Kovo 6 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Giedrės Gabnienės kurtus du pašto ženklus „Baltų gentys. Kuršiai“. Pašto ženklų nominalai – 0,05 Eur ir 2,00 Eur, tiražas – po 100 tūkst. vnt. Tą pačią dieną Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7, vyks pašto ženklų antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu.
Šį penktadienį kuršiams skirti pašto ženklai bus pristatyti ir kuršių krašte Skuode, Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešojoje bibliotekoje. 12 val. vyksiančiame renginyje bus galima įsigyti ir naujuosius pašto ženklus.
Baltų gentys
Tęstinė pašto ženklų serija, kurią Lietuvos paštas pradėjo leisti 2024 metais. Ankstesniais metais buvo pristatyti aukštaičiams ir žemaičiams skirti pašto ženklai.
„Baltų gentys – tai mūsų istorijos pamatai, kuriuos norime išsaugoti ir įprasminti šiuolaikinėmis formomis. Kiekvienas šios serijos pašto ženklas leidžia pažinti skirtingas baltų gentis, jų simboliką ir palikimą.
Kuršiai yra itin įdomi ir savita gentis, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti jiems skirtus ženklus ir taip prisidėti prie jų istorijos garsinimo šiandien“, – sako Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.
Ant kuršiams skirtų pašto ženklų vaizduojami du šiai genčiai būdingi simboliai – kalavijas ir įvijinė apyrankė.
Kuršiai gyveno dabartinės Lietuvos šiaurės vakaruose ir Latvijos pietvakariuose, daugiausia VIII–XIII a. Jie garsėjo kaip puikūs kariai ir jūrininkai, todėl neretai vadinti „sausumos vikingais“.
Šiandien buvusiose kuršių žemėse gyvena dounininkų tarme kalbantys žemaičiai – daugiausia Kretingos, Skuodo ir dalyje Klaipėdos rajonų. Kalbininkai neretai pabrėžia, kad žemaičių dounininkų tarmė išlaiko ryškių kuršių kalbos bruožų ir kartais net vadinama „lietuvių kalba kuršio lūpose“.
Kasmet Lietuvoje išleidžiama 15–20 pašto ženklų. Juos bei jų rinkinius galima įsigyti visuose Lietuvos pašto skyriuose ir e. parduotuvėje.
Apie Lietuvos paštą
Lietuvos paštas yra didžiausias pašto ir siuntų paslaugų teikėjas šalyje. Klientus aptarnaujame pasitelkdami 166 pašto skyrius, 465 mobiliuosius laiškininkus ir beveik 1500 tris Baltijos šalis jungiančių paštomatų.
Šaunu, kad kuršiams baltams garsinti skiriamas pašto ženklas.
Tačiau, oi, kaip netyrinėta, kas yra kuršiai, Lietuvoje visgi lieka, manant, kad ne be reikalo jie vadinti ,,sausumos vikingais”. Antai, jau IX a. švedų kronikos Kuršą mini kaip didelę šalį, turinčią daug miestų. Iš istorijos žinoma, kad karvedys Meško (iš liet. mušti, mūšis – *Mušika/Mušeika) įkūrė Lenkijos valstybę. Sprendžiant iš lietuviško žodžio esančio karvedžio vardo bei jo įkurtos valstybės lietuviško pavadinimo *Polauke, manytina, kad jos įkūrėjas buvo gentainis lietuvis kuršis (‘sausumos vikingas’). Taip pat aiškėja vis daugiau istorijos ir kitų mokslinių tyrimų faktų, sakančių, kad Kyjivo Russią įkūrę vikingai laikytini ‘sausumos vikingais’ – kuršiais. Beje, šių faktų šviesoje ir pats pavadinimas kuršiai vestinas iš lietuvių kalbos žodžio *karišiai< kariai ir tokiu atveju jie laikytini lietuvių genties 2-uoju luomu – karių luomu. Beje, čia dera dar pridurti, kad vis labiau gyvenime įsigalint žemdirbystei ir gyvulininkyste – lietuvių genties kariškių luomu, suprantama, vietoje anksčiau vadintų kuršiais tapo bajorais – raiteliais vadinami (iš pajoriai/palaukiai (oras = laukas) – 'besiverčiantys žemdirbyste, žirgininkyste prie vandenų, jo tvenkinių, upių esančiuose žemės plotuose'), kurie vėlesnėse kronikose yra įvardijami lotyniškai 'rutheni/ruitheni' pavadinimu – iš lietuviško 'raiteniai, raiteliai'. Tai Lietuvos gyvenimo ir jo padarinių pavadinimų pasikeitimas. Manau šie istorijos duomenys galėtų papildyti pašto ženklo išleidimo proga Lietuvos ir kuršių istorijos žinias.
Manau, parašei linksmą anekdotą.