Teatras dažnai lyginamas su kūrybos aviliu. Nuo šiol Nacionalinio Kauno dramos teatras šį palyginimą įkūnija tiesiogine prasme – Mažosios scenos lauko terasoje apsigyveno dvi bičių šeimos, simboliškai papildydamos teatro erdvę nauja gyvybe ir dar vienu įkvėpimo šaltiniu. Pirmojo „Dūzgiančių mūzų“ medaus tikimasi sulaukti vasaros pabaigoje. Bičių gėrybėms planuojama suteikti spektaklių vardus. Argi nesinorėtų paragauti „Septynių vienatvių“ medaus?
Kūrybiškas miesto bitynas „Dūzgiančios mūzos“
Miesto bitininkystės projektai sėkmingai plinta visame pasaulyje. Bitynus ant pastatų stogų yra įsirengusios ne tik verslo įmonės ir organizacijos, bet ir valstybės bei savivaldybių įstaigos. Nacionalinio Kauno dramos teatro bityno sumanymą pasiūlė architektų studijos „Studio Torrau“ vadovas Marius Torau (Torrau), pasiūlęs išnaudoti vaizdingą teatro stogo terasą. Avilius irkitą reikiamą inventorių parūpino UAB „Wilara“ bitininkystės reikmenų įmonių Lietuvoje vadovas Gediminas Olsevičius. Bites aviliuose įkurdino bitininkas, VDU Žemės ūkio akademijos docentas, mokslų daktaras Algirdas Amšiejus.
„Bitės yra gyvybės formos garantas, tad kilo noras teatrui suteikti šią gyvybės formą“, – sakė bitininkaujantis architektas Marius Torau. Ilgametę patirtį sukaupęs bitininkas Algirdas Amšiejus svarbiu akcentu įvardijo bičiulystę ir palinkėjo, kad šis žodis skambėtų kuo dažniau. „Linkiu teatro bendruomenei gyventi kaip bitės– vienas už visus,“ – sakė Algirdas Amšiejus.
NKDT generalinis direktorius E. Stancikas džiaugiasi tokios iniciatyvos prasme: „Mes dažnai teatrą lyginame su kūrybos aviliu. Simboliška, kad 106-ąjį sezoną užbaigiame pradėdami naują gyvybės kupiną istoriją ant teatro stogo. Dabar, ieškodami įkvėpimo, galėsime įsikvėpti nenuilstančių bitelių pavyzdžiu. Bitynėlis turi ir pavadinimą –„Dūzgiančios mūzos“. Pavadinimas simboliškai susieja bičių darbštumą su kūrybine teatro dvasia. Šalia avilių įrengtas jaukus staliukas kviečia trumpam stabtelėti – pasėdėti, stebėti darbščiąsias kaimynes ir pasisemti kūrybinės energijos. Galbūt būtent čia gims nauja spektaklio idėja, netikėta mintis ar eilutė, kurios taip ilgai ieškojo mūzos.“
Miestuose bitės randa gausų ir įvairų nektaro šaltinių pasirinkimą – nuo parkų ir želdynų iki gausiai žydinčių sezoninių augalų. Jų surinktas medus yra švarus.
Tikimasi, kad jau greitai teks ragauti pirmojo medaus ir jis bus praturtintas Laisvės alėjos liepų žiedų nektaru. Ant teatro stogo iškopinėtu medumi bus vaišinami darbuotojai, jis bus dovanojamas partneriams ir bičiuliams įvairiomis progomis.
Teatro medus bus pavadintas garsiausių spektaklių vardais. Argi galima nesusivilioti medumi „Septynios vienatvės“ ar nepanorėti paragauti medaus „Kai mes būsim jauni“?“ Kas žino, gal gims ir medus „Panika“?
Pagal NKDT pranešimą
Man įtartinas jų ( TV žiniose ) sakinys —kad miesto medus švaresnis už kokių nors Plerpiškių medutį. Kadaise girdėjom kitaip . Tai gal ir dirvožemis Kauno sankryžose sveikesnis ? Kitas mokslinčius rašė, jog bitukės neturi nei filtrų, nei katalizatprių .