Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas „Dėl Juliaus Sabatausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ prieštarauja Konstitucijai.
Šią bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą. Pareiškėjos teigimu, ginčytas Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai, Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, kadangi juo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo neatitinka vieno iš konstitucinių reikalavimų, keliamų asmenims, siekiantiems eiti šias pareigas, – jis neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išskirtinumą valstybės valdžios institucijų sistemoje reikalavimai kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus reglamentuojami pačioje Konstitucijoje, būtent jos 103 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, joje įtvirtinant reikalavimą turėti 10 metų teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimu, atsižvelgiant į Seimo Pirmininko teikimą, J. Sabatauskas paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju. Iš kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus J. Sabatausko biografijos duomenų anketos, pridėtos prie Seimo nutarimo matyti, kad nuo 2003 m., kai universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, J. Sabatauskas nedirbo kito darbo, išskyrus Seimo nario.
Parengta pagal KT pranešimą
Jokie pritempimai, išvedžiojimai pagal teisinę logiką, kad būnant Seimo nariu, dirbi teisinės specialybės reikalaujantį darbą, praktiškai nėra galimi, nes tam, kad galėtum būti išrinktas į Seimą, turėti teisinės specialybės kvalifikaciją nėra būtina. Taigi Seimo politikavimą, skiriant Sabatauską KT teisėju, Teismas panaikino pagrįstai be jokių bandymų išvedžioti šio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Šįkart šaunus žingsnis vykdant teisingumą.
Manau, šis pranešimas galimai rodo pretendento Lietuvos Konstitucijos žinias ( dėl valstybinės kalbos Lietuvoje, dėl sąvokos ” tautinės mažumos” vietoje “tautinės bendrijos” ir pan. ) „2024 gegužės 8 d. Seimo Pirmininko pavaduotojo J. Sabatausko pranešimas: „Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė nori supriešinti tautines mažumas…..Štai Vilniuje yra 45 ugdymo įstaigos, kuriose ugdoma rusų, baltarusių, taip pat lenkų kalba, gegužės tačiau Europos bendrijai priklauso tik Lenkija. Bet juk dauguma kitų tautybių žmonių yra Lietuvos patriotai, pilnai integravęsi, gimę, augę, čia gyveno jų tėvai ir seneliai – jie turi teisę puoselėti savo kultūrines tradicijas, tai pat ir kalbą“, – pabrėžia J. Sabatauskas.Pasak socialdemokrato, Tautinių mažumų apsaugos konvencijoje „numatytos paprastos teisės“: pvz., didesnės tautinių mažumų koncentracijos vietovėse žmonės turėtų turėti teisę kreiptis savo kalba į administracines valdžios įstaigas, o gatvių ir vietovių pavadinimai galėtų būti rašomi dviem kalbomis….”lrs.lt/sip/portal.show?p_r=40564&p_k=1&p_t=288522&p_a=1698&p_kade_id=9
Kita vertus, neteko skaityti J.Sabatausko pareiškimo ir rūpesčio dėl mokymo ir ugdymo padėties valstybine lietuvių kalba Vilniaus rajone, kur tėvams galimai vis dar kyla bėdų norint savo vaikus leisti į mokyklas, mokančias valstybine lietuvių kalba.
Be abjonės, atrodo absurdas, kai asmenį, kaip matyti, nadojantį “tautinės mažumos” sąvoką ne šalies konstitucinės sampratos, ne tarptautinės teisės, o veikiau dar paliktos, vadintos socialistine teise prasme, Seimas skiria KT teisėju. Tai rodytų, kad politikais esantiems teisės dalykai tarsi neegzistuotų.
Manau, taip pat pretendento galimai demonstruojamas Konstitucijoje įtvirtinto valstybinės lietuvių kalbos statuso nesupratimas, galimai bandant siūlyti vartoti ir nevalstybines kalbas valstybinėse įstaigose bei vietovių bei gatvių pavadinimus rašyti ir nevalstybinėmis kalbomis.
Taip, sprendžiant iš teksto, kelia abejones ir jo lietuvių kalbos valstybinio statuso teisinis supratimas, konkrečiai – nuomonė dėl jos vartojimo valstybės gyvenime suverenių teisių. Tai gal tokiu atveju jis jau nelabai būtų tinkamas kitą kadenciją atstovauti kitus Seime – būti Lietuvos valdžia.