Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Į sportą po pertraukos: kaip saugiai grįžti

www.alkas.lt
2026-02-15 09:00:00
5
PERŽIŪROS
0
Daugėja sportuojančių lauke – galima peršalti ne tik dėl netinkamos aprangos

Bėgimas žiemą | sveikosportostudija nuotr.

Naujieji metai daugeliui prasideda pažadu daugiau judėti, todėl sausį sporto klubai greitai prisipildo sugrįžusių po ilgos pertraukos. Deja, entuziazmas neretai lenkia fizinį pasirengimą – kūnas, nepratęs prie krūvio, reaguoja skausmu, patempimais ar net rimtesniais sužalojimais. Specialistai papasakojo, kokios pasekmės laukia per daug save spaudžiant, patarė, kaip teisingai didinti fizinį krūvį, ir atskleidė, koks raumenų skausmas yra toleruotinas, o kada jau reikėtų pristabdyti.

Noras „atsigriebti“ didina traumų tikimybę

Pasak BENU vaistininkės Dianos Saltanavičienės, bandydami sugrįžti į formą žmonės neretai puola į kraštutinumus – griežtas dietas, badavimą, „detoksus“ ir per intensyvias treniruotes iš karto po pertraukos, kai kūnas dar nėra pasiruošęs dideliam fiziniam krūviui.

„Noras „atsigriebti“ dažnai didina traumų ir perdegimo tikimybę, o nerealūs lūkesčiai greitai virsta nusivylimu ir motyvacijos praradimu. Be to, per didelis dėmesys svarstyklėms, poilsio bei miego ignoravimas trukdo objektyviai įvertinti savijautą ir realų progresą“, – sako D. Saltanavičienė.

Sausgyslės, raiščiai ir kremzlės atsistato lėčiau

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ ortopedas-traumatologas Mykolas Liubauskas priduria, jog nesportuojant raumenys jėgą praranda gana greitai, bet pakankamai greitai ją ir atstato, užtat sausgyslės, raiščiai ir kremzlės prisitaiko lėčiau – jie tampa standesni, mažiau elastingi ir prasčiau toleruoja staigų krūvį.

„Kai po kelių savaičių ar mėnesio iškart grįžtama prie buvusio tempo, mechaninė apkrova audiniams viršija jų gebėjimą prisitaikyti. Rezultatas – mikrotraumos, uždegimas, skausmas“, – teigia M. Liubauskas. Pasak pašnekovo, sausis ir vasaris – slidinėjimo mėnesiai, tad šiuo laikotarpiu dažnai pasitaiko tokių traumų kaip raiščių, sausgyslių ar meniskų plyšimas, kaulų lūžiai.

Lengvas raumenų skausmas po pertraukos

Pasak D. Saltanavičienės, nedidelis raumenų skausmas ar sustingimas prabėgus parai ar dviems po treniruotės yra normalus reiškinys, ypač – jei sportuoti grįžtama po pertraukos, išbandomas naujas krūvis. Tačiau skausmas tampa įspėjamuoju signalu, jei jis yra aštrus, duriantis ar lokalizuotas vienoje vietoje, ypač – sąnario srityje.

„Taip pat reikėtų pristabdyti, jei skausmas nemažėja ar net stiprėja po kelių dienų, atsiranda tinimas, paraudimas ar judesių ribotumas. Skausmas, kuris verčia keisti judesių techniką ar trukdo miegui, rodo, kad organizmui reikia daugiau poilsio. Tokiais atvejais verta sumažinti krūvį, skirti laiko atsistatymui ir, jei simptomai užsitęsia, pasikonsultuoti su specialistu“, – pataria vaistininkė.

Jei skauda raumenis, treniruotė buvo gera?

Neretai galvojama, kad raumenų skausmas koreliuoja su treniruotės kokybe. M. Liubauskas paneigia šį mitą: pasak jo, raumenų skausmas dažniau rodo neįprastą arba per didelį krūvį.

„Efektyvi treniruotė turėtų pagerinti jėgą, ištvermę ir judesio kontrolę ir nesukelti stipraus ar ilgai trukančio skausmo. Skausmas neturėtų būti tikslas. Tikslas – progresas be skausmo“, – sako M. Liubauskas.

