Pavasariui baigiantis, gamtoje galime sutikti laukinių gyvūnų jauniklių – stirniukų, kiškių, įvairių paukščių. Žmonės, pamatę vienišus gyvūnus, dažnai klaidingai mano, kad jie yra palikti arba našlaičiai.
Nereikėtų jų imti į rankas, nes tai gali būti pražūtinga gyvūnams. Taigi, kaip elgtis gamtoje radus jauniklį ir ką daryti, jei jam akivaizdžiai reikalinga pagalba?
Aplinkos žinovai atkreipia dėmesį, jog daugeliu atvejų randami vieniši jaunikliai būna palikti tik laikinai. Dažniausiai – kol motinos ieško maisto arba pačios slepiasi nuo plėšrūnų.
Tuo metu mažieji laukia tyliai pasislėpę aukštoje žolėje ar krūmuose, o motina grįžta jų pamaitinti vėliau. Taip daroma saugumo tikslais, nes jaunikliai, palyginus su jau suaugusiais gyvūnais, skleidžia tik labai silpną kvapą ir plėšrūnai jų neužuodžia.
Palietus jauniklį, ant jo gali likti žmogaus kvapas, o tai gali padidinti plėšrūnų dėmesį. Be to, žmogaus buvimas šalia sukelia stresą tiek jaunikliui, tiek jo tėvams.
Jauniklis, paimtas iš gamtos, dažnai neišgyvena net kelių dienų – ne tik dėl streso, bet ir dėl specifinių mitybos ir priežiūros reikalavimų. Tai ypač svarbu stirniukams ir kiškiams, kuriuos žmonės neretai parsineša į namus ar bando atiduoti į gyvūnų globos įstaigas.
Panaši padėtis ir su paukščių jaunikliais. Kai kurių rūšių jaunikliai, pavyzdžiui, varnėnų, strazdų, zylių, lizdus palieka dar nemokėdami gerai skraidyti. Tokie paukščiukai slepiasi žolėje ar krūmuose ir laukia, kol tėvai atskris jų pamaitinti. Juos paėmus, paukščių tėvai dažnai jų neberanda, o pats jauniklis pasimeta ir žūsta.
Kada pagalba būtina?
Vis dėlto būna atvejų, kai žmogaus pagalba ir globa yra reikalingos. Žmonės raginami padėti tik tais atvejais, kai jaunikliai yra akivaizdžiai sužeisti (kraujuoja, matomos žaizdos, negali judėti), taip pat tada, kai šalia pastebima negyva jų motina, jie yra pavojingoje vietoje (pvz., kelio viduryje) ar akivaizdžiai serga (šiuo atveju būtina pasitarti su specialistais, neliesti gyvūnų, nes jie gali sirgti užkrečiamomis ligomis).
Taip pat būtina pasitarti su žinovais, kuomet nereikia imtis veiksmų dėl gamtinės atrankos procesų – dalis silpnų, ligotų gyvūnų tampa plėšrūnų grobiu ir yra gyvūnų mitybinės grandinės dalis.
Tokiais atvejais prašome skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, arba kreiptis į Laukinių gyvūnų globos centrą – tel. +370 605 72837, el. paštu lggc@lsmu.lt. Centro žinovai suteiks reikiamas žinias ir patars, kaip saugiai padėti gyvūnui. Daugiau žinių čia.
Dėl pajūryje rastų ruoniukų taip pat reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Jei nesate tikri, ar jaunikliui reikalinga pagalba, pirmiausia pasitraukite ir trumpai stebėkite padėtį iš didesnio atstumo.
Negalima trikdyti laukinių gyvūnų, fotografuoti jų veisimosi aplinkoje. Vedžiojant šunis gamtoje, patariama juos laikyti su pavadėliu, kad nebūtų trikdomi laukinių gyvūnų jaunikliai.
Atvejais, kai vis dėlto būtina trumpam paliesti jauniklį (pvz., nunešant jį nuo kelio), būtina vengti tiesioginio kontakto su plika oda. Patariama mūvėti pirštines arba naudoti žolę, samanas ar audinį, kad žmogaus kvapas nepersiduotų gyvūnui.
Kviečiame žmones elgtis atsakingai ir nepamiršti, kad pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatas, išgiję laukiniai gyvūnai (išskyrus invazines rūšis) turi būti grąžinami į buveines, iš kurių buvo paimti, arba į jiems būdingas buveines.
Jei gyvūnas laisvėje neišgyventų, būtina veterinarijos gydytojo rašytinė išvada, patvirtinanti, kad jam reikalinga nuolatinė globa. Tokie gyvūnai turi būti laikomi ir prižiūrimi laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimų.
