Europos Parlamente vis aktyviau diskutuojama apie būtinybę užtikrinti kartų kaitą žemės ūkyje ir sudaryti galimybes jaunimui kurtis kaime bei pradėti ūkininkauti.
Airijos politikė, Europos Parlamento narė Marijos Valšos (Maria Walsh) parengtame pranešimo projekte siūlo ne mažiau kaip 10 proc. būsimo 2028–2034 m. Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto skirti jauniesiems ūkininkams.
Kartų kaita – viena svarbiausių sąlygų
Dokumente pabrėžiama, kad kartų kaita yra viena svarbiausių sąlygų siekiant išlaikyti konkurencingą, tvarų ir atsparų Europos žemės ūkį bei užtikrinti ilgalaikį maisto saugumą.
Šiuo metu padėtis Europos Sąjungoje išlieka sudėtinga
Jaunesni nei 40 metų ūkininkai sudaro tik apie 12 proc. visų ES ūkininkų, o vidutinis Europos ūkininko amžius siekia apie 57 metus. Europos Komisija savo kartų kaitos strategijoje yra iškėlusi tikslą iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ir naujų ūkininkų dalį Europos Sąjungoje – nuo dabartinių 12 proc. iki 24 proc.
Pranešimo projekte siūloma stiprinti finansinę paramą jauniesiems ūkininkams – taikyti lengvatines paskolas, pavojaus valdymo priemones bei užtikrinti ilgesnės trukmės investicinę paramą. Taip pat pabrėžiama, kad viena didžiausių kliūčių jaunimui pradėti ūkininkauti yra sudėtingas žemės prieinamumas.
Todėl dokumente raginama stiprinti ES Žemės observatorijos veiklą bei skatinti valstybes nares diegti priemones, kurios palengvintų žemės įsigijimą ar nuomą naujiems ūkininkams.
Ūkių perdavimas tarp kartų
Didelis dėmesys skiriamas ir ūkių perdavimui tarp kartų, socialinėms garantijoms vyresnio amžiaus ūkininkams, psichikos sveikatos stiprinimui bei moterų vaidmens žemės ūkyje didinimui. Taip pat pabrėžiama būtinybė išlaikyti patrauklias gyvenimo ir darbo sąlygas kaimo vietovėse. Bei užtikrinti stabilų finansavimą kaimo plėtros programoms, tarp jų – LEADER sumanymui.
Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) aktyviai dalyvauja Copa-Cogeca veikloje, kur kartu su kitų Europos šalių partneriais kuria bendras pozicijas dėl Europos žemės ūkio politikos ateities. Tuo tarpu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga aktyviai dirba CEJA organizacijoje, atstovaudama jaunųjų Lietuvos ūkininkų interesams Europos lygmeniu.
ŽŪR vicepirmininkas ir LJŪJS valdybos narys Vytenis Grigas, aktyviai dalyvaujantis Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos veikloje ir bendradarbiaujantis su CEJA, pažymi, kad jaunieji ūkininkai šiandien yra vienas svarbiausių kaimo gyvybingumo užtikrintojų.
„Jaunieji ūkininkai yra ne tik būsimo žemės ūkio pagrindas – jie šiandien kuria gyvą, naujovišką kaimą. Būtent jauni žmonės dažniausiai diegia naujas technologijas, investuoja į tvarumą, trumpąsias maisto grandines, skaitmenizaciją. Taip pat stiprina vietos bendruomenes.
Jei nesudarysime sąlygų jaunimui kurtis kaime, po keliolikos metų susidursime ne tik su ūkininkų trūkumu, bet ir su viso kaimo nykimo problema.“
Pasak V. Grigo, vien finansinės paramos nepakanka – būtina užtikrinti ir kokybišką gyvenimo aplinką regionuose. „Jaunas žmogus renkasi ne tik ūkį – jis renkasi gyvenimo kokybę. Todėl labai svarbios investicijos į infrastruktūrą, švietimą, paslaugas, interneto ryšį, kultūrinį gyvenimą. Kaimas turi būti vieta, kur jaunos šeimos mato savo ateitį.“
Aktyvios diskusijos CEJA organizacijoje
Kaip išlaikyti jaunimą kaime ir stiprinti Europos žemės ūkį
CEJA šiandien aktyviai diskutuoja apie būtinybę skirti ženkliai didesnį dėmesį jaunųjų ūkininkų problemoms bei ilgalaikei kaimo ateičiai.
CEJA susitikimuose ir darbo grupėse vis dažniau pabrėžiama, kad be kryptingos Europos Sąjungos politikos jaunų žmonių išlaikymas kaimo vietovėse taps vienu didžiausių ateities iššūkių.
Diskusijose pabrėžiama, kad jaunimas susiduria ne tik su finansiniais sunkumais pradedant ūkininkauti, bet ir su ribotu žemės prieinamumu, sudėtingu ūkių perėmimu. Taip pat su didėjančia administracine našta bei nepakankamai patraukliomis gyvenimo sąlygomis regionuose.
Jaunieji Europos ūkininkai vis aktyviau kelia klausimą, kad žemės ūkis turi būti vertinamas ne tik kaip ekonominė veikla, bet ir kaip strateginis sektorius, užtikrinantis maisto saugumą, regionų gyvybingumą bei socialinį stabilumą.
CEJA diskusijose taip pat pabrėžiama, kad būtina išlaikyti stiprią Bendrąją žemės ūkio politiką, didinti paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, skatinti naujoves, modernizaciją ir sudaryti sąlygas jaunoms šeimoms matyti galimybę gyventi bei dirbti kaime.
Pasak jaunųjų ūkininkų atstovų, jei Europa šiandien neinvestuos į jaunąją kartą, ateityje gali susidurti ne tik su ūkininkų trūkumu, bet ir su spartėjančiu kaimo teritorijų nykimu, mažėjančiu maisto gamybos pajėgumu bei silpnėjančiu regionų konkurencingumu.