Teisingas krūvio didinimas ir maisto papildai

Grįžus į sportą po pertraukos, pasak M. Liubausko, reikėtų pradėti ne maksimaliu intensyvumu, o treniruotis maždaug 50–60 proc. anksčiau buvusio pajėgumo ir krūvį didinti palaipsniui. „Pirmąjį mėnesį reikėtų akcentuoti techniką, judesio kontrolę, tempą, o ne svorius ar greitį, – pataria jis. – Apšilimas taip pat – ne formalumas: reikėtų aktyvinti sąnarius ir raumenis, kurie gauna didžiausią krūvį. Taip pat nepamirškite ir poilsio dienų – adaptacija vyksta būtent per jas, o ne treniruotės metu.“

Anot D. Saltanavičienės, sportuojantiesiems gali padėti tam tikri maisto papildai. Pavyzdžiui, kreatinas padeda didinti raumenų jėgą ir ištvermę, taip pat prisideda prie greitesnio atsistatymo po krūvio. Sąnarių ir jungiamųjų audinių sveikatai dažnai rekomenduojami kolagenas, vitaminas C, gliukozaminas ar chondroitinas, o Omega-3 riebalų rūgštys prisideda prie uždegiminių procesų mažinimo, todėl gali būti naudingos tiek sąnariams, tiek raumenų atsistatymui.

Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad maisto papildai yra tik pagalbinė priemonė – jie veiksmingiausi tada, kai derinami su subalansuota mityba, tinkamu krūvio dozavimu ir pakankamu poilsiu.

Sportuojančiųjų namų vaistinėlės turinys

D. Saltanavičienė primena, kad pradėjus sportuoti namų vaistinėlėje verta turėti priemonių, kurios padėtų esant nedideliam skausmui, patempimui ar raumenų nuovargiui: „Tai – elastinis bintas ar kinezio juostos, šalčio ir šilumos kompresai, padedantys sumažinti tinimą ar pagreitinti atsistatymą. Esant didesniam raumenų skausmui, gali praversti nestiprūs nereceptiniai vaistai nuo skausmo, vartojami atsakingai ir pagal rekomendacijas.“

Anot vaistininkės, papildomai verta turėti magnio, kuris gali padėti sumažinti mėšlungio ir nuovargio riziką, ypač pradėjus aktyviau judėti. Kadangi sportuojant kartais gausiai prakaituojama, svarbu turėti elektrolitų tirpalų ar papildų, kurie padeda atkurti prarastus mineralus ir palaikyti skysčių balansą organizme.

Šildančių ir šaldančių tepalų poveikis

Šildantys ir šaldantys tepalai bei geliai gali padėti sumažinti diskomfortą po fizinio krūvio: šaldantys geliai dažniausiai naudojami iškart po treniruotės, nes jie padeda sumažinti skausmą, tinimą ir uždegiminę reakciją, o šildantys tepalai labiau tinka vėlesniame etape, kai jaučiamas raumenų sustingimas ar įtampa.

„Svarbu suprasti, kad šios priemonės nepašalina skausmo priežasties, o tik laikinai palengvina pojūčius. Didžiausią naudą jos duoda tuomet, kai yra derinamos su poilsiu, tempimo pratimais ir tinkamu krūvio reguliavimu“, – sako D. Saltanavičienė.

Parengta pagal BENU vaistinės pranešimą

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13
„Ignitis grupės“ nuotr.
Lietuvoje

Šiaulių rajone išrieda 15 naujų elektrinių autobusų

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • GINTARAS apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Rimgaudas apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • V V P I ukf 1976 apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Želva----Laumėnai apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Valstybinė korupcija? Kas iš tikrųjų valdo Lietuvą?
  • Radote duomenų apie save „Google“? Žinovas įspėja, kodėl tai pavojinga
  • Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Kokie vitaminai svarbiausi akių sveikatai?

Kiti Straipsniai

Vaistai

Vaistų vartojimas: prieš ar po valgio

2026 02 01
Kaip pagerinti miego kokybę vyresniame amžiuje?

Miego papildai: tai nėra ilgalaikis sprendimas

2026 01 18
Maistas

Mūsų svorį lemiantys procesai kūne dažnai lieka nematomi

2026 01 17
Peties trauma | „Northway“ nuotr.

Atėjus žiemai ligonines užplūsta sužalojimus patyrę gyventojai

2026 01 10
Sveikata

Greitieji medicininiai testai: kaip pasiekti patikimų rezultatų?

2026 01 10
Vaistai

Kai vaistai ima kenkti: kaip žinoti, kad jų vartojate per daug?

2026 01 04
Maisto papildai

Valgote teisingai, bet vis tiek trūksta geležies? Dažniausiai pasitaikančios klaidos

2025 12 26
Sveikata

Išsiplėtę kapiliarai: ar tik paraudusi oda, ar rimtesnis signalas?

2025 12 20
Vaistai, paracetamolis | Kauno klinikų nuotr.

Vaistai nuo temperatūros: kaip nepakenkti sveikatai? 

2025 11 23
Gripas

Kad vaikai sirgtų kuo mažiau

2025 10 26

Skaitytojų nuomonės:

  • GINTARAS apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Rimgaudas apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • V V P I ukf 1976 apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Želva----Laumėnai apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Leonas Vainšteinas (Politeka) apie K. Braziulis. Didžioji geopolitika be iliuzijų: kas iš tikrųjų vyksta ir kur stovi Lietuva?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vytautas Jonas Juška

V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai