, smalsumas ir siekis kurti geresnį pasaulį – savybės, kurias viliamės įkūnyti eidami biologijos mokslo keliu“, – kalbėjo ji.
Sidabro medalį pelniusiai Kotrynai Mieldažytei dalyvavimas tarptautinėje olimpiadoje Lietuvoje darkart parodė, kokią didelę ir aukšto lygio biologų bendruomenę turime – nuo komandų gidų, olimpiados savanorių, iki užduočių kūrėjų, vertinimo komisijos narių ir, žinoma, komandų vadovų.
„Man buvo garbė ir neįkainojama patirtis atstovauti Lietuvai tarptautinėje biologijos olimpiadoje. Tai aš nešiosiuos širdyje visą savo gyvenimą. Ačiū visiems, kurie tikėjo manimi!“, – kalbėjo bronzos laimėtoja Saulė Vaidelytė.
Kaip vertinti Lietuvos rezultatą?
Pasak G. Beresnevičiaus, galime pasidžiaugti, kad visi 4 Lietuvos komandos nariai pelnė medalius.
„Kaip Europos šalies, mūsų medalių kraitis – visai neblogas. O pirmauja tos šalys, kuriose mokinių olimpiados yra labai sureikšmintos, kuriose mokiniai ruošiami dalyvauti olimpiadose labai ilgai, sėdi prie vadovėlių daugybę valandų per dieną. Tai Kinija, Pietų Korėja, Vietnamas“, – aiškino jis.
„Visgi ne medaliai svarbiausia, nors neneigiu jų vertės. Dalykinės mokinių olimpiados nėra vien proto ar žinių varžytuvės. Visi tarptautinės biologijos olimpiados dalyviai turėjo išskirtinę progą susirasti draugų iš viso pasaulio, patirti jaudinančių akimirkų, dalyvauti turiningoje renginio programoje, susipažinti su mūsų krašto gamta, kultūra, žmonėmis“, – pabrėžė G. Beresnevičius.
Skaičiavo eritrocitus, identifikavo vabzdžių rūšis
Olimpiados metu mokiniai atliko praktines ir teorines užduotis.
Iš viso buvo paruoštos keturios praktinės užduotys, kurių temos: molekulinė biologija ir biochemija, gyvūnų fiziologija, gyvūnų morfologija ir sistematika, augalų kompiuterinė biologija.
Atliekant užduotis mokiniams teko nemažai pipetuoti, atlikti elektroforezę, skaičiuoti eritrocitus, analizuoti inkstuose vykstančių procesų modelius, identifikuoti vabzdžių rūšis ir preparuoti vieno iš vabzdžių burnos aparato dalis, analizuoti augalų transkriptomo duomenis, atlikti makrofenotipų analizę ir įvairias kitas užduotis.
Be praktinių užduočių mokiniams teko atsakinėti ir į teorinius klausimus iš ląstelės biologijos, augalų anatomijos ir fiziologijos, gyvūnų anatomijos ir fiziologijos, etologijos, genetikos ir evoliucijos, ekologijos ir biosistematikos. Iš viso olimpiados rengėjai parengė 100 teorinių klausimų, atsakyti kuriems mokiniams buvo skirtos 6 valandos.
Olimpiados užduotis rengė ir jų mokslinį lygį užtikrino Vilniaus universiteto žinovų komanda. Išskirtinę užduočių kokybę įrodė rekordiškai trumpas užduočių svarstymas tarptautinėje komisijoje.
Laisvalaikiu – įsimintina pažintis su Lietuva
Iš viso pasaulio į Vilnių sugužėję mokiniai visą savaitę ne tik sprendė sudėtingas teorines ir praktines užduotis bei varžėsi dėl medalių, bet ir susipažino su Vilniaus senamiesčiu, Trakais bei Vilniaus universiteto botanikos sodu Kairėnuose.
37-osios tarptautinės biologijos olimpiados rengėjai – LINEŠA, Vilniaus universitetas, renginį finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Renginio programą įgyvendinti padėjo ir dalyviais rūpinosi apie 220 savanorių.
Kitąmet tarptautinę biologijos olimpiadą planuojama surengti Lenkijoje.
Apie olimpiadą
37-oji tarptautinėje biologijos olimpiadoje dalyvavusios šalys (78): Argentina, Armėnija, Australija, Azerbaidžanas, Bangladešas, Belgija, Bolivija, Brazilija, Bulgarija, Kanada, Kinija, Kinijos Taipėjus, Kolumbija, Kosta Rika, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Salvadoras, Estija, Suomija, Prancūzija, Sakartvelas, Vokietija, Graikija, Honkongas (Kinija), Vengrija.
Islandija, Indija, Indonezija, Iranas, Irakas, Izraelis, Italija, Japonija, Kazachstanas, Kirgizija, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malaizija, Meksika, Moldova, Mongolija, Juodkalnija, Marokas, Nepalas, Nyderlandai, Naujoji Zelandija.
Šiaurės Makedonija, Norvegija, Pakistanas, Filipinai, Lenkija, Portugalija, Kataras, Rumunija, Saudo Arabija, Singapūras, Slovakija, Slovėnija, Pietų Afrika, Pietų Korėja, Ispanija, Šri Lanka, Švedija, Šveicarija, Sirija, Tailandas, Turkija, Turkmėnistanas, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinė Karalystė, JAV, Uzbekistanas, Vietnamas.
Šalys stebėtojos (4): Albanija, Gana, Omanas, Palestina.
37-osios tarptautinės biologijos olimpiados šūkis „Gamta – kultūra – bendruomenė“.
Kvietimą rengti 2026 m. tarptautinę biologijos olimpiadą Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija priėmė dar 2023 metais.
Tokio dydžio tarptautinė olimpiada Lietuvoje surengta pirmą kartą istorijoje.
Iš panašaus masto renginių 2021 metais Lietuvoje taip pat buvo surengta Tarptautinė fizikos olimpiada, tačiau dėl pandemijos ji įvyko nuotoliu.
Lietuvos pasiekimai ankstesnėse olimpiadose: Lietuva tarptautinėje biologijos olimpiadoje dalyvauja nuo 2006 m.
Per 2007–2025 m. Lietuvos mokiniai šioje olimpiadoje iškovojo 70 medalių: 2 aukso, 25 sidabro ir 43 bronzos medalius.
Daugiau žinių apie olimpiadą rasite čia.
