Saugomų paukščių lizdaviečių apsauga: kaip prisidėti?

Ar žinojai, kad prie mūsų krašto retų paukščių išsaugojimo gali prisidėti ir Tu? Į Saugomų rūšių žinių sistemą (SRIS) duomenis apie pastebėtas retas rūšis gali įvesti kiekvienas pilietis.

SRIS prieinama visiems žmonėms

Primename, kad Saugomų rūšių žinių sistema – tai oficiali Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos administruojama duomenų bazė, kurioje kaupiamos žinios apie Lietuvos saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, jų radavietes ir teisinį apsaugos statusą.

SRIS yra prieinama visiems žmonėms, kuriems rūpi Lietuvos gamtos išsaugojimas. SRIS sužinosite, kokios saugomos rūšys aptinkamos konkrečioje vietoje, galėsite patikrinti – ar veikla tam tikroje teritorijoje yra suderinta su gamtosaugos reikalavimais. O svarbiausia galite teikti duomenis apie pastebėtas saugomas rūšis.

Ką daryti, jeigu aptikote retojo paukščio lizdavietę?

Galite prisijungti prie SRIS ir suvesti reikalingas žinias: paukščių rūšį, stebėtų individų skaičių, paukščių veiklos požymius, trumpai aprašyti lizdą, buveinę, paukščių elgseną.

Labai svarbios žinios

Lizdo vietos koordinatės, stebėjimo data bei stebėtojo vardas ir pavardė. Dar reikalingos dvi lizdavietės nuotraukos, iliustruojančios lizdo padėtį medyje – fotografuojant iš toliau ir patį lizdą fotografuojant jį iš arčiau (1. pav.). Tinka ir telefonu darytos nuotraukos.

Be lizdo nuotraukų SRIS pateiktos anketos negali būti tvirtinamos, tad tokių lizdaviečių apsauga negali įsigalioti nei pagal Miško kirtimo taisykles nei remiantis kitais teisės aktais.

Svarbu paminėti, kad ėjimas prie lizdų retų paukščių perėjimo laikotarpiu yra nepageidautinas, o prie labai retų rūšių lizdų net ir draudžiamas. Lizdai turi būti apžiūrimi atsargiai ir netrikdant juose perinčių paukščių.

Jūsų surinktos žinios vėliau yra nuosekliai tikrinama žinovų ir tik po to tvirtinama.

Tad prie duomenų kaupimo ir suvedimo į SRIS gali prisidėti kiekvienas, kuris pastebi lizdus gamtoje bei pažįsta paukščius.

Saugomų paukščių lizdaviečių apsauga miškuose kirtimų metu

Kaip pasakojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės vyr. žinovas Saulis Skuja, neretai atsitinka taip, kad vienu metu ir lizdas surandamas, ir kartu toje vietoje atrėžiama kirtimo biržė.

Tuomet miško kirtimo leidimas paprastai jau būna išduotas ir lizdo suvedimas į SRIS gali nebepadėti. Gerai – jei miškininkai lizdą aptinka ir suprojektuoja kirtimus taip, kad nepažeistų lizdavietės apsaugos arba pasitikrina žinias SRIS…

Esant tokiai padėčiai, jei aptikus miške lizdą jau pastebimi ir būsimo kirtimo ženklai, visada galima šią padėtį pasitikrinti, pasižiūrėjus Miškų kirtimų žemėlapyje adresu: čia 

Nustačius, kad aptikta lizdavietė patenka į numatytą miško kirtimo biržę ir šiam kirtimui jau yra išduotas leidimas, reikia tiesiogiai kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, kad panaikintų išduotą leidimą.

Dėl įvairių priežasčių lizdavietei sunykus, apie tolimesnę apsaugą sprendžia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta Saugomų rūšių radaviečių, augaviečių duomenų tikslinimo komisija.

Daug žinių į SRIS suveda saugomų teritorijų žinovai

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Saugomų teritorijų direkcijų žinovai, miškininkai ir gamtininkai vykdomų monitoringų ar įprastos veiklos šalies miškuose metu aptinka nemažai retųjų paukščių lizdų ir duomenis suveda į Saugomų rūšių žinių sistemą (SRIS).

Šie suvesti ir patvirtinti duomenys plačiai naudojami, steigiant saugomas teritorijas ar keičiant tokių teritorijų ribas, taip pat projektuojant ir vertinant numatomos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, rengiant miškotvarkos projektus ir pan.

Miškuose aptiktos retų stambiųjų miško paukščių lizdavietės yra išsaugomos žadamų ir vykdomų miško kirtimų metu bei vykdant kitą veiklą miškuose. Šią lizdaviečių apsaugą užtikrina Miško kirtimo taisyklių 1 priede numatytos priemonės – paliekami nekertamo miško plotai skirtingų rūšių paukščių veisimosi vietose apie nustatytus šių paukščių lizdus.

Europos Bendrijos svarbos paukščių apsaugai skirtose „Natura 2000“ teritorijose nekertamo miško plotai veisimosi vietose apie nustatytus tose teritorijose saugomų paukščių lizdus parenkami didesni nei kituose miškuose (1. lentelė).

Lentelė

*šios rūšies apsaugai nustatytoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje gali būti nustatyti kitokie (papildomi) veisimosi vietos ir veisimosi vietos apsaugos zonos apsaugos reikalavimai vadovaujantis individualiais šios teritorijos nuostatais ir/ar ribų planais.

SRIS kaupiamos ir kitos gamtosaugai svarbios žinios

SRIS šalia retųjų paukščių lizdaviečių yra kaupiami duomenys ir apie paprastojo suopio, kranklio lizdus, medžius su paukščių užimtais uoksais ar drevėmis. Kranklių lizdai svarbūs dar ir tuo, kad juose įsikuria lizdų patys nekraunantys skėtsakaliai ir pelėsakaliai, o kartais – ir kiti stambesni plėšrieji paukščiai – juodieji ir rudieji pesliai ar net jūriniai ereliai.

Medžiuose esančius uoksus ar dreves užima įvairių rūšių geniai ir pelėdos. Vykdant kirtimus prie tokių kirtavietėse paliekamų lizdų ar uoksų kuriamos biologinei įvairovei svarbių medžių grupės.

Į SRIS galima suvesti net ir tokius lizdus, kurių šeimininkų nepavyko nustatyti, tuomet vedant duomenis pasirenkamas variantas „Nenustatyta rūšis“. Visi kiti parametrai anketoje užpildomi taip pat, kaip ir nustatytų paukščių rūšių lizdaviečių atveju. Teisingai užpildyta tokia anketa yra patvirtinama žinovų.

Saugomų rūšių žinių sistemoje galite pasitikrinti žinias

SRIS suteikia galimybę ne tik pranešti suvedant duomenis, bet ir pasitikrinti reikalingas svarbias žinias. Tam reikia sistemoje užpildyti ir pateikti prašymą, nurodant žinių gavimo tikslą bei tuo pačiu ir įsipareigoti neplatinti gautų jautrių žinių, kad nebūtų sukelta grėsmė saugomų rūšių išlikimui. Gautas prašymas yra tikrinamas ir sugeneruojamas išrašas, kurį gausite el. paštu.

SRIS suteikia daugiau skaidrumo ir leidžia visuomenei aktyviai dalyvauti gamtosaugos procese.